Vilniaus savivaldybė buvo įpareigota nutraukti 156 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos konkursą. Viešųjų pirkimų tarnyba išnagrinėjusi projektą nusprendė, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, nes didelės rizikas prisiima valstybė, o ne privatus verslas.
„Viešasis sektorius, kompensuodamas kapitalo investicijas, prisiima statybos ir tinkamumo rizikas, be to, viešasis sektorius įsipareigoja kompensuoti didesnę dalį daugiafunkcinio komplekso priežiūros ir eksploatavimo išlaidų, t.y. viešojo sektoriaus mokėjimai sudarytų didesnę dalį privataus subjekto gaunamų pajamų ir didžioji dalis veiklos rizikų nebūtų perduota privačiam subjektui“, – rašoma tarnybos išvadoje.
R.Šimašius: iš „valstiečių“ mačiau didelį nenorą, kad Vilniui būtų gerai
Vilniaus meras R.Šimašius ketvirtadienį 15min studijoje sakė manantis, kad tarnyba padarė daug grubių faktinių ir vertinimo klaidų.
„Pirmiausiai turime įvardinti tą liūdną ne tik vilniečiams, bet ir visai Lietuvai faktą, kad projektas, kurio rengimas tęsiasi kelis metus ir kurį, panašu, vis buvo bandoma sutrukdyti kitais būdais: tai Europos Sąjungos lėšas nubraukiant, tai atidedant vieną ar kitą procedūrą, šį kartą tas būdas projektą sustabdyti yra sėkmingas. Ir tai yra liūdna žinia visai Lietuvai. Tas veiksmas turbūt „valstiečių“ daugumai, tą tiesiai pasakysiu, pavyko ir natūralu, kad reikia tą įvardinti ir žiūrėti, kaip iš naujo mes tą stadioną statom“, – kalbėjo R.Šimašius.
Paklaustas, ar tiesa, kad Nacionalinio stadiono projekte rizikas prisiėmė valstybė, o ne privatus verslas, meras sakė: „Mes galim labai įvairiai vertinti. Bet aš kaip bežiūrėčiau niekaip nesuprantu, kaip gali pagal koncesiją būti pastatyta Lietuvoje areštinė, kur nėra jokios komercinės rizikos, o čia prisiimama visa komercinė rizika, įsipareigojama ne tik pastatyti, ne tik finansuoti, ne tik operuoti 22 metus po pastatymo, įsipareigojama pasiekti tam tikrus rodiklius Vilniaus miestui apie tai, kiek vaikų bus užimta, kiek renginių bus padaryta, visa operavimo ir komercinė rizika yra pilnai perimama.“
R.Šimašius teigė, kad Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasauliui ir investuotojams pasiunčia prastą signalą. Savo feisbuke meras rašė: „Valstiečiai žalieji nužudė nacionalinį stadioną.“
Paklaustas, ar jis turi kokių nors įrodymų dėl „valstiečių“ įtakos Viešųjų pirkimų tarnybai vertinant Nacionalinio stadiono projektą, R.Šimašius teigė: „Mes galim apsimesti, kad nieko nebuvo, bet galim pasižiūrėti labai nuoseklią veiklą, pats premjeras yra pareiškęs anksčiau, kad nacionalinis stadionas bus, bet jis bus Kaune. Tuo metu tai galima buvo užskaityti kaip retorinę priemonę, dabar dėliojasi viskas aiškiau. <...> Yra visas kontekstas, daugybė žingsnių, daugybė pareiškimų, daugybė dalykų. <...> Iš „valstiečių“ visos daugumos aš mačiau didelį nenorą, kad Vilniui būtų gerai.“
R.Šimašius komentuodamas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą savo feisbuke rašė tokias frazes: „teisinis niekalas“, „valstiečių chunta“.
Paklaustas, ar nemano tokiais žodžiais diskredituojantis nepriklausomas valstybės institucijas ir jų sprendimus, R.Šimašius sakė: „Mes galim apsimesti, kad niekas nevyksta, bet tai turbūt būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Ir šitoje valstybėje turi kažkas pasakyti, kas realiai vyksta. Jeigu manęs paklaustumėt, ar aš manau, kad jums [kreipiasi į VPT vadovę] paskambino premjeras arba Karbauskis ir pasakė: klausykit, surašykit va tokią ir tokią išvadą, aš tikrai nemanau, kad taip įvyko. Bet tai, ką aš matau, kas vyko per Vyriausybės institucijas, kokia informacija užpilta ir kaip kryptingai buvo padaryta, manau, kad tai akivaizdu, kad buvo įvelta į tam tikrą žaidimą.“
Paklausus, ar politikui yra normalu taip kalbėti apie nepriklausomų institucijų darbą, meras atsakė: „Politiko pareiga yra įvardinti tai, kas vyksta šitoje valstybėje. Tai yra pareiga.“
Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė savivaldybės skundą ir nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau teisėtai sustabdė Nacionalinio stadiono sutarties pasirašymą.
„Pagal Koncesijų įstatymą tarnybai pavesta vykdyti jo ir kitų susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, o įtariant pažeidimus, įpareigoti stabdyti procedūras. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad koncesijos suteikimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktus, tad tarnyba turėjo kompetenciją stabdyti sutarties sudarymą, be to, turi būti apgintas viešasis interesas“, – naujienų agentūrą BNS informavo teismas.
Paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą ir tai, kad buvo pasakyta, jog koncesijos suteikimo procedūra buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktus, R.Šimašius sakė: „Aš, tiesą sakant, nespėjau teismo sprendimo perskaityti, bet teismas negalėjo net to pasakyti. <...> Jis sprendė tik procesinius klausimus, ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą pasirašyti sutartį ar nepanaikinti. Tai po vakar dienos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados tai yra visiškai neaktualu. Aš tikrai panagrinėsiu dar tą sprendimą, bet jis neturi jokios įtakos. <...> Aš pats esu teisininkas ir teisės mokslų daktaras ir žinau truputėlį apie tai, apie tam tikrus procesinius dalykus.“
VPT laikinoji vadovė: vertiname tai kaip spaudimą
Viešųjų pirkimų tarnybos laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė teigė, kad konkursą nutraukti savivaldybė buvo įpareigota dėl per didelių rizikų, kurias prisiimtų valstybė.
„Koncesijos pagal savo esmę reiškia, kad viešasis sektorius perduoda didžiąją dalį arba visas rizikas privačiam sektoriui“, – aiškino J.Petkuvienė.
Bet, pasak jos, šiuo atveju, didesnė dalis rizikų tektų valstybei: „Per derybas vis dėlto tų rizikų perdavimas viešajam sektoriui augo ir galutiniam rezultate tai iškreipia koncesijų esmę ir nebėra tų tikrųjų koncesijos požymių. Viešasis sektorius mokėdamas tą pakankamai didelę sumą per visą sutarties laikotarpį prisiimtų labai didelę, ženklią dalį tų rizikų.“
Paklausta, kaip vertina Vilniaus mero teiginius, kad visos rizikos buvo perduotos privačiam sektoriui, tarnybos vadovė sakė: „Savivaldybė turi teisę ginti savo poziciją, turi teisę skųsti mūsų išvadą. Bet iš tos visumos, kurią mes matėme, ir ta galutinė rizikų matrica, kuri susidėliojo, ji tikrai yra palankesnė gerokai privačiam sektoriui, o viešajam sektoriui tenkanti atsakomybė yra labai didelė.“
J.Petkuvienė priminė, kad šį vertinimą tarnyba pradėjo po teisėsaugos institucijų kreipimosi, kai joms kilo įtarimas, kad gali būti pažeistas viešasis interesas.
„Norėčiau prašyti nepolitizuoti nepriklausomų institucijų sprendimo, nes šioje vietoje tiek ir ministras pirmininkas, tiek ir Vilniaus meras bando taikyti tai savo kažkokiems palankiems sprendimams arba savo palankiems pasisakymams. Bet mes esam nepriklausoma institucija, veikiam nepriklausomai ir šioje situacijoje mums politinės įtakos nedarė niekas“, – kalbėjo J.Petkuvienė.
Ji teigė, kad politikų pasisakymus vertina kaip spaudimą nepriklausomai institucijai: „Jeigu mes kalbam apie sprendimą, apie Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, nereikėtų tada velti, ypač 2020 metais, į tą tokį politinį kontekstą nepriklausomai veikiančios institucijos. Nes tai, kas vyksta dabar tiek vienos pusės, tiek kitos pusės politizavimas, tai mes vis dėlto vertintume kaip spaudimą nepriklausomai veikiančiai institucijai, kad niekada jokiu atveju nebūtų imamasi svarbių projektų ir jų pirkimų vertinimo.“
