Ministrai siūlo ieškoti alternatyvų
„Nuo 2015 metų priimtų sprendimų įgyvendinimo procesas užsitęsė, pradinis finansavimo modelis tapo netvarus. Rizika prarasti dešimtis milijonų ES investicijų virto realia grėsme. Įvertinę tai, siūlome Vidaus reikalų ministerijai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe susitarti dėl šio projekto finansavimo alternatyvų. Tai svarbus objektas visuomenei, o, jo įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo savivaldybės lankstumo ir geranoriško bendradarbiavimo ieškant galimybių“, – pranešime spaudai cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.
„Siūlome savivaldybei spręsti klausimą ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių, galbūt perskirstant finansavimą kitiems savivaldybės valdomiems projektams“, – pranešime spaudai teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„Tikimės lankstumo iš savivaldybės pusės, tačiau reikia pažymėti, kad sklandus projekto įgyvendinimas, rizikos įvertinimas ir jos valdymas yra savivaldybės atsakomybė ir priklauso nuo savalaikių jos sprendimų“, – pridūrė jis.
Bendrą pareiškimą išplatinę ministrai teigia, kad šiuo metu yra kilusi grėsmė projektui prarasti Europos Sąjungos (ES) finansavimą.
Praėjusią savaitę VRM komentare BNS pripažino, kad Nacionalinio stadiono projekto įgyvendinimo grafiko bei terminų kaita leidžia daryti prielaidą, kad jam numatyta ES parama gali būti prarasta.
„Šios rizikos įvertinimas ir jos valdymas yra Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė ir priklauso nuo savalaikių savivaldybės sprendimų“, – BNS nurodė ministerija.
Ministrai pranešime spaudai nedetalizavo, iš kur kyla ši rizika. Jų patarėjai BNS taip pat sakė kol kas negalintys pateikti platesnių komentarų.
Anksčiau buvo viešų svarstymų, kad ES parama galėtų būti prarasta, jei projektas nebus baigtas iki 2023-ųjų, nes tie metai yra galutinis terminas panaudoti šio ES daugiamečio biudžeto lėšas.
Smūgis prieš lemtingą posėdį
Vilniaus meras Remigijus Šimašius yra pareiškęs, kad jei Vyriausybė nuspręstų neskirti numatytų pinigų šiam projektui, jo reakcija būtų garsi. Tačiau antradienį Vilniaus miesto savivaldybės reakcija kol kas – santūri.
„Sveikintinu laikome Vyriausybės rūpestį dėl projekto finansavimo. Mūsų rūpestis toks pat – negalime prarasti šio finansavimo, todėl jau rytojaus miesto tarybos posėdyje esame suplanavę galutinį koncesijos sutarties tvirtinimo balsavimą“, – BNS antradienį nurodė Vilniaus savivaldybė.
„Tarybai patvirtinus, mes visiškai spėjame pagal grafiką ES fondo lėšas panaudoti daugiafunkcio komplekso statyboms“, – teigiama savivaldybės komentare.
Vilniaus savivaldybės Taryba trečiadienį planuoja palaiminti sutarties projektą. Opozicija kritikuoja tokią skubą, bet baiminamasi, kad to nepadarius artimiausiu metu, Vidaus reikalų ministerija kitiems projektams perskirstytų beveik 30 mln. eurų, šiuo metu numatytų stadionui.
Derybos dėl stadiono šiuo metu vyksta su vieninteliu statybos koncesijos konkurso dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma įmone „Axis Industries“, su partneriais pasiūliusia pastatyti objektą už 79,9 mln. eurų (be PVM).
Teismas nesustabdė Nacionalinio stadiono konkurso
Iš Nacionalinio stadiono koncesijos konkurso antrą kartą pašalintai bendrovei Vilniaus nacionalinis stadionas nepavyko sustabdyti konkurso procedūrų. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė įmonės prašymą laikinai jas sustabdyti.
Pasak teismo, bendrovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė jos interesams. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiadienį Vilniaus taryba svarstys stadiono koncesijos sutartį, todėl, jo vertinimu, proceso stabdymas neatitiktų ir proporcingumo principo.
Vilniaus nacionalinis stadionas kol kas nepateikė teismui ieškinio, o tik prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimą per 7 dienas galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vilniaus nacionalinis stadionas teismo prašė sustabdyti konkurso procedūras ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę nepasirašyti koncesijos sutarties su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ bendrove „Axis industries“.
Bendrovė teismui teigė planuojanti skųsti sausį savivaldybės priimtą sprendimą pašalinti ją iš konkurso, tačiau pastaroji neva nepateikia jai svarbios informacijos, būtinos pateikti ieškinį – teismo dokumentuose ji nesukonkretinta.
Sausio pabaigoje Nacionalinio stadiono koncesijos konkurso komisija nusprendė pašalinti bendrovę Vilniaus nacionalinis stadionas iš proceso dėl nepakankamos kvalifikacijos ir galbūt melagingai teiktų duomenų.
Anot savivaldybės, įmonė per daugiau nei du mėnesius taip ir nepateikė įrodymų, kad jos ar jos partnerių pajėgumai yra realūs, užtikrinti ir pakankami sėkmingam projekto įgyvendinimui, o tai darydama klaidino vertinimo komisijos narius ir ekspertus.
Po šio sprendimo konkurse liko vienas dalyvis – „Axis Industries“. Trečiadienį sostinės taryba svarstys koncesijos sutarties su bendrove projektą.
Vilniaus savivaldybė jau anksčiau yra baigusi derybas su „Axis Industries“ ir 2018 metų pabaigoje ketino pasirašyti su ja sutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spalį įpareigojo savivaldybę priimti iš konkurso pašalinto Vilniaus nacionalinio stadiono preliminarų pasiūlymą ir jį svarstyti. Teismas taip pat uždraudė sudaryti sutartį su „Axis industries“.
Po 50 proc. Vilniaus nacionalinio stadiono akcijų valdo verslininkų Renato Načajaus ir Vitalijaus Vasiliausko įmonė „Nacionalinio stadiono operatorius“ bei Anelės Irutės Brusokienės valdoma įmonė „Naudos virsmas“.
Vyriausybė nesitraukia iš Nacionalinio stadiono projekto
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad Vyriausybė neatsisako planų skirti valstybės biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos (ES) paramą nacionaliniam stadionui Vilniuje, bet sostinės valdžiai gali tekti perskirstyti projektų lėšas.
Jo teigimu, Vyriausybei nerimą kelia tai, kad užsitęsus projekto įgyvendinimui, gali būti praleistas terminas – šio ES biudžeto lėšos turi būti panaudotos iki 2023 metų spalio.
Todėl, pasak ministro, savivaldybė galėtų lėšas į kompleksą, kuriame yra stadionas, nukreipti iš kitų projektų, o pastarieji būtų finansuojami ES lėšomis.
„Kol kas nėra plano perskirstyti tuos pinigus, mes kol kas jiems tą projektą paliekame. Jei jie pasirašo sutartis, mes susitariame, kad projekte tie pinigai kol kas lieka. Bet vistiek rizikas žiūrime, vertiname ir ieškome alternatyvų“, – BNS sakė E.Misiūnas.
Derybose su būsimu stadiono statytoju „Axis industries“ numatyta, kad kompleksas su stadionu kainuos 79,9 mln. eurų, valstybės dalis sudarys 36,5 mln., Europos Sąjungos parama – 33,5 mln. eurų.
„ES lėšoms įsisavinti numatytas aiškus terminas: projektas turi būti baigtas 2023 metų spalio 1 dieną, turi būti perkirptas kaspinas, atlikti visi finansavimai“, – paaiškino ministras.
Jis kartu su finansų ministru Viliumi Šapoka anksčiau antradienį viešame pareiškime paragino savivaldybę ieškoti finansavimo alternatyvų projektui.
Ministras BNS sakė situacija po to aptaręs ir su Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu.
„Alternatyvos reiškia tai, kad jei savivaldybė turi daug kitų projektų, ir jei savivaldybė atrastų galimybę iš kitų projektų nuimti savo lėšas ir perdėti jas į stadiono statybą, o mes savo ruožtu perskirstytume europines lėšas į tuos savivaldybių mažesnius projektus. Taigi, mes galime perdėti tuos pačius pinigus iš vienos kišenės į kitą praktiškai nieko nekeisdami. Bet tam riekia savivaldybės labai liberalaus, išradingo požiūrio, geranoriškumo ir lankstumo, kad jie norėtų tai daryti ir atrastų galimybę“, – aiškino E.Misiūnas.
E.Misiūnas sutinka, kad savivaldybei gali būti iššūkis rasti kitų vykdomų projektų, iš kurių būtų galima nukreipti minimus 33,5 mln. eurų stadionui.
„Bet sprendimų niekas nepriiminės nei šiandien, nei rytoj ar šią savaitę, tad dar yra laiko pagalvoti apie tai“, – sakė jis.
Sutartis 25 metams
Sostinės savivaldybė skelbė, jog sutartis su privačiu investuotoju bus pasirašoma 25 metams. Visas kompleksas priklausytų Vilniaus savivaldybei.
Savivaldybės ir valstybės institucijų sudaryta komisija anksčiau nusprendė dėl stadiono pasirašyti 79,9 mln. eurų sutartį su koncerno „Icor“ valdoma „Axis industries“.
Už statybas planuojama atsiskaityti per metus pradėjus veikti kompleksui.
Savivaldybė anksčiau skelbė duomenis, kad projektui 36,5 mln. eurų skirs valstybė, 33,5 mln. eurų sudarys ES parama, 2,96 mln. – savivaldybės lėšos.
Pagal projektą, stadionas būtų daugiafunkcio komplekso dalis, nes tik tokiam projektui galima gauti ES paramą. Jame dar būtų lengvosios atletikos aikštė, įvairios treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės, vaikų darželis, biblioteka.
Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987-ųjų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008-aisiais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.
