Šilo g. 52 namas – vienas iš nedaugelio daugiabučių Vilniuje, kurie šiuo metu yra apstatyti pastoliais ir renovuojami. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Linas Jakaitis juokiasi paklaustas, ar ryžtųsi imtis vadovauti kaimynų namo renovacijai – darbas sunkus, tad užmokestis turėtų būti solidus.
Projektą derino 3 metus
Idėją, kad reikėtų savo 1982 metais pastatytą septynių butų namą renovuoti, Šilo g. 52 namo gyventojai pradėjo svarstyti nuo 2011 metų kovo 20 dienos. Pastoliai prie namo atsirado tik 2013-ųjų lapkritį.
Tačiau L.Jakaitis tikina, kad gyventojai naudą jau pajuto. Šio namo butai yra dideli, plotas siekia 100-110 kv.m, tad sąskaitos už šilumos energiją žiemą gąsdino. Šiemet kiekvienam butui jos, net ir nebaigus renovacijos, buvo apie 300 Lt mažesnės.
Šio namo butai yra dideli, plotas siekia 100-110 kv.m, tad sąskaitos už šilumos energiją žiemą nedžiugino. Šiemet kiekvienam butui jos, net ir nebaigus renovacijos, buvo apie 300 Lt mažesnės.
Šis daugiabutis renovuojamas iš esmės – tvarkoma šildymo sistema, šildomos sienos, stogas, įrengiami saulės kolektoriai. Pastarieji gamins šilumą ir tokiu būdu bent jau šiltuoju metų laiku namas ketina visiškai apsirūpinti karštu vandeniu. Šis dalykas buvo vienas iš trukdžių, neleidusių paspartinti pasiruošimo renovacijai procedūrų – derinimai su „Vilniaus energija“ užtruko.
Kitų sunkumų su Vilniaus savivaldybės atstovais gyventojai sako neturėję.
Nustebino žemėtvarkininkai, galėję leidimus išduoti per savaitę ar 10 dienų, o tai padarydavę vos per kelias dienas. Daugiausia laiko vis dėlto sugaišta derinant pačių gyventojų norus ir poreikius. Projektą yra tekę ir taisyti, kadangi keitėsi įkainiai – ekonominės krizės metu buvo vieni, vėliau jau kiti.
Baigus renovaciją tikimasi šiame name sutaupyti per 40 proc. šilumos energijos. Iš viso vienam butui ši renovacija kainuos apie 30 tūkst. Lt, jeigu darbai atitiks visus reikalavimus ir namas gaus 40 proc. visų išlaidų kompensaciją. Paskolą iš banko daugiabutis paėmė 20 metų.
Lietuvoje – 100 pastoliais apstatytų namų
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis garsiai giriasi, kad visoje Lietuvoje jau sudarytos rangos sutartys dėl apie 450 daugiabučių renovacijos visoje Lietuvoje. Pastoliai stovi prie 100 namų. Tad dabar svarbus dalykas yra kontrolė – ar pajėgs savivaldybės, specialistai suvaldyti procesą.
„Buvo abejojama, ar gyventojai sutiks, tuomet – ar projektams pritars, vėliau – ar bankai duos finansavimą. Ar užteks statybininkų. Dabartiniame etape svarbiausia yra suvaldyti kokybę, procesus. Jeigu pridarysime per daug klaidų, diskredituosime patį renovacijos projektą“, – įsitikinęs V.Mazuronis.
Visoje Lietuvoje renovacijos dar laukia daugiau nei 33 tūkst. daugiabučių.
Trūksta kompetencijos?
Tai, kad Vilnius turėtų pasitempti, V.Mazuronis sutinka. Jo teigimu, kai kuriuose mažesniuose miestuose situacija kur kas geresnė.
Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta teigė, kad pavienių projektų Vilniuje šiek tiek vyksta, bet dėl pagal savivaldybių energetinio efektyvumo didinimo programas vykdomų projektų sostinei tikrai yra, kur pasitempti.
„Palyginkime, Vilniuje šiuo metu yra įvykę konkursai ir pasirašytos tik dviejų namų atnaujinimo rangos darbų sutartys, tai Molėtuose yra 16, Anykščiuose – 16, Palangoje – 16. Tad Vilnius dar turi potencialo. Bet ir kai kurie kiti didieji miestai yra gana lėti. Norėčiau atkreipti dėmesį ir į Klaipėdą, į Kauną, čia nepasirašyta dar nė viena rangos darbų sutartis“, – sakė V.Serbenta.
Apie priežastys, kodėl Vilnius atsilieka, V.Serbenta kalbėjo gana abstrakčiai, esą gal ir atsakingiems savivaldybės darbuotojams bei įgyvendinantiems projektus asmenims stinga kompetencijos. Tačiau ir namai dideli, gyventojų daug, kas irgi turi įtakos.
Geriau išmano, todėl ilgiau svarsto
Vilniaus savivaldybės atstovai nelinkę pritarti, kad sostinė gana pasyviai įsitraukė į renovacijos projektą. Renovavimo poskyrio vedėja Guoda Ropaitė teigė mananti kitaip – jeigu procesas kiek ir stringa, tai tik todėl, kad vilniečiai labai gilinasi į visas projektų detales, aiškinasi ir neslepia turintys savo pageidavimų.
„Vilnius turi dvi partnerystės sutartis: pagal vieną 26 daugiabučiai namai patvirtinti, antrąją – 211 namų. Taip pat Vilnius turi ir VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atskirą programą, pagal kurią 59 daugiabučiai bus renovuojami. Iš viso yra 299 daugiabučiai namai, tik darbai juose yra skirtingose stadijose.
Gyventojų pritarimas, kai patvirtintas investicinis projektas, gautas 36 namuose. Iš jų 35-uose pasirašytos pavedimų sutartys, kurios suteikia teisę procesą koordinuoti savivaldybės paskirtai įmonei „Atnaujinkime miestą“, – skaičius vardijo G.Ropaitė.
19 sutarčių iš 35 pasirašytų jau turi ir finansavimą renovacijai. Lėšas teikia Šiaulių bankas arba Viešųjų investicijų plėtros agentūra. Įvyko 7 rangos konkursai, tad tiek namų jau pasiruošę renovacijos startui.
G.Ropaitė sutinka, kad šie skaičiai Vilniuje galėtų būti įspūdingesni, tačiau priežastys – objektyvios: kiekviena procedūra užtrunka. „Priežastimi galima įvardinti ir tai, kad Vilniaus žmonės yra nuovokesni, jie labai gilinasi į patį projektą, negali aklai įsiūlyti sprendimų. Jie tikrai deda daug pastangų analizuodami projektą“, – teigė Renovavimo poskyrio vedėja.
Vienas pirmųjų Lietuvoje buvo renovuotas Žirmūnų g. 3 namas. Jo gyventojai iki šiol yra tarp tų, kurie žiemos metu mažiausiai moka už šilumos energiją.
