Klimatologų teigimu, žiema Lietuvoje iš tiesų prasideda ne nuo gruodžio 1 dieną, bet po Kalėdų, o šalčiausias periodas būna antroje sausio pusėje – vasario pradžioje. Tačiau šiemet tiek sausis, tiek vasaris prognozuojami gerokai šiltesni nei įprastai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje pateikta Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro keturių savaičių prognozė rodo, kad pirmąją ir trečiąją sausio savaitę ne tik bus šilčiau nei įprastai, bet vidutinė paros temperatūra greičiausiai bus teigiama.
Tai reiškia, kad jeigu naktį ir sulauksime šaltuko, dieną termometro stulpelis rodys gerokai daugiau nei nulį. Ypač šilta numatoma trečia mėnesio savaitė. Antros ir ketvirtos savaitės vidutinė temperatūra jau su minuso ženklu, bet taip pat aukštesnė už normą.
Pagrindinius darbus atlieka iki šalčių
Tačiau statybininkai dėl tokių šiltų orų statybų baigti anksčiau neplanuoja. Anot nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ generalinio direktoriaus Mindaugo Vanago, įmonės projektus paprastai planuoja taip, kad iki numanomų šalčių, šaltojo sezono būtų atlikta kuo daugiau darbų, kurie sudėtingiau vyksta esant žemai temperatūrai.
„Todėl staiga pasikeitus prognozėms visko neperplanuojame. Juk NT projektas – pakankamai didelės apimties, ilgas procesas.
Kita vertus, prognozės pastaraisiais metais labai greitai keičiasi, todėl nepuolame kaskart koreguoti darbų planų. Taip pat klimatologų statistikai dažnai didelę reikšmę turi vienas ar du laipsniai, kurie keičia daugiametį vidurkį, o mums svarbi momentinė temperatūra. Tiesa, kadangi pastarosios kelios žiemos buvo nešaltos, šiais metais taip pat projektus planavome tikėdamiesi panašių orų“, – 15min sakė jis.
M.Vanago teigimu, oras ir temperatūra turi didelę įtaką statybos procesui, tačiau ne visiems darbams. Pavyzdžiui, esant žemesnei temperatūrai galima atlikti mūro darbus, ir darbus, kurie atliekami pastato viduje, kai jau įrengtos jo konstrukcijos. Šaltukas netrukdo ir betonavimui. Tiesa, esant labai šaltam orui į skiedinį dedami specialūs priedai. Didelę įtaką šaltukas statybose daro, kuomet atliekama pastato apdaila, gerovės, žemės darbai, kuomet įrenginėjami inžineriniai tinklai ir apšiltinamas pastato fasadas.
„Statybose parankiausia, kai temperatūra — ne žemesnė nei plius 5 laipsniai. Kai ji nukrenta žemiau 15 laipsnių, darbai lauke tampa sunkiai įmanomi. Tokia žiema kaip šiemet — vien iš statybos darbų perspektyvos, žinoma — mums, NT vystytojams, patinka labiau nei šalta, balta ir speiguota, kaip iš pasakos. Aukštesnė nei nulinė temperatūra leidžia sutaupyti laiko ir lėšų šildymui, papildomiems statybvietės įrengimo, uždengimo darbams, įvairiems statybinių medžiagų priedams“, – komentavo „Citus“ vadovas.
Klimatologai irgi klysta
Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ projektų valdymo direktorius Robertas Grigalis tikino, kad ne visuomet šaltis statybose yra blogai. Esą statybininkams geriau, kai yra šiek tiek šalčiau, bet nelyja ir nesninga, nei kai laikosi šiluma ir be perstojo lyja. Be to, jis antrino M.Vanagui, kad viskas priklauso nuo to, kokie darbai atliekami ir kokioje stadijoje projektas yra.
„Jeigu daromi vidaus apdailos darbai, turi pastatą, kuris šildomas, tai koks skirtumas, kada tu juos darai – žiemą ar ne. Tačiau jei darai konstrukcijos ar betonavimo darbus, tuomet, žinoma, yra skirtumas, kokia temperatūra yra lauke. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, patys darbuotojai tokiam šaltyje negali išbūti ir jie dažniau eina į technologines pertraukas sušilti, todėl darbo tempas yra mažesnis“, – komentavo jis.
Pasak R.Grigalio, esant permainingoms žiemoms, kai vieną dieną šilta, o kitą dieną spaudžia šaltukas – tiksliai suplanuoti statybų proceso neįmanoma. Jie taip pat nesiremia klimatologų prognozėmis, mat ir jie klysta.
„Gali būti, kad žiema šilta, bet dvi savaites užeis šalčiai. Pastarąsias dvi, tris žiemas statybos sustodavo dėl šalčių, bet jos sustodavo fizine prasme. Bet pasiruošimo, planavimo, optimizavimo prasme nesustodavo. Kartais per tą tarpą, kai stoja statyba, gali rasti kitus metodus, kaip kompensuoti tas dvi savaites. Tiesioginės priklausomybės neduočiau“, – pasakojo apie 30 metų statybose dirbantis vyras.
Tačiau, kaip patikino R.Grigalis, esant šiltiems orams galima sutaupyti laiko ir atlikti aplinkos tvarkymo darbus, pavyzdžiui, išasfaltuoti gatves.
„Gal prieš 10 metų visa žiema buvo tokia, be sniego ir tada galima atlikti visus aplinkos tvarkymo darbus. Pamenu, tuomet sausio gale asfaltavom aikšteles ir gamyklos nebuvo uždarytos, nors paprastai užsidaro. Tuomet taip pavyko laimėti laiko ir greičiau padaryti darbus, susijusius su aplinkotvarka“, – sakė jis.
Statybos žiemą kainuoja brangiau
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ projektų direktoriaus Andriaus Barkausko teigimu, šiuolaikinės žiemos, kai temperatūra vargiai nukrenta žemiau 10 laipsnių ir orai yra panašesni į vėlyvą rudenį, nekilnojamojo turto projektų plėtotojams ir statybininkams yra naudingos. Jos suteikia šiek tiek papildomo laiko pasivyti per vasarą ar rudenį atsilikusius darbus ar atlikti tai, kam netrukdo žemesnė paros oro temperatūra.
„Tačiau net ir šylant žiemoms, statybų aikštelė nuo gruodžio nėra tokia aktyvi, mat dalis statybos darbų sustoja vos paros temperatūra nukrenta žemiau 5–6 laipsnių šalčio. Pasiekus tokią temperatūrą nebedaromi fasado apdailos, fasado šiltinimo darbai. Be to, trukdo ne tik nukritusi temperatūra, bet ir dažnesni krituliai, vėjai, trumpesnis šviesusis paros metas“, – komentavo jis.
Anot A.Barkausko, plėtotojai ir statybų bendrovės projektus planuoja taip, kad visi darbai, jautrūs žiemos orams, būtų atlikti iki gruodžio 1 dienos. Po šio termino statybininkai arba dirba pastatų viduje, atlikdami vidaus įrengimo darbus, arba per vasarą, rudenį iškasus namų pamatus, žiemos mėnesiais montuoja pastatų karkasą, pastato sienas.
„Tiesa, tokie darbai žiemą kad ir įmanomi, kainuoja brangiau, mat naudojama papildoma įranga, statybinių medžiagų priedai: šildytuvai, drėgmės surinktuvai, į betoną maišomos priemonės, leidžiančios su juo dirbti esant minusinei oro temperatūrai. Be to, žiemą apie 20 procentų krenta ir statybos darbų našumas – darbininkams reikalingos dažnesnės pertraukos, jie dažniau serga, trumpesnis šviesusis paros metas bei kt.“, – teigė pašnekovas.
Rudeniški orai trukdo labiau
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas tikino, kad planuojant statybos darbus orai yra vienas svarbesnių faktorių, kurių pasikeitimams ruošiamasi iš anksto.
„Stipriau spustelėjus šalčiams ir įšalus gruntui negalime vykdyti daugelio darbų – pamatų klojimo, inžinerinių sistemų tiesimo, betonavimo, žemės darbų ir kt., tačiau jau kelintus metus iš eilės žiemos yra labai palankios statyboms. Šiuo metu visu pajėgumu darbus vykdome visose 11-oje statybviečių Lietuvoje“, – komentavo jis.
Tiesa, pasak K.Vanago, labiau nei žiema pastaraisiais metais trukdo drėgni rudeniški orai. Pažliugęs nedrenuojamas gruntas, taip pat, kaip ir stipriai įšalusi žemė, neleidžia darbų atlikti kokybiškai, todėl tokiu atveju juos atideda.
„Jei orai pasikeičia taip, kad statybų vykdyti nebegalime, vėliau dirbame pamainomis. Prireikus statybvietėje keisdamosi pamainomis dirba ir trys brigados, tad darbus suplanuojame taip, kad nepaisant orų juos įvykdytume per sutartą laikotarpį. Šiuo metu viskas vyksta kaip suplanuota“, – komentavo „YIT Kaustos“ vadovas.
