Metus vėluojame patvirtinti renovacijos strategiją. Tai yra pirmoji šalyje Europos įpareigota paruošti renovacijos ilgalaikė strategija. Ją turėjome pateikti pernai kovo 10 dieną. Pažeidimo procedūra prasidėjusi, tai šiandien yra paskutinė diena įgyvendinti jau vėlavimo įsipareigojimus“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak jo, strategijoje iki 2050 metų numatomi trys pagrindiniai tikslai: 60 proc. sumažinti energijos vartojimą pastatuose, atsisakyti iškastinio kuro apšildant pastatus ir pasiekti nulines CO2 emisijas.
Strategijoje numatoma kurti specialų Pastatų renovacijos kompetencijų centrą. Apie tokius planus vasarį jau skelbusi Aplinkos ministerija teigė, kad jis užtikrins renovacijos proveržį – efektyviau, „vieno langelio“ principu, koordinuos ir valdys šį procesą.
Centras sujungs dviejų Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų – Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Būsto energijos taupymo agentūros – funkcijas.
Centras bus atsakingas už standartizuotų dokumentų, procedūrų, taisyklių, techninių reikalavimų rengimą, pagalbą savivaldybėms, konsultacijas.
Preliminariais skaičiavimais, iki 2030 metų į pastatų atnaujinimą reikės investuoti vidutiniškai po 1,1 mlrd. eurų per metus, vėlesniais metais – iki 3 mlrd. eurų.
Ministerija vasario pradžioje pranešė pateikusi Europos Komisijai planą ir grafiką, pagal kurį ištaisys Europos Sąjungos direktyvų dėl energijos sunaudojimo pastatuose pažeidimą. Ministerija skelbė, kad pažeidimas bus ištaisytas iki šio trečiadienio.
Skelbta, kad dviejų ES direktyvų – dėl pastatų energinio naudingumo ir energijos vartojimo efektyvumo – įgyvendinimas atsilieka nuo pernai kovo.
Be pastatų energinį naudingumą apimančių dviejų ES direktyvų, Lietuva vėluoja įgyvendinti arba į nacionalinę teisę perkelti Miesto nuotekų, Buveinių ir dvi Atliekų direktyvas.
