Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės pabaigoje pakeitė 2007 metų įsakymo „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas.
Kaip aiškina vyr. architektas, pagal ankstesnįjį įsakymą, kilometro spinduliu nuo savo namų kiekvienas gyventojas turi turėti žalią plotą, tačiau gegužės pabaigoje aplinkos ministras S.Gentvilas įsakymu šią rekreacinių želdynų normą sumažino nuo 25 kv. m iki 12 kv. m.
„Ten yra pasakyta, kiek kvadratinių metrų želdyno turi būti tam tikru atstumu nuo būsto. Tai yra, kad kiekvienas žmogus pagal tą normą turi turėti turėti viešųjų želdynų, t.y. ne tų želdynų, kurie auga gatvėse, ne tas pieveles, kur prie namų, o įteisintuose atskirame sklype esančiuose viešai prieinamuose želdynuose. Pasakyta, kad kilometro atstumu jų turi būti 12 kv./m“, – 15min aiškino vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Architektas naujai viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkai negailėjo kritikos.
„Bet, kai mes darėme bendrą miesto planą, konstatavome, kad yra dviejų tipų želdynai. Artimosios aplinkos želdynai – tie, kuriuos žmogus turi rasti 200–300 metrų atstumu nuo būsto. Parkeliai, skvereliai ir kitos kamerinės žalios erdvės priklausančios visiems, pavyzdžiui, Jablonskio skveras. Kitaip tariant, miestiečiams priklausanti žalia teritorija. Pasakyta, kad erdvė, kurioje gali išeit, su draugu pasėdėti, kurioje šalia bus kavinukė, turi būti kas 200–300 metrų. Tai tas kilometro reikalavimas šito neužtikrina“, – kritikavo M.Pakalnis.
Pasak jo, sudarant bendrą miesto planą taip pat buvo konstatuota, kad 800 metrų nuo namų turėtų būti 5 ha dydžio parkas.
„Tai yra didesnė teritorija, kurioje galėtum išeiti pabėgiot, ilgesnį laiką gamtoje praleisti. Be to, žalios erdvės yra ir ekologinis stabilizavimas – karštį numuša, orą pravalo... Ši dviejų pakopų sistema žymiai efektyvesnė, nei pasakyti, kad už kilometro nuo kvartalo turi būti 12 kv/m“, – kam išradinėti dviratį nesupranta vyr. architektas.
Puokštė klausimų, o atsakymų nėra
Ką reiškia nauja viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarka? Vyr. architektas žodžių į vatą nevynioja:
„(Reiškia – 15min), kad aplink Vingio parką kilometro atstumu galima pristatyti namų išvis be želdynų, be tų mikro želdynų, kur mama ar tėtis su vaiko vežimėliu išeis pabūti lauke, nenorėdami iki parko ir atgal eiti dviejų kilometrų“, – sako M.Pakalnis.
Vyr. architekto manymu, naujoji tvarka nei paskaičiuota, nei pamatuota. Jis retoriškai klausia, kuri miesto dalis atitinka joje įformintus reikalavimus, ir tvirtina, kad, tarkime, Naujamiestis jos neatitinka.
„O ką daryti, kai neatitinka? Pavyzdžiui, kai darėme Vilniaus miesto bendrąjį planą, Naujamiestyje trūko artimosios aplinkos želdyno. Kūrėme naujus. Karalienės Mortos gatvėje kūrėme želdynus, prie stoties ir pan.“, – sakė M.Pakalnis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad naujoji tvarka pažeria daugybę klausimų, tokių kaip, ar tai reiškia, kad jei trūksta želdynų, ar nebegalime statyti ten namų, ar reikia išpirkti nuosavybę, ar griauti esamus namus? Į visus juos atsakymų, pasak architekto, tiesiog nėra.
M.Pakalnis pripažino, kad jam niekaip nepavyksta pagal ministerijos numatytus kriterijus pamatuoti, kur želdynų tvarka atitinka nuostatas, o kur ne.
„Įsivaizduokit, nuo jo kilometro atstumu turi atsiskaičiuoti želdynus, tokių kvartalų mieste yra dešimtys tūkstančių. Ir nuo kiekvieno jų turi atsiskaičiuoti. O šitas želdynas to kvartalo, ar ano? Tai nesuskaičiuojamas uždavinys“, – konstatuoja jis.
Todėl, pasak vyr. architekto, tokiais atvejais tenka kurti savo taisykles, o tuomet sulaukti pastabų, kad jos perteklinės.
Apibendrindamas jis teigė, kad reglamentavimas nėra pritaikomas ir sunku suvokti, kaip jį taikyti.
Ministras S.Gentvilas yra teigęs, kad anksčiau galiojusi tvarka nebuvo veiksminga, dėl jos buvo galima išvengti želdynų įrengimo.
Pagal naują tvarką bus sudaromos sąlygos vystyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir pramoninės paskirties teritorijas išvengiant prievolės įrengti visuomenės poreikiams naujus viešuosius atskiruosius želdynus. Tuo metu minimalių plotų normos gali būti užtikrinamos jau esamų želdynų ir miškų sąskaita.
Aplinkos ministerija dėl želdynų normų nustatymo rengs viešas diskusijas.
„Manau, tai labai gerai. Yra ir gerų dalykų, įskaičiavo miškus į tas želdynų teritorijas. Vilniaus atveju, Jamonto parkas, Vingio parkas, Karoliniškių draustinis, Pasakų parkas yra miškai. Jų neva negali vertinti kaip želdynų parkų, bet būtent taip ir reikėtų vertinti“, – tarp aibės netobulumų pozityvų dalyką įžvelgė M.Pakalnis.
Iš ekspertų, savivaldybių atstovų ir Aplinkos ministerijos specialistų suformuota darbo grupė diskusijas pradės kitą savaitę, jos bus viešos.
„Peržiūrėsime dar kartą su savivaldos atstovais, architektais, želdinimo specialistais, geografais atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apskaičiavimo būdus ir metodikas, jos visiems turi būti vienodai aiškios ir suprantamos. Panagrinėsime, ar nereikia kokių nors papildomų priemonių, ar nereikia keisti dydžių“, – pranešime sakė ministras S.Gentvilas.
Susidomėjo STT ir prokuratūra
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad aplinkos ministro įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms. Pats ministras teigė, kad želdynų plotai nemažės, o nauja tvarka želdynų tankio skaičiavimas pakeičiamas iš miesto lygmens į kvartalų.
STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.
Tarnyba nurodė, kad dalis nuostatų gali būti vertinamos kaip naudingos siauroms interesų grupėms, tačiau ydingos visuomenės poreikių užtikrinimo požiūriu, kadangi pramoninės paskirties steigėjai bei naujų kvartalų vystytojai gali būti atleidžiami nuo prievolės dėl naujų želdynų sukūrimo.
Prokuratūra taip pat pradėjo tyrimą dėl ministro įsakymo, kuriuo keičiama viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarka.
