„Apie trečdalis statybos įmonių yra vertinamos kaip rizikingos dėl galimo PVM vengimo. PVM atotrūkis ženklus ne tik pačiame statybų sektoriuje, bet ir glaudžiai su juo susijusių įmonių veikloje. i.SAF funkcionalumas leidžia operatyviai ir su ganėtinai nedidelėmis darbo sąnaudomis identifikuoti PVM grobstymo schemas, betarpiškai keistis informacija su teisėsaugos institucijomis ir grąžinti į biudžetą nesumokėtus mokesčius“, – sako Eglė Ramanauskienė, VMI Kontrolės departamento direktorė, pažymėdama, kad iš statybos sektoriaus tikimasi aktyvių žingsnių skaidrinant veiklą, o mokesčių administratorius pasirengęs tam padėti, numatytos ir priemonės.
VMI išplėtė prižiūrimas su statybų sektoriumi susijusias sritis: greta rizikingų statybos įmonių atidžiai stebi ir didmeninę bei mažmeninę prekybą statybinėmis medžiagomis, nekilnojamojo turto projektų plėtotojų, ypač prabangių būstų statytojų, didelės vertės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių, pardavimo agentūrų ir brokerių veiklą. Vienas iš stebėsenos rezultato pavyzdžių, kai mokesčių administratoriui pradėjus mokestinį tyrimą dėl įmonės, kuri vysto ne vieną prabangų statybų projektą Vilniuje ir Kaune, ji skubiai patikslino deklaracijas ir papildomai į biudžetą sumokėjo per 350 tūkst. eurų PVM.
„Pagrindiniai kriterijai vertinant statybų sektoriaus (plačiąja prasme) įmonių rizikingumą – tai PVM atotrūkis, neadekvatus pardavimų/pirkimų santykis, mokesčių deklaracijų duomenų neatitikimas, mažas pelningumas. Papildomai analizuojama Registrų centro, notarų, naujų šaltinių – Lietuvos geologijos tarnybos rengiamų kasybos ataskaitų ir kt. duomenys, taip pat vieša informacija, pvz., statybos objektų teritorinis „žemėlapis“, viešos tarpininkų pastangos surasti statybininkus rangovams, ir pan.“, – vardija E.Ramanauskienė.
Per pastaruosius dvejus metus VMI taikytas įvairaus poveikio priemones pajuto per 1,1 tūkst. (1 144) rizikingiems priskirtinų statybos sektoriaus įmonių, rezultatas – sumokėtų mokesčių suma kontroliuotose įmonėse išaugo trečdaliu, iki 22 mln. eurų (vien deklaruotas gyventojų pajamų mokestis – per 10 mln. eurų), deklaruotos pajamos – 10 proc. (iki 116 mln. eurų). Kontrolės metu dažniausiai nustatyti pažeidimai – neapkaitomos pajamos, nepagrįstai didinamos sąnaudos ir mažinamas PVM, nelegalaus darbo ar panašūs atvejai, kai bandoma išvengti mokesčių.
VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus šiose ir kitose veiklos srityse galima pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“.
