Žadama kurti ilgalaikę daugiabučių atnaujinimo strategiją

– Šiuo metu per metus atnaujinama maždaug po 500 daugiabučių. Ar galima prognozuoti, kiek metų tokia tendencija vyraus?

– Vertinant senų nerenovuotų daugiabučių skaičių ir tikslą atnaujinti 500 namų, atrodytų, kad valstybės tikslai šioje srityje nėra labai ambicingi. Tačiau tokiam projektų skaičiui įgyvendinti reikalingos 150 mln. eurų investicijos, 45-50 mln. eurų valstybės parama. Taip pat – kompetentingi projektų administratoriai, stabilus statybos sektorius. Įvertinus programos įgyvendinimo patirtį, valstybės biudžeto galimybes bei investicinę aplinką, 500 daugiabučių namų renovacija per metus yra optimalus skaičius.

Žinoma, ieškoma sprendimų renovacijos apimtims padidinti. Šiuo metų svarstomos įstatymų pataisos, siekiant įteisinti dalinės renovacijos modelį renovuojant tik šilumos punktus ir šildymo sistemas, o vėlesniais etapais atliekant ir didesnės apimties atnaujinimo darbus.

Vyriausybė iki 2020 metų numato įvertinti renovacijos rezultatus, įgyvendinimo eigą ir, atsižvelgus į nacionalinius strateginius tikslus ir įsipareigojimus energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, besiformuojančią praktiką, ekspertų bei suinteresuotų šalių siūlymus, patvirtinti naują ilgalaikę pastatų energinio efektyvumo didinimo programą. Ji apims ir tikslus, uždavinius ir priemones šiems naujiems tikslams įgyvendinti.

– Ar pastaruoju metu įvyko kokių nors svarbių išorinių pokyčių, turinčių įtakos renovacijai? Kas netolimoje ateityje gali daryti įtakos renovacijos procesui?

– Įsibėgėjęs renovacijos procesas vyksta pakankamai sklandžiai. Aplinkos ministerija nuolat stebi procesą, atlieka reikalingus teisės aktų pakeitimus. Itin didelis dėmesys skiriamas renovacijos darbų kokybei (sustiprinta statybos proceso dalyvių priežiūra, atskirti projektavimo ir rangos darbų pirkimai, įgyvendintos kitos priemonės), greitai reaguojama į kylančias problemas ar kitus nesklandumus.

Vertinant išorinius veiksnius renovacijos procese, pastebimas vienas kitas atvejis, kai rangos darbų konkursai neįvyksta, ar rangovas nesugeba įgyvendinti projekto dėl darbo jėgos trūkumo. Priežasčių yra įvairių, jos susijusios su pavienių statybos įmonių finansinėmis galimybėmis. Tačiau tai ne masinis reiškinys ir kol kas tokių grėsmių neįžvelgiama, bent jau statybos sektorius tokių klausimų nekelia. Priešingai, sulaukiame raginimų dėl proceso tęstinumo. Visas statybos sektorius veikia rinkos sąlygomis, todėl esant paklausai, visada atsiranda pasiūla.

– Tarp svarbiausių kriterijų atrenkant daugiabučius pastaraisiais metais buvo ir B energinio efektyvumo klasės siekimas. Ar galima sakyti, kad šis pokytis – istorinis? Juk pirmą kartą daugiabučiai skatinami atsinaujinti iki tokios aukštos energinės klasės.

– Skelbiant kvietimus teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti taikyti keli paraiškų atrankos kriterijai: kvartalinė renovacija, aukštesnė nei C pastato energinio naudingumo klasė, efektyvumo atrankos kriterijai, vertinantys šilumos energijos sutaupymus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimas ir pan.

Džiugu, kad tokių kriterijų taikymas paskatino efektyvesnių projektų rengimą ir įgyvendinimą, todėl paraiškų teikimo metu sulaukėme projektų, kuriais siekiama ne tik B ir A pastato energinio naudingumo klasės, bet ir ypatingai mažai energijos vartojančių pastatų A+ klasei priskiriamų projektų. Šiandien tai yra iššūkis, todėl tokie projektai laikomi demonstraciniais. Tačiau tikime, kad sėkmingas jų įgyvendinimas ir stebėsenos rezultatai, kuriuos būtinai skelbsime viešai, paskatins ambicingesnių ir efektyvesnių projektų įgyvendinimą

– Diskusijose apie daugiabučių renovaciją, dažnai pabrėžiama gyventojų sąmoningumo svarba. Tačiau ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina ir kiti renovacijos dalyviai (administratoriai, rangovai). Kaip galima būtų vertinti būtent jų patirties pokyčius per pastaruosius penkerius metus?

– Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, be abejo, yra pagrindiniai renovacijos dalyviai. Jie priima sprendimus. Būtent į juos yra nukreipta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Tačiau ne mažiau reikšmingą vaidmenį daug žinių ir kompetencijos reikalaujančiame renovacijos procese užima projektų administratoriai, projektuotojai, techniniai prižiūrėtojai, rangovai, finansuotojai ir Būsto energijos taupymo agentūra.

Dabartinė projektų įgyvendinimo schemą taikoma nuo 2013 m., per šį laikotarpį renovuota daugiau kaip 2000 daugiabučių namų, todėl šiandien galima teigti, kad modelis tinkamas, jis proceso dalyviams yra pažįstamas ir suprantamas. Juolab, kad periodiškai organizuojami seminarai ir diskusijos, aptariami naujausi pakeitimai, parengtos rekomendacijos bei atmintinės apie projektų įgyvendinimo organizavimą.

– Ar renovacijos administratoriai šiandien išlieka svarbiausiu renovacijos varikliu? Kaip keisis jų vaidmuo įgyvendinant kvartalinės renovacijos projektus?

– Žinoma, įgyvendinant atnaujinimo projektus svarų vaidmenį atlieka projektų administratoriai. Nuo jų profesionalumo, proceso išmanymo, glaudaus bendradarbiavimo su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkais ir gebėjimas išaiškinti, atsakyti į jiems rūpimus klausimus apie namo atnaujinimo projekto įgyvendinimą, valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus priklauso namų renovacijos sėkmė.

Be to, projektų administratoriai, ypatingai tie, kurie kasdien prižiūri daugiabučius, geriausiai žino jų būklę, trūkumus, todėl gali apie tai informuoti gyventojus, rekomenduoti įgyvendinti svarbiausias energinį efektyvumą didinančias ir kitas priemones, priklausomai nuo namo būklės. Žinoma, tokie administratoriai efektyviau prižiūri ir pastatų grupes, todėl reikšmingai prisidėtų ir prie savivaldybių rengiamų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo.