Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, statybinės medžiagos brangsta, be to, kai kurių jų trūksta, todėl statybos sektoriuje susidarė kritinė situacija.
„Dėl atsigaunančios pasaulio ekonomikos, lūkesčių gerėjimo, kai kurių didžiųjų valstybių veiksmų superkant žaliavas, taip pat infliacijos baimės ir su tuo susijusių investicijų į nekilnojamąjį turtą pastaruoju metu brango visi svarbiausi statybos produktai. (...) Vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 metų lapkričio mėnesio sudaro 45 proc.“, – BNS sakė D.Gedvilas.
Jo teigimu, per šį laiką metalas ir jo gaminiai pabrango 2,1 karto, plastikas ir jo gaminiai – 80 proc., statybinė mediena ir jos gaminiai – atitinkamai 20 proc. ir 50 proc., bitumas – 30 proc., stiklas ir jo gaminiai bei betonas ir jo gaminiai – po 10 procentų.
„Šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų“, – prognozuoja D.Gedvilas.
Anot jo, esant tokiai situacijai, ne tik sudėtinga ar net neįmanoma užbaigti jau sudarytų sutarčių, tačiau nebeaišku, kaip dalyvauti naujuose rangos konkursuose.
Žaliavų krizė būstų projektų nestabdo
Gyvenamosios ir komercinės statybos projektus plėtojančios bendrovės dėl žaliavų krizės kol kas nesvarsto apie projektų stabdymą.
„Kol kas mes to neplanuojame, bet minčių yra visokių. Kai per pusmetį dvigubai išauga armatūros, polisterolo, medžio kainos, atsiranda ta riba, kuomet gal verta šiek tiek pristabdyti investicijas ir truputį luktelti, nes pastačius brangiai, ne visada yra galimybė brangiai ir parduoti. Pagaliau gali atvėsti apetitas ir pas pirkėjus, jeigu mes statysime labai brangiai“, – BNS teigė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Jam pritaria ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg“ vadovė Dalia Andrulionienė. Anot jos, nors įtampų yra, projektai vystomi toliau.
„Niekas kol kas nestoja, nes turime įsipareigojimus prieš savo klientus, bet faktas, kad įtampų šiuo metu yra daugiau: tiek derybinių su visais rangovais ir organizacijomis, kurios mums talkina vystant projektus, tiek dėl terminų, tiek dėl kainų. Matome, kad kai kuriuose projektuose dėl tam tikrų medžiagų labai ilgo transportavimo iš užsienio gali būti vėlavimų, bet mūsų klientams jie neturėtų pasimatyti“, – BNS sakė D.Andriulionienė.
Pasak NT plėtros bendrovės „Bonava“ vadovo Remigijaus Pletero, statybų žaliavų brangimas yra nemalonus, bet valdomas iššūkis.
„Nieko labai baisaus neatsitiko, tiekimo grandinės nenutrūko. Tikrai nebūčiau iš tų, kurie laksto už galvos susiėmę ir sako – čia pasaulio pabaiga. Taip, tai nemalonus, bet valdomas iššūkis“ – BNS tvirtino R.Pleteras.
Tai nemalonus, bet valdomas iššūkis.
A.Avulis pabrėžė, kad nors žaliavų brangimas neturėtų užsitęsti, tačiau brangsta ir darbo jėga.
„Žaliavų brangimas yra viena medalio pusė: šita banga, tas ciklas yra laikinas. Nežinau, kiek jis gali trukti, gal pusmetį, gal metus, bet manau, po 12 mėnesių jis tikrai turėtų nusileisti. Kita medalio pusė – darbo jėgos trūkumas. Dabar jis Lietuvoje yra toks, kokio aš dar nesu matęs. Taip yra dėl to, kad trūksta darbininkų iš Baltarusijos ir Ukrainos. Tiesiog tomis kainomis, kurios buvo iki šiol, nebėra kam dirbti arba reikia mokėti gerokai daugiau“, – aiškino A. Avulis.
Statybos kaštų augimas paveiks galutinę būsto kainą
NT plėtros bendrovės „Realco“ vadovas Julius Dovidonis teigia, kad tokia situacija neramina.
„Brangstančios statybinės medžiagos brangina statybas, natūralu, kad tai pareikalaus papildomų investicijų. Kiek drastiškai biudžetai didės, sunku dar šiai dienai pasakyti“, – BNS sakė J.Dovidonis.
Pasak A.Avulio, neabejotina, kad statybos kaštų augimas turės įtakos būsto kainoms.
Brangstančios statybinės medžiagos brangina statybas, natūralu, kad tai pareikalaus papildomų investicijų.
„Mūsų savikaina šiemet bus didesnė. Biudžetų viršijimas jau akivaizdus – kai kurie kontraktai didėja 10 proc., kiti 20 proc. Tarpiniai rezultatai rodo, kad statybos darbų kaštai auga ir tai turės ženklią įtaką galutinėms būsto kainoms“, – aiškino Hanner“ valdybos pirmininkas.
D.Andrulionienė irgi pripažįsta, kad žaliavų krizė labiausiai paveiks galutinę būsto kainą.
„Šita krizė darys didžiausią įtaką galutinei kaina, bet ne terminams. Kainas peržiūrime kas savaitę, kompleksiškai vertiname situaciją rinkoje, bet pastaruoju metu kainos aukštyn juda kas 2-3 savaites“, – aiškino ji.
A.Avulis prognozuoja, kad galimas tolesnis būsto kainų augimas priklausys ir nuo pirkėjų elgesio.
„Pardavimai gali labai greitai ir išblėsti. Preliminarūs gegužės mėnesio Vilniuje butų pardavimai rodo, kad jie yra mažesni nei buvo kovą ar balandį, kuomet būdavo vidutiniškai parduodama po tūkstantį butų. Ne paslaptis – visi pakėlėme kainas ir matomai tas kainų augimas šiek tiek atvėsino rinką“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
„Stebėsime, kaip toliau elgsis pirkėjas: ar jis yra linkęs mokėti aukštesnę kainą, ar ne“, – sakė jis.