„Konkursui pateiktų idėjų profesionalumo lygis, problemos supratimo gylis bei pateiktų sprendimų atitikimas erdvės problematikai labai skirtingi. Tai suprantama – atvirame konkurse galėjo dalyvauti ir patyrę kraštovaizdžio architektai, ir pradedantieji architektai. Bet tuo metu, kai viešai pradėjo sklisti kritika kai kuriems konkursui pristatytiems darbams, mums atrodė, jog užteks vieno gero darbo, kad galėtume pasakyti konkursą pavykus. Sakyčiau, kad jį radome: nors ir ne tokį, kuris tinkamas įgyvendinti „čia ir dabar“, dar tikrai koreguotiną, derintiną, bet atitinkantį ir savivaldos, ir gyventojų lūkesčius esminiais aspektais“, – kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
„Komisija išrinko perspektyviausią idėją, su kuria galima dirbti toliau – šiuo atveju skubėti nėra kur, prioritetas – kokybei. Tikslas yra, kad Vokiečių gatvė būtų žalia, patogi darniam judėjimui, gerbtų, saugotų ir pabrėžtų istoriškumą, žmonės joje jaustųsi jaukiai, o jos atnaujinimui būtų rasti geriausi architektūriniai sprendimai. Šie miesto lūkesčiai projektuotojams turės būti įgyvendinti. Dėl kokybės šioje vietoje kompromisų nebus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak M.Pakalnio, akivaizdu, kad po pastarosios rekonstrukcijos, įvykdytos prieš daugiau nei 20 metų, Vokiečių gatvė įgijo naujų funkcijų ir tapo patrauklesnė, tačiau jos potencialas vis dar nėra visiškai atskleistas ir išnaudojamas, ypač vertinant tai, kad viešų žaliųjų erdvių, skirtų aktyvesnei rekreacijai, senamiestyje labai trūksta.
Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas pažymi, kad savivaldybės sprendimas ne tęsti projektavimą pagal 2015 metais parengtus Vokiečių gatvės rekonstravimo projektinius pasiūlymus, kuriuose buvo numatyta želdiniais pažymėti buvusio užstatymo kontūrus ir taip suskaidyti šiuo metu labiausiai naudojamą pėsčiųjų taką, o organizuoti vienos svarbiausių senamiesčio viešųjų erdvių architektūrinį konkursą, buvo savalaikis ir reikalingas.
Konkurso organizatorius, Lietuvos architektų sąjunga, buvo įpareigotas suformuluoti sąlygas konkursui, kurio dalyviai pasiūlytų gatvės rekonstravimo projekto sprendinių, atitinkančių šios vietos urbanistinius, kraštovaizdžio architektūros ir funkcinius iššūkius. Iš konkurso dalyvių tikėtasi, kad jie ras būdų atskleisti daugiasluoksnę vietos istoriją, išryškinti vertingiausius gatvės elementus, pasiūlyti vietos istorijos įamžinimo būdus, regeneruoti ir praturtinti gatvės želdinius, optimizuoti automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų eismą, sudaryti sąlygas paslaugų infrastruktūros viešojoje erdvėje ir aplinkiniuose pastatuose plėtojimui, be to, pasiūlyti viešosios erdvės naudojimo scenarijus skirtingiems metų laikams įvertinant galimybę ją naudoti miesto renginiams, šventėms, prekybai ir pan.
Vertinimo komisija (pirmininkas – Mindaugas Pakalnis, architektas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vedėjas, nariai – Rūta Matonienė, architektė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja, Villemas Tomiste, architektas (Estija), Ceylan Belek Ombregt, architektė (Marthos Schwartz biuras, Londonas, UK), Irena Kliobavičiūtė, architektė, Viltė Janušauskaitė, architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, Mantas Pilkauskas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas) nutarė, kad į didžiąją dalį klausimų projektas „Strassen-Platz" (liet. „Gatvės aikštė“) atsakė.
Vertinant nugalėtojų komandos sprendinių urbanistinį integralumą įvardinta, kad tai – profesionalus, logiškas ir nuosaikiai filosofiškas darbas, kuriame suvokti pagrindiniai šios erdvės kriterijai – istorija, pėstieji, želdynai ir universalumas. Paveldo sluoksnis darbe išspręstas itin grakščiai – buvęs užstatymas išryškintas sutapdintomis dangomis, pereinančiomis į lėto eismo gatvę, kuri vizualiai susitapatina su pėsčiųjų erdve. Užstatymo linijos išryškinamos subtiliomis metalo gijomis ir salomis, kai kur eksponuojami archeologiniai sluoksniai. Aiškus prioritetas pėstiesiems netgi numato galimybę ateityje transporto eismą panaikinti. Nauji želdynai sodinami buvusių kiemų vietose, saugant kultūrinį negilų sluoksnyną, esami medžiai integruojami į naują erdvę, o universalios erdvės leidžia pritaikyti erdvę pagal miesto ir žmonių poreikius.
Daugiafunkcę Vokiečių gatvės viešųjų erdvių sistemą „Strassen-Platz“ autoriams, komisijos nuomone, pavyko sukurti lakoniškais racionaliais sprendiniais, kurie leidžia skleistis gatvės charakteriui, išryškinti vietos tapatumą.
Profesionalūs ir praktiški šiame projekte želdinių tvarkymo pasiūlymai. Projekto autoriai pakankamai įsigilino į Vokiečių gatvės želdinių priežiūrą, praktinius aspektus ir sezoniškumo keliamus iššūkius. Apgalvotas ir vietos kontekstui pritaikytas technologinių sprendimų – pavyzdžiui, šaknų barjero ar vandeniui laidžios dangos panaudojimas projekte. Realu, kad toks projektas galėtų būti įgyvendintas kokybiškai, naudojant ilgaamžes medžiagas. Komisijos vertinimu, mažosios architektūros išpildymas ir detalizacija kelia abejonių dėl jų praktiškumo, tačiau šie klausimai galėtų būti sėkmingai išspręsti tolesniame projekto detalizavime.
Spręsdami istorinio suderinamumo iššūkį, projekto autoriai pasiūlė subtiliai išryškinti buvusio užstatymo kontūrus, vizualiai atkuriant posesijų struktūrą, bet išvengiant dirbtinių reljefo pakitimų.
„Funkcinis erdvės dalijimas nėra fizinis, dėl to nekelia pavojaus bendram bulvaro erdvės suvokimui, neuždengiami gatvės išklotinės fasadai, išsaugoma pagrindinė bulvaro ašis, atverianti barokinės Šv. Kotrynos bažnyčios perspektyvą pietuose, parodomos senosios skersinių Žydų ir Mėsinių gatvių trasos“, – komentavo M. \Pakalnis.
Komisijos išvada šiam projektui buvo palankiausia: pažymėta, kad projekto autoriai sukūrė dinamiškai besivystančią viešąją erdvę tam panaudoję paprastas formavimo priemones, kurios kiekviename segmente yra unikalios ir atsižvelgia į kontekstą. Kartu sujungiamos abi gatvės pusės ir taip sukuriama vientisa, visiems patogi gatvės šerdis. Autorių pasiūlytas istorinę urbanistinę struktūrą žymintis dangų piešinys suformuoja zonas, kurios pritaikomos skirtingoms funkcijoms – kavinių, želdynų, rekreacinių erdvių išdėstymui. Toks sprendimas suteikia galimybes improvizacijai, neunifikuoja gatvės erdvės, sudaro sąlygas kurti kiekvieno atskiro gatvės elemento, atskiros atkarpos, savitą charakterį, formuojamą istorinių fasadų, želdinių bei gatvės erdvei suteikiamų funkcijų. Komisija įvertino, kad taip autoriai sukuria įvairių scenarijų gatvės erdvėje galimybę.
Nuramintas eismas naujojoje gatvės dalyje leidžia sukurti vieningesnę gatvės erdvę, tačiau kartu kelia ir pėsčiųjų saugumo iššūkius. (Projekto autoriai pabrėžė siekę sukurti įspūdį, kad automobilių vairuotojai jaustųsi važiuojantys pėsčiųjų zona, o ne atvirkščiai.) Žiuri išvadose atkreiptas dėmesys, kad projekte numatyta dviračių tako dislokacija ant istorinio grindinio keistina – jis išskirtinai nepatogus važiuoti dviračiu. Siūlytina dviratininkus iškelti į naująją gatvės dalį, kur jie galėtų judėti bendrame ramesnio eismo sraute.
Komisijos nuomone, projekto autoriams dar nepavyko rasti optimalaus gatvės želdinių ir kietųjų dangų santykio, toliau vystant projektą būtina kietųjų dangų sąskaita didinti gatvės želdinių plotą ir įvairovę, parinkti įvairius šių želdinių įveiksminimo scenarijus.
Komisija išsamias pastabas suformulavo tris pirmas vietas užėmusiems projektams – visi jie gali būti įgyvendinami susiklosčius tam tikroms procedūrinėms aplinkybėms.
Antrąja vieta įvertintas konkursinis darbas „Willkommen“ pratęsė bulvaro tradiciją išryškinti „senąją“ ir „naująją“ gatvės dalis. Projekto stipriąja puse komisija pavadino padidintą želdynų kiekį, tačiau kartu išsaugotą gatvės-bulvaro įvaizdį, pragmatiškus ir paprastus gatvės elementų sprendimus. Pagrindinė projekto silpnybė – universali ir niekaip su vieta nesusisiejanti architektūrinių bei kraštovaizdžio elementų raiška.
Projekto „Paralelės“ kūrėjai, įvertinti 3-iąja vieta, buvo pagirti už tai, kad sugebėjo gatvės rytinę išklotinę išlaisvinti nuo transporto eismo, taip laimint erdvės pėstiesiems ir aptarnavimo paslaugų plėtrai saulėtoje gatvės pusėje. Tai sudaro unikalias sąlygas tiek naujų veiklų gatvės erdvėje plėtojimui, tiek želdynų plėtrai. Komisija tai pavadino drąsiu eksperimentu ir stipriu autorių atradimu. Galiausiai darbas įvertintas kaip konceptualus ir jautrus projektas, pagrįstas pagarba Vokiečių gatvės istorijai, siūlantis minimalią invaziją. Deja, pasiūlymas likęs abstrakčios koncepcijos stadijoje, nedetalizuotas, todėl nebuvo įmanoma įvertinti, koks jis būtų realiai įgyvendinus, ypač želdinių ir srautų organizavimo aspektais.
Trijų geriausių darbų kūrėjams bus įteiktos premijos – I-os vietos laimėtojui skiriama 9000 Eur, II-os – 7000 Eur, III-ios – 4000 Eur. Po to projekto užsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės – ir laimėjusios idėjos autorių laukia ilgas, kruopštus darbas, tyrimai, diskusijos su ekspertais ir bendruomenėmis, kad konkursui pateikta idėja virstų projektu.
