15min rašė, kad Mykolo Lietuvio gatvė turėtų sujungti Vilniaus vakarinį aplinkkelį ir Ukmergės g. su Molėtų pl. Tuomet teigta, kad planus mėgina stabdyti gyventojų grupė, kuri kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo nagrinėti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
Pirmos instancijos teismas 2018 metais bendruomenės rašytą skundą atmetė, tačiau su nutartimi nesutiko LVAT ir šį sprendimą šių metų gegužę panaikino, o bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, ir materialinės teisės netinkamo taikymo teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, turi būti naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“, – nutartyje konstatuoja LVAT.
Reikalauja daiktus vadinti tikraisiais vardais
„Visorių slėnio bendruomenė“ atstovas, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ partneris advokatas Deivis Valiulis 15min aiškino, jog, be daugelio kitų argumentų, dėl kurių buvo nesutariama, teisme buvo sprendžiama, ar galima tiesti B1 kategorijos gatvę (kokią šiuo metu planuoja Vilniaus miesto savivaldybė), kurioje galimas 70 km/h greitis ir visų krovininio transporto priemonių eismas. Anot jo, atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nebuvo prognozuojamas sunkiojo transporto eismas ir tai buvo pagrįsta vieninteliu motyvu – pažadu, pastatyti kelio ženklus, kurie ribotų sunkiojo transporto priemonių eismą ir transporto priemonių eismo greitį.
„Visorių slėnio bendruomenei toks vertinimas neatrodo tinkamas ir jie nuosekliai bando įtikinti Vilniaus miesto savivaldybės atstovus, kad jei planuojama statyti greitkelį, tai privaloma atlikti vertinimą, kaip šis greitkelis paveiks aplinką, įskaitant šalia gyvenančių asmenų teisę į saugią aplinką.
Vadinkime daiktus savo tikraisiais vardais. Jei statoma šiukšlių deginimo gamykla, tai privaloma atlikti gamyklos poveikio aplinkai vertinimą, o ne krosnies, nepaisant to, kad atsakingi asmenys ir pasižada, jog ten degins tik malkas. Nors ir žadama pastatyti atitinkamą ženklą, esmės tai nekeičia, juk ženklas gali būti nuimtas, o gamykla, ar šiuo konkrečiu atveju, greitkelis – liks“, – aiškino advokatas.
D.Valiulio teigimu, atstovaudamas „Visorių slėnio bendruomenės“ interesams tiek dabar, tiek prieš dvejus metus jis akcentavo, jog gyventojai nesiekia stabdyti savivaldybės planų nutiesti gatvę tarp vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento. Atvirkščiai, bendruomenė palaiko savivaldybės siekius nutiesti naują gatvę, tačiau žmonės nori, kad būtų atsižvelgta į privalomus jų sveikatos apsaugos reikalavimus.
Anot jo, „Visorių slėnio bendruomenė“ yra siūliusi savivaldybei pakreipti Mykolo Lietuvio gatvę taip, kad būtų padarytas minimalus papildomas poveikis aplinkai ir būtų apsaugota gyventojų teisė gyventi sveikai. Tačiau esą savivaldybė tokių pasiūlymų atsisakė ir be jokių kompromisų siūlė gatvę nutiesti palei pat gyvenamąją teritoriją.
„Manau, jog šis nenoras įsiklausyti į kitos šalies argumentus, ieškoti kompromiso, gali neigiamai paveikti Vilniaus miesto plėtrai svarbios gatvės statybos planus“, – teigia advokatas D.Valiulis.
Savivaldybė: gyventojai žinojo, kur statosi namus
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, šiuo metu yra patvirtintas detalusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV) bei pradėtas sklypų išpirkimas. Taip pat ruošiamasi daryti techninį projektą, tai užtruks apie dvejus metus.
„Po to metus truks rangos pirkimas. Tad statyba, planuojama, gali prasidėti po 3 metų“, – teigiama savivaldybės atsakyme.
Anot sostinės valdžios, savivaldybė turėjo sunkumų dėl detaliojo plano ir PAV.
„Bene didžiausia kliūtis – gyventojai, kurie nuolat priešinosi šiam projektui. Visgi tai keista, nes įsigydami sklypus ir statydami namus, jie puikiai žinojo, kad čia bus bendramiestinės svarbos gatvė.
Džiaugiamės, kad dabar pagaliau viskas suderinta ir patvirtinta. Poveikis aplinkai įvertintas, reikiamos kompensacinės priemonės nustatytos. Vilniaus savivaldybė toliau sunkiai ir atkakliai dirba, kad šis prioritetinis miesto projektas būtų įgyvendintas taip, kaip numatyta dokumentuose“, – rašoma atsakyme 15min.
Teigiama, kad parengtam PAV pritarė Aplinkos apsaugos agentūra. Projektas perėjęs visas procedūras ir jam pritarta. Iš naujo jo rengti neplanuojama.
Anot savivaldybės, detaliojo plano sprendiniai parengti vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais ir Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2014-05-12 pasirašytu įsakymu.
„Jei atsižvelgtume į minimus gyventojų prašymus, būtų kertamas miškas, be to, brangtų ir sudėtingesni taptų gatvės statybos darbai“, – aiškina savivaldybė.
Vilniaus valdžios teigimu, norint sumažinti triukšmą ir taršą bus naudojama speciali danga ir kitos PAV'e numatytos priemonės. Jos turėtų būti įgyvendintos rengiant gatvės techninį projektą.
Alternatyva – iškirsti apie 4,42 ha miško
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Lina Gaidžiūnaitė, paklausta, kaip vertina ieškinį, atsakė, kad „kiekvienoje teisinėje valstybėje teisminiai ginčai yra natūralus dalykas, žymintis laisvę ir demokratiją“.
„Asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ įgyvendina savo teisę ginčyti Aplinkos apsaugos agentūros priimtą sprendimą teisme ir teisę ginti savo kaip bendruomenės interesus taip, kaip ji juos supranta“, – rašoma 15min pateiktame atsakyme.
Tačiau L.Gaidžiūnaitės teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra nesutinka su šiuo bendruomenės teiginiu.
„Visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos, vadovaujantis LR teisės aktais. Šiuo metu teisminis ginčas nėra pasibaigęs. Kol teisminis ginčas nėra pasibaigęs, nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Aplinkos apsaugos agentūra neturi prievolės, o ir negali iš naujo atlikti veiksmus dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – aiškino ji.
Ar galima būtų gatvę pakreipti taip, kad ši netrukdytų gyventojams? Pasak L.Gaidžiūnaitės, tai turėtų spręsti užsakovas, šiuo atveju – Vilniaus miesto savivaldybė.
„Aplinkos apsaugos agentūra įvertina jas ir jei turi pastabų ar pasiūlymų, gali prašyti užsakovą nagrinėti kitas planuojamos veiklos alternatyvas“, – sakė ji.
Šiuo konkrečiu atveju, L.Gaidžiūnaitės teigimu, dokumentuose dėl PAV numatytos 2 alternatyvos: 1 trasos alternatyva (detaliuoju planu parengti sprendiniai ir trasa) ir 2 trasos alternatyva (nauja trasa pagal visuomenės pageidavimą).
„Suinteresuota visuomenė prašė patikslinti PAV ataskaitoje nagrinėjamos 2 alternatyvos trasos techninius parametrus, t. y. pagal parengtus projektinius pasiūlymus – atitolinti suplanuotą Mykolo Lietuvio gatvę nuo B. Krivicko gatvės gyvenamosios teritorijos, perkeliant gatvių raudonąsias linijas 50 m į šiaurę.
2 trasos alternatyvos įgyvendinimo atveju, gatvė būtų tiesiama ant jau esamos Mykolo Lietuvio gatvės su žvyro danga, kur galima ją atitraukti toliau nuo gyventojų esamos miško žemės sąskaita, t. y. iš viso būtų reikalinga iškirsti apie 4,42 ha miško. Sumažėtų ir esamos miško žemės (iš jų apie 3,79 ha sudaro valstybinės reikšmės miškų plotas). 1 trasos alternatyvos atveju, būtų iškirsta 2,9 ha miško“, – komentavo ji.
Anot L.Gaidžiūnaitės, pirmoji alternatyva mažiau neigiamai paveiktų miško ekosistemą, antroji pagerintų gyvenamosios aplinkos kokybę B.Krivicko gatvės gyventojams. Tiesa, pažymima, kad abiejų alternatyvų įgyvendinimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.