„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žemės ūkio, Ekonomikos ministerijos atsisako dalies patalpų savo pastatuose

Žemės ūkio (ŽŪM) bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siekia atsisakyti dalies patalpų savo pastatuose.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Ekonomikos ir inovacijų ministerija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kaip BNS informavo ŽŪM, preliminariai planuojama atsisakyti apie 1000 kv. metrų patalpų.

„Pagrindinis to motyvas – patalpos nenaudojamos“, – BNS informavo ministerija.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad planuojama atsisakyti beveik 450 kv. metrų šiuo metu iš Turto banko nuomojamo ploto.

„Ministerija atliko savo patalpų analizę ir nusprendė atsisakyti beveik 450 kv. metrų šiuo metu nuomojamo ploto. Apie šį sprendimą informuotas patalpų savininkas – Turto bankas“, – nurodė ministerija.

Pasak jos, tai daugiausiai yra įvairios pagalbinės patalpos.

Turto banko 2021-ųjų duomenimis, iš visų 14 ministerijų EIM tenka daugiausiai ploto vienam darbuotojui – 30,35 kv. metro, ŽŪM yra ketvirtoji nuo pabaigos su 26,64 kv. metro ploto vienam darbuotojui. Pagal šį rodiklį, iš ministerijų pirmauja Aplinkos ministerija su 11,97 kv. metro vienam darbuotojui.

Vidurkis darbuotojui – 21 kv. metras

Turto banko valdomo administracinio valstybės nekilnojamojo turto bendras ploto efektyvumas 2021-aisiais, t.y. vienam darbuotojui tenkantis plotas, buvo 21,34 kv. metro.

Visas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas 2021-ųjų pabaigoje sudarė apie 9,5 mln. kv. metrų, ir per šešerius metus, inicijavus valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą, sumažėjo beveik 1 mln. kv. metrų.

Maždaug po penktadalį viso valstybės nekilnojamojo turto sudaro mokslo paskirties ir administracinės patalpos, po dešimtadalį – gyvenamosios, sandėliavimo, transporto ir garažų, po maždaug 5 proc. – kultūros ir specialiosios paskirties turtas. Dar 15 proc. yra priskiriamas kitos paskirties kategorijai.

Turto bankas centralizuotai valdo maždaug devintadalį viso valstybės nekilnojamojo turto, bei daugiau nei pusę administracinės paskirties patalpų (720 tūkst. kv. metrų).

Daugiausiai NT pernai atsisakė „LTG infra“

Turto banko duomenimis, daugiausiai patalpų pagal plotą pernai atsisakė „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros valdymo įmonė „LTG Infra“ – apie 15,5 tūkst. kv. metrų. Toliau rikiuojasi Elektrėnų profesinio mokymo centras (apie 7,5 tūkst. kv. metrų), Panevėžio profesinio rengimo centras (daugiau nei 7 tūkst. kv. metrų). beveik 5 tūkst. kv. metrų patalpų atsisakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, beveik 4 tūkst. – Valstybinių miškų urėdija, beveik 2,5 tūkst. – Generalinė prokuratūra.

1-2 tūkst. kv. metrų patalpas Turto bankui perdavė ir Šiaulių profesinio rengimo centras, Mažeikių politechnikos mokykla, Didvydžių socialinės globos namai, Klaipėdos teritorinė muitinė.

2020-aisiais pagal perduodamų patalpų plotą pirmavo 236 objektus Turto bankui perdavusi Valstybinių miškų urėdija (17,6 tūkst. kv. metrų), Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atitinkamai perdavusios 53 ir 38 objektus arba 12,2 ir 10,8 tūkst. kv. metrų patalpų. Taip pat – Marijampolės kolegija (36 objektai, jų plotas – 9,3 tūkst. kv. metrų) bei Registrų centras, atsisakęs 24 objektų arba 4,7 tūkst. kv. metrų ploto.

Per visus šešis administracinio turto centralizavimo etapus 2015–2020 metais įstaigos atsisakė 121 tūkst. kv. metrų nereikalingo ploto ir šis procesas tęsiasi toliau. Per ateinantį dešimtmetį Turto bankas planuoja atnaujinti 317 tūkst. kv. valdomų patalpų, dar apie 200 tūkst. kv. metrų – parduoti.

Didžiausias sandoris – infekcinė ligoninė

Tarp didžiausių pernai įvykusių sandorių Turto bankui parduodant perimtus nekilnojamojo turto objektus – buvusios infekcinės ligoninės pastatai (12,1 mln. eurų), prekybos centras Klaipėdos Taikos prospekte (4,56 mln. eurų), buvusio Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučiai Vilniuje (3,65 mln. eurų), negyvenamos patalpos sostinės Vilniaus gatvėje (2,39 mln. eurų).

Turto bankas pažymi, kad pernai valstybės įstaigos rinkoje nuomojosi 64 tūkst. kv. m, už jį buvo sumokėta 5,4 mln. eurų nuomos mokesčio.

Tuo tarpu pačios valstybės įstaigos privatiems subjektams buvo išnuomojusios 339 tūkst. kv. m ploto, už jį gauta 14,1 mln. eurų. Siekiama, kad valstybės įstaigos mažintų išsinuomojamo turto dalį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų