Įsirengti židinį šiandien tapo kone gero skonio ženklu, o krosnis ar krosnelė namuose yra stilingas interjero akcentas. Tačiau ar modernūs ir inovatyvūs dizaino sprendimai visuomet tinkamai pritaikomi šiuolaikiniuose būstuose? Ką svarbu žinoti renkantis tradicinį židinį arba krosnelę?
„Kai kurie minimalizmą ir modernų stilių vertinantys architektai, įgyvendindami savo architektūrines vizijas, atsisako įkomponuoti namuose židinį ar krosnelę. Jie neretai atsisako lietuviškų židinių tradicijų, nes tai ne visuomet atitinka būsimo gyventojo poreikius. Namai statomi ne tik be tradicinių, bet ir apskritai be namams būtinų atributų“, – 15min sakė kaminų sistemomis prekiaujančios įmonės „Monier“ atstovas Artūras Eigminas.
Pasak jo, šiandien židinys – pirmiausia išskirtinis namų akcentas, šildymo funkcija lieka antrame plane. Tačiau net tais atvejais, kai židinys naudojamas kaip alternatyvus šildymo įrenginys, pereinamuoju laikotarpiu, pavasarį ir rudenį jis gali tapti nepakeičiamu.
„Europoje yra teritorijų, kur dėl dažnai pasitaikančio stichinio vėjo, elektros linijų apledėjimo ir kt. aplinkos veiksnių sutrinka elektros tiekimas. Mes dažnai į tokius atvejus numojame ranka, sakydami, kad elektros dingimas – trumpalaikis. Tačiau praktika rodo ką kitą, pavyzdžiui, paskutinės Lietuvoje praūžusios vėtros padariniai net kelioms paroms sutrikdė elektros tiekimą. Šildymo sezonu tai – rimta problema, visos šiuolaikinės sistemos priklauso nuo elektros“, – sakė A.Eigminas. Rekomenduojama name įsirengti bent jau kaminą, kad būtų galimybė židinį įsirengti vėliau.
„Monier“ atstovas tikina, kad, įsisukus rimtesniam vėjui, elektros generatoriais aprūpinti daugelio namų neužtektų, todėl visuomet vertinga turėti atsarginį šilumos šaltinį namuose.
„Alternatyvus šildymo įrenginys tokioje situacijoje yra puiki atsarginė priemonė. Būna, kad žmonės nusprendžia neturėti židinio argumentuodami, kad neturi kur saugoti malkų. Tačiau šiais laikais galima pasirinkti ne malkas, o briketus – jie patogiai sufasuoti ir supakuoti į maišelius, juos patogu sandėliuoti“, – sakė pašnekovas.
Atsarginio varianto turėjimas taip pat yra puikus sprendimas ir tais atvejais, kai pirminis šilumos šaltinis, pavyzdžiui, šilumos siurblys ar dujų katilas, dėl kokių nors priežasčių sugenda. Tokiu atveju dažniausiai siekiama jį pataisyti, remontas užtrunka keletą dienų, o su pigiais įrenginiais, kurių gamintojai Lietuvoje neturi atstovybių, net iki kelių savaičių. „Būna, kad reikia laukti, kol į Lietuvą atkeliaus kokia nors trūkstama dalis, kad siurblį būtų galima sutaisyti, o ką daryti karantino sąlygomis, kai logistika yra krizinėje situacijoje? Dėl pandemijos dalis darbuotojų kurį laiką išvis nedirbo, todėl logistika ir prietaisų aptarnavimas – labai sudėtingi“, – mintimis dalijosi A.Eigminas.
Pasak jo, dar viena klaida manyti, kad energetiškai aukštą klasę turintis, efektyviai funkcionuojantis A+ klasės namas ilgai išlaiko šilumą. Šilumą jis gal ir išlaiko, tačiau namus būtina vėdinti, periodiškai išeiti į lauką, todėl atvėrus langus ir duris gryno oro įleisti, šiluma išgaruos greičiau, nei tikimasi. Beje dėl sandarumo reikalavimų energetiškai efektyviems namas, gamintojai patobulino tiek kaminus tiek šildymo prietaisus, tad pasirinkimo rinkoje tinkamų priemonių yra.
„Šiuolaikiniai židiniai ir krosnelės yra labai ekologiški, turi antrinio degimo sistemas ir į aplinką beveik neišmeta jokių teršalų – malkinė mediena apskritai yra viena ekologiškiausių kūrenimo žaliavų. Deja, Lietuvoje kieto kuro prietaisai pasenę taip pat kaip ir automobilių parkas ir sudaro neigiamą įvaizdį, kuris prasilenkia su šių dienų technologijomis. Tačiau išskirtiniams atvejams galima kamine integruoti ir specialius kietųjų dalelių filtrus“, – patarė „Monier“ atstovas.
