Statybininkų kortelės projekto aiškinamajame rašte, kurį pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodoma, kad šiuo metu apie 95 tūkst. darbuotojų dirba statybos sektoriuje, iš kurių apie 25 tūkst. dirba su verslo liudijimais, o apie 14 tūkst. – pagal individualios veiklos pažymas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad statybininko ID kodas galėtų sumažinti „šešėlį“ statybų sektoriuje. Sistemas valdytų ministerija, o ją tvarkytų Valstybinė darbo inspekcija.
„Šis pokytis atneš naudos visiems: darbuotojui, kuris turės kodą, pirmiausia, tai bus teisingo apmokėjimo už darbą garantas, darbdaviui – efektyvesnis darbų valdymas, profesinėms sąjungoms – tai įrankis užtikrinti darbuotojų saugumą, o valstybės institucijos galės anksčiau įžvelgti rizikas ir greičiau identifikuoti nesaugią aplinką darbe, nustatyti galimus piktnaudžiavimus,“ – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministras.
Teigiama, kad identifikavimo kodas bus skiriamas įdarbintiems pagal darbo sutartį, pas rangovą laikinai dirbantiems į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams. Taip pat kortelę privalės turėti rangovo naudai darbus atliekantis laikinojo įdarbinimo įmonės darbuotojas bei savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą.
„Šešėlis“ – 500–700 mln. eurų
Skirtingais šalies institucijų vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500–700 mln. eurų pajamų, o apie 26 proc. mokesčių mokėtojų, dirbančių statybos sektoriuje, vertinami kaip rizikingi. Be to, mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestį gauna 19 proc. dirbančiųjų statybos sektoriuje.
Teigiama, kad dažniausiai piktnaudžiaujama neapskaitant arba neteisingai apskaitant pajamas, nelegaliai įdarbinant žmones, nedeklaruojant objektų, pajamų pagal verslo liudijimus.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2018 metais daugiausia nelegalaus darbo inspektavimų atlikta statybos sektoriuje – 3 836 (2017 m. – 3166; 2016 m. – 1724), tai sudaro 52,02 proc. visų atliktų nelegalaus darbo inspektavimų. Nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų skaičius statybų sektoriuje pernai sudarė 64,94 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų.
Taip pat nurodoma, kad daugiausiai nelegaliai statybose dirba Ukrainos piliečiai, kurie neturi nei leidimo gyventi, nei dirbti Lietuvoje. Jie turi tik Šengeno šalių vizą ir leidimą dirbti Lenkijoje bei yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu.
„Yra didelė rizika, kad tokie asmenys gali būti išnaudojami darbui, nesumokant jiems sutarto atlygio, nes pagal patikrinimų metu surinktą informaciją jiems dažnai vadovauja Lietuvos Respublikos piliečiai, su kuriais jie nėra sudarę jokių sutarčių, nėra žinoma, kur jie ir kokiomis sąlygomis gyvena, ar nėra kaip nors varžoma jų laisvė“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad statybininko ID koncepcija buvo rengiama pagal Norvegijos ir Švedijos pavyzdžius. Projektu siekiama, kad kiekvienas statybose dirbantis žmogus turėtų identifikacinį kodą. Taip pat kortelėje būtų saugomi duomenys apie statybvietę ir šioje statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis.
Vyriausybės posėdžiui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad už kortelių pažeidimus būtų baudžiama iki 2550 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad prievolė teikti duomenis statybų informacinei sistemai fiziniams ir juridiniams asmenims turėtų atsieiti apie 84 tūkst. eurų.
Jeigu Seimas pritars, statybininko saugos tapatybės identifikavimo kodą planuojama įteisinti nuo 2020 metų lapkričio mėnesio, o administracinė atsakomybė už statybininko saugos tapatybės identifikavimo reikalavimų neįgyvendinimą būtų taikoma nuo 2021 m. gegužės mėnesio.
Informacinė sistema, kurioje bus kaupiami duomenys apie statybvietę ir apie statybvietėje statybos darbus atliekančius asmenis, turėtų pradėti veikti ne vėliau nei 2021 m. sausio mėnesį.
15min primena, kad statybininkų ID idėją Trišalei tarybai pasiūlė LSA vadovas Dalius Gedvilas. 2014 metais LSA sukūrė statybininkų identifikavimo kortelę „STATREG“, o jas išduoda išlaikius egzaminą nuo praėjusių metų liepos.
D.Gedvilas 15min atsiųstame komentare siūlo valstybės institucijoms neeikvoti valstybės biudžeto bei naudoti jau veikiančią ir asociacijos vystomą statybininko kortelių išdavimo sistemą STATREG.
„Asociacija jau yra sukūrusi tai, ką šiuo metu siūlo Vyriausybė sukurti už 0,5 mln. eurų. Valstybės išteklius siūlome panaudoti švietimui ir kultūrai, o ne analogiškos sistemos kūrimui. Pasinaudokime gerąją užsienio šalių praktika, pagal kurią analogiškos ir panašios funkcijos suteiktos asocijuotoms struktūroms tokiose valstybėse kaip Belgija, Suomija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Švedija, Rumunija. Mes jau turime puikiai veikiantį instrumentą, „STATREG“ korteles jau turi ne vienas šimtas statybininkų, todėl siūlome dirbti kartu ir ieškoti partnerystės“ – sako jis.
Nors idėją valdžia palaikė, tačiau nepritarė naudoti asociacijos sukurtą įrankį.
Po Vyriausybės posėdžio premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad dėl pačios kortelės reikalingumo visi sutaria. Tačiau jis mano, kad sistemos sukūrimas neturėtų būti atiduotas į privačias rankas.
„Jeigu turime visą sektorių, negali būti statybininkų kortelės išdavimas monopolizuotas privačiose rankose“, – apie LSA pretenzijas kalbėjo jis.
Trečiadienį ryte statybininkų profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė piketą prie Vyriausybės. Profesinė sąjunga nepatenkinta valdžios noru sukurti savo statybininkų identifikavimo kortelę ir atsisako jau sukurtos LSA sistemos „STATREG“.
„Atsižvelgiant į asocijuotų statybininkų organizacijų ir jų atstovų pasiūlymus dėl jų galimybės naudotis jų sukurta ir administruojama statybininkų identifikavimo sistema, aiškinamajame rašte tikslinga aiškiai pabrėžti, kad statybininko saugos tapatybės identifikavimo kodo sistemos sukūrimui bus taikomos viešojo pirkimo procedūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“, – Vyriausybės kanceliarijos strateginių kompetencijų grupės pažymoje pabrėžia patarėjas Artūras Norkevičius.
