Penktadienį R.Masiulis susitiko su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku, viceministre Gintaute Žemaityte, Nacionalinės Lietuvos UNESCO komisijos sekretoriato vadove Asta Junevičiene, Lietuvos pašto generaline direktore Asta Sungailiene, Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru. Prieš diskusiją R.Masiulis žurnalistams sakė, kad reikia suprasti, jog Lietuvos paštas nėra turtinga organizacija.
„Paštas privalo spręsti pirmo būtinumo klausimus. Kaip žinia, paštininkai mažiausiai apmokami darbuotojai iš viso viešojo sektoriaus. Pirmiausia visos lėšos eina į atlyginimų kėlimą. Taip pat tvarkomos informacinės sistemos“, – kalbėjo jis.
Anot R.Masiulio, Kauno centrinis paštas yra unikalus architektūros paminklas, tarpukario statinys, kurį privalu išsaugoti. Tačiau jis nėra vienintelis paveldosauginis statinys, kurį valdo įmonė.
„Šiandien mes labai viliamės turiningo posėdžio ir tikimės, kad išgirsime praktiškus sprendimus, kaip ją spręsti. Šių unikalių pastatų išsaugojimas yra visos valstybės klausimas“, – sakė ministras.
R.Masiulio teigimu, paštą galėtų sutvarkyti privatus savininkas, tačiau tai ne vienintelė išeitis.
„Kita galimybė – gauti lėšų, kurios galėtų būti skirtos šių pastatų sutvarkymui. Ne paskutinis ir Kauno savivaldybės žodis. Taip pat tarsimės ir su premjeru, kaip valstybė matytų šių pastatų likimą. Mes kalbame ne apie vieną pastatą. Kiek esu informuotas, Klaipėdos pašto būklė yra dar blogesnė nei Kauno“, – kalbėjo R.Masiulis.
Lietuvos paštas – parduoti būtų ekonomiškiausia
Penktadienį taip pat įvyko Lietuvos pašto valdybos posėdis, kuriame Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė planavo teikti siūlymą dėl šio pastato pardavimo.
„Lietuvos pašto valdyba padarė pertrauką svarstyme, ar parduoti Kauno centrinį paštą. Bendrovės pozicija nesikeičia, bendrovė žiūri į visą turtą kaip į visumą. Mes siekiame klientų aptarnavimo centrą daryti šiuolaikišką, taip pat kad jis atitiktų mūsų darbuotojams keliamas sąlygas. Esame orientuoti, kad negalime turėti perteklinio turto. <...> Pardavimas, kaip ekonomiškai teisingiausias sprendimas“, – penktadienį kalbėjo ji.
Pasak A.Sungailienės, Lietuvos paštas iš viso valdo apie 700 turto vienetų per visą Lietuvą,
„Šiuo metu yra apie 100 objektų, kurių didžioji dalis nebenaudojama ar labai maža dalis naudojama. Paveldosaugos reikalavimai keliami 8 objektams, 5 yra per dideli“, – aiškino žurnalistams.
M.Kvietkauskas: ministerija galėtų skirti lėšų
Kultūros ministras M.Kvietkauskas teigė manantis, kad pastatą galima išsaugoti jo neparduodant.
„Paveldosaugininkų nuomone, geriausia, jei ten ir toliau veiktų paštas, jeigu pastatas būtų naudojamas pagal jam priskirtą statymo metais funkciją. Kultūros ministerija kreips dėmesį į tą aplinkybę, kad Lietuvos paštas nesikreipė į ministeriją dėl paveldotvarkos lėšų panaudojimo pastatui remontuoti, jo būklei sutvarkyti. Tą Lietuvos paštas galėtų daryti“, – prieš susitikimą su R.Masiuliu ir kitais specialistais sakė M.Kvietkauskas.
Pašto pastatas beveik nenaudojamas
R.Masiulis yra sakęs, kad sprendimas parduoti paštą svarstomas „ne iš gero gyvenimo“, o pinigų, kuriuos tektų investuoti į reprezentacinį pastatą, reikia gerinti tiesioginėms pašto funkcijoms bei didinti paštininkų atlyginimams.
Lietuvos pašto generalinės direktorės teigimu, paštui šiuo metu tereikia 10 procentų pastato.
Dalis architektų ir visuomenės atstovų kritikuoja sprendimą pastatą parduoti, teigdami, kad išskirtinis reprezentacinis pastatas turėtų būti atviras visuomenei ir likti valstybės ar savivaldybės rankose, arba ragina kurti bendrą viešąją įstaigą jam valdyti.
Kauno savivaldybė nėra linkusi šio pastato perimti savo žinion ir ragina Susisiekimo ministeriją ir jai pavaldų Lietuvos paštą priimti sprendimus, kad pastatas būtų įveiklintas.
Pašto ir ministerijos atstovai teigia, kad galutinis sprendimas, ar parduoti pastatą, bus priimtas įvykus aukcionui ir sužinojus, kokia kaina už jį yra siūloma.
Kauno centrinį paštą kartą jau svarstyta parduoti 2017 metais drauge su Vilniaus ir Klaipėdos centrinių paštų pastatais.
Tuomet paskelbęs apie šių pastatų pardavimą, Lietuvos paštas vėliau pranešė, kad vykusi tik apklausa, o sprendimas dėl pastatų pardavimo nėra priimtas.
Klausimas dėl pastato ateities vėl iškeltas po to, kai sausio viduryje dėl vandentiekio avarijos buvo užlieta dalis pastato patalpų.
Kaunas savo tarpukario modernistinę architektūrą siekia įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tarpukario architektūros ekspertai jau anksčiau yra kėlę klausimus dėl pastato likimo ir įspėję, kad jo tinkamai neprižiūrint ir nešildant, unikalus statinys gali sunykti.
