„Vis dar laukiame suderinimo su Europos Komisija dėl valstybės pagalbos galimumo“, – posėdyje trumpai situaciją pakomentavo premjeras Saulius Skvernelis.
Praėjusią savaitę ministrų kabinetas pasitarime jau pritarė siūlymui, kad šio turto nuomininkams būtų sudaryta galimybė karantino metu ir du mėnesius po jo sumažinti nuomos kainą ne daugiau kaip 80 proc. ir neskaičiuoti delspinigių. Preliminariai tai lemtų daugiausiai 1,5 mln. eurų valstybės pajamų mažėjimą.
Finansų ministerija teigia, kad naujoji schema būtų analogiška koncepcijai dėl komercinio NT. Pagal ją numatoma įmonėms kompensuoti iš valstybės biudžeto iki 50 proc. nuomos kainos, jeigu nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos kainos nuolaidą. Taigi, nuomininkams tektų padengti 20 proc. likusios nuomos.
„Finansų ministerijos nuomone, šis solidarumo principas dėl nuomos įsipareigojimų verslui sumažinimo iki 20 proc. galėtų būti taikomas ir nuomininkams, sudariusiems valstybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis“, – teigia ministerija.
Tačiau Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė teigia, kad siūlomas reguliavimas dėl valstybinio NT turi užtikrinti visos visuomenės, o ne vien konkrečių asmenų interesus.
„Turėtų būti atsakyta į klausimą, ar tos naudos visuomenei nėra galimybės pasiekti kitomis, mažiau viešųjų resursų reikalaujančiomis, priemonėmis, pavyzdžiui, atidedant ir išdėstant nuompinigių mokėjimą (taikant taip vadinamąsias „nuomos mokesčio atostogas“)“, – teigia teisės grupė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija sprendimą dėl komercinio NT nuomos subsidijų vadino subalansuotu, tuo metu Lietuvos bankas pareiškė, kad tai būtų subsidija išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms, daugiausia biurų ir prekybos centrų, savininkams – didelėms įmonėms ar investicijų fondams, į kuriuos investavę turtingi asmenys.
Pagal šią koncepciją, kuriai Vyriausybė jau pritarė, tokiai lengvatai planuojama skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų.
