Centrinis bankas siūlo nuo kitų metų maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį sumažinti iki 70 proc. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.
Taip pat ketinama bankams ir centrinių kredito unijų grupėms pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui.
Planuojama, kad nauji reikalavimai galėtų įsigalioti atitinkamai 2022 m. sausio 1 ir liepos 1 dienomis.
Bankų atstovė: siekis vėsinti rinką yra reikalingas
Kaip šiuos reguliuotojo siūlymus vertina bankai ir NT rinkos dalyviai? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė komentare 15min teigė, kad dėl stebimo spartaus nekilnojamojo turto kainų augimo Lietuvos banko siekis šią rinką vėsinti yra dėsningas ir reikalingas.
Komentuodama siūlymą padidinti pradinį įnašą antram būstui, ji nurodė, kad tam ir iki šiol galiojo didesnio pradinio įnašo reikalavimas. „Šiuo atveju jis tiesiog sugriežtinamas. Manome, kad ši priemonė gali padėti sumažinti investiciniais ir spekuliaciniais tikslais įsigyjamo nekilnojamojo turto sandorių skaičių“, – bankų poziciją komentavo E.Čipkutė.
Tuo metu papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui.
„Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga. Taip pat jis turės įtakos bankų pelningumo rodikliams“, – mano LBA prezidentė.
Parduodamo būsto apimčių nesumažins
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai irgi linkę pozityviai vertinti Lietuvos banko rūpestį, tačiau abejoja pateiktų siūlymų reikšmingumu.
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius 15min komentavo, kad iš investicijai būstą perkančių žmonių tik kas ketvirtas ar penktas naudojasi banko finansavimu.
„Tai palies labai mažą dalį žmonių. Tai bus daugiau drausminančioji priemonė pagalvoti apie užsiskolinimą, bet kad atbaidytų didelę dalį pirkėjų, tikrai ne”, – užtikrino M.Statulevičius.
Jam antrino ir vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto vystymo bendrovių „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Jis nurodė, kad Lietuvos bankuose gyventojai laiko 19,5 mlrd. eurų ir per šiuos metus indėliai padidėjo dar vienu milijardu eurų. „Pinigų kai kurie žmonės Lietuvoje turi ir jie ieško įvairių būdų, kaip juos investuoti, įdarbinti“, – įsitikinęs A.Avulis.
Pasak jo, jei būsto pardavimo apimtys sumažės, tai bus labai nereikšmingas pokytis, o daugiau įtakos gali turėti reikalavimas bankams taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui.
Apibendrindamas jis siūlymą įvertino kaip „kosmetinį.“
„Kad Lietuvos banko kritikai arba politikai nekaltintų Lietuvos banko neveiksmingumu, Lietuvos bankas ir padarė kažkokį žingsnį. Nemanau, kad jis turės didelės įtakos“, – sakė A.Avulis.
O M.Statulevičius komentavo, kad pagrindinė prielaida būsto kainų normalizavimui ir būsto rinkos stabilizavimui yra pasiūlos didinimas, tad tai turėtų būti prioritetas. „Kuo daugiau vystytojų galės pasiūlyti būstų pardavimui, tuo daugiau didės konkurencija ir tai darys įtaką kainų normalizavimui“, – teigė jis.
Pasak NT eksperto, metų pradžioje butų pasiūla siekė 5 tūkst., dabar – beveik 4 tūkst. „Pagal dabartinį tempą jie būtų parduoti per artimiausius 5 mėnesius. Man atrodo, tai nepakankama pasiūla. Tad reikėtų skatinti sklypų prieinamumą, statybų kainų normalizavimą“, – kalbėjo pašnekovas.
