Prieš pusmetį jo namais tapo 2017 m. žaliausiu gyvenamuoju būstu Lietuvoje tituluotas novatoriškas statinys, kurį Kaune, Aleksote, pirmiausia, kaip bandymų poligoną ir eksperimentinį įmonės projektą išvystė nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė „Citus“. Ne tik mūsų šalyje, bet ir regione analogų kol kas neturintys namai pasižymi visame statybų procese įdiegtais naujausiais efektyvumo sprendimais. Tai leido sukurti nenuobodaus eksterjero energiškai efektyvų ir komfortišką būstą. Papildomas bonusas jo gyventojams – pro savo namų langą ir terasą matomi kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, parasparniai bei sraigtasparniai.
„Toks sprendimas tikriausiai nestandartinis. Tačiau aš nuo 14 metų užsiimu aviacija – pirmiausia skraidžiau su sklandytuvais, vėliau – ultralengvaisiais orlaiviais. Likimas lėmė, kad jau 18-os tapau instruktoriumi. Šiuo metu vadovauju pilotų mokyklai ir asociacijai Pilotai.lt – mokome žmones skraidyti. Instruktoriumi dirbu iki šiol“, – sakė „Aeronamuose“ gyvenantis L.Liekis.
Pašnekovas pasakojo, kad idėja statyti išmanų ir „žalią“ būstą su aerodromu besiribojančiame sklype kilo taip pat skrendant, kada su kolega pilotu, bendrovės „Citus“ vadovu Mindaugu Vanagu išsikalbėjo apie išskirtinės lokacijos sklypą. „Mindaugui tai iš karto patiko“, – prisiminė L.Liekis.
Nuo idėjos iki realių namų, kuriame įdiegti moderniausi išmanaus namo sprendimai, projektas užtruko apie ketverius metus. „Bet tik dėl to, kad kasmet augo mūsų pačių lūkesčiai“, – tikino L.Liekis.
Projekto idėjos autoriai ir vystytojai kėlė sau aukščiausius reikalavimus, todėl projekte buvo pritaikyti naujausi išmanūs sprendimai. Rezultatas – be galo „žali“ namai, kuriuose energija vartojama taip taupiai, jog pastatas buvo įvertintas „Žaliausio Lietuvoje būsto projekto“ titulu. Iš keturių kotedžų susidedantys „Aeronamai“ turi savo 16 kW galios saulės elektrinę, kuri visiškai aprūpina šį būstą elektros energija. Jos užtenka tiek pastato, tiek jo gyventojų buities reikmėms.
„Aeronamuose“ Lukas gyvena nuo praėjusių metų lapkričio, tad jau spėjo pamatyti, kaip išmanūs namų sprendimai veikia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
„Kol kas negyvenome nė vienos vasaros, todėl galiu papasakoti tik gerąją patirtį gyvenant žiemą. Tai yra be galo maži kaštai, labai geras energinis efektyvumas. Galiu palyginti su butu, kuriame gyvenome keturis metus: komunaliniai mokesčiai sumažėjo 5-6 kartus“, – teigė pašnekovas. Taip yra todėl, kad visą reikiamą energiją – ir šilumą, vėsą, ir vėdinimui bei kasdienėms gyventojų reikmėms reikalingą elektros energiją – pastatas pasigamina pats.
Ateities būstu vadinami „Aeronamai“ pasižymi savybe įsiminti šeimininkų poreikius ir atsižvelgiant į juos reaguoti: palaikyti norimą temperatūrą skirtinguose kambariuose, numatyti papildomą vėdinimą, jei namuose daugiau nei įprasta žmonių ir pan. Vis dėlto iš karto „suprasti“ savo gyventojus net ir išmaniam namui sunku. Todėl pradžioje kartais neišvengiami kuriozai. Apie vieną tokių pasakojo ir L.Liekis.
„Kai atsikraustėme šildymo sistemoje nustatėme 24-26 laipsnių temperatūrą. Kadangi žaliuzės dar nebuvo „išmokytos“ teisingai reaguoti į vėją, saulę ir pan., tiesioginiai saulės spinduliai šildė patalpą, sistema taip pat šildė patalpą, o rekuperacija po statybų buvo išjungta. Taip ir išėjo, kad mūsų būsto trečiame aukšte užkaito iki 28-30 laipsnių karščio, o dėl paties pastato sandarumo temperatūrai numušti prireikė daugiau nei savaitės“, – naujakurystės pradžią prisiminė pirmasis „Aeronamai“ gyventojas.
Jo teigimu, gyvenant tokiame būste svarbu mokytis pačiam: „Technologijos nematytos, jas reikia išmokti pritaikyti sau. Aš manau, kad, norint susigyventi su namu, reikia kokių pusės metų“.
