Kad su žeme sulygintas namas, klėtis ir pirtis, o žemės sklypas išlygintas, pranešė portalas Delfi.lt.
Šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kad žinomas verslininkas A.Bosas turės nugriauti savo namą Vilniaus rajone. Taip nutiko todėl, kad statybos leidimas savivaldybės išduotas neteisėtai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio 11 d. A.Bosui nurodė pastatus nugriauti per 6 mėnesių laikotarpį. Kaip skelbta žiniasklaidoje, preliminariai skaičiuojama, kad nušluoti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį gali kainuoti apie 150 tūkst. eurų. O beveik visą sumą – 90 proc. – turėtų padengti Vilniaus rajono savivaldybė.
Vis dėlto verslininkas nori atgauti pinigus ne tik už griovimą, bet ir už pačias statybas.
„Buvo priskaičiuota ten tarp 500 ir 700 tūkstančių. Neprašome nieko daugiau, tik tiek, kiek išleidome. Tai čia, aišku, dar ne visi kaštai. Čia niekas neįvertinta, septynerius metus įšaldytos lėšos, tai per septynerius metus infliaciją paskaičiuoti reikia“, – LNK „Žinioms“ kalbėjo A.Bosas.
Į vietą vyks inspektoriai
Kaip 15min teigė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas, šių metų liepos mėnuo buvo galutinis terminas, kada reikėjo įgyvendinti teismo sprendimą. Nors laiku nespėta, tačiau, kaip pažymėjo R.Gorbačiovas, darbai vyksta.
„Paprastai tokia praktika: kai baigiasi terminas trūkumams pašalinti, mūsų inspektoriai važiuoja į vietą tam, kad įsitikintų, ar įvykdytas teismo sprendimai. Mūsų inspektoriai artimiausiu metu pasižiūrės, ar įvykdytas. Jei ne – pastatai stovi, aplinka, kaip nurodyta, nesutvarkyta, tuomet Statybos inspekcija kreipiasi į teismą ir prašo išduoti Vykdomąjį raštą, jis reikalingas tam, kad galėtume kreiptis į antstolį ir įsijungtų kitas mechanizmas – antstolis bendrauja su skolininku, sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo. Bet matome, kad darbai vyksta, savininkas įgyvendins teismo sprendimą ir drastiškų priemonių nereikės imtis“, – komentavo R.Gorbačiovas.
Jis priminė, kad 2017 m. inspekcija gavo informacijos apie vykdomas statybas minėtame sklype, patikrinus statybos leidimą, paaiškėjo, kad jis neteisėtas.
„Tai miško ūkio paskirties žemė, o pagal tuo metu galiojančius įstatymus tokios paskirties žemėje negalėjo būti gyvenamųjų patalpų. Kreipėmės į teismą, kuris pripažino mūsų argumentus ir liepė tuos pastatus nugriauti. Toliau savininkas ir savivaldybė aiškinasi atskirai dėl žalos atlyginimo. Teismas padalino griovimo kaštus į dvi dalis – 90 proc. savivaldybei, 10 proc. – savininkui padengti“, – nurodė R.Gorbačiovas.
Vilniaus rajono savivaldybė kaltina A.Bosą siekiu pasipelnyti
Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjo Kęstučio Butvydo atsiųstame komentare teigiama, kad su tokiomis žalos atlyginimo proporcijomis nesutinkama – dėl to ginčijamasi teisme.
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal Antano Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, kurioje A.Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti 384.102,56 eurų menamos žalos, neva patirtos A.Bosui vykdant statybos darbus 1,36 ha žemės sklype Aukštuolės kaime. Šioje teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl A.Boso patirtų išlaidų vykdant pastatų ir statinių statybos darbus ginčo žemės sklype dydžio bei realumo“, – teigiama komentare.
Pasak savivaldybės atstovų, tai, kad A.Boso sklype vykdomi griovimo darbai, jiems yra staigmena.
„Savivaldybė apie tai nebuvo informuota iš anksto, o A.Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius A.Boso ketinimus. Iš žiniasklaidos priemonių gautos informacijos Vilniaus rajono savivaldybė yra priversta daryti išvadas apie A.Boso akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, siekiant pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, – teigė K.Butvydas.
Jo teigimu, iki šiol bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikti tik A.Boso selektyviai parinkti dokumentai, kuriais A.Bosas vienašališkai įrodinėja statybos Žemės sklype kaštus, bei reikalauja šių kaštų priteisimo iš Vilniaus rajono savivaldybės.
„Vilniaus rajono savivaldybei šiuo metu dar nebuvo sudaryta galimybė teikti savo įrodymus dėl A.Boso statybinių kaštų realumo ir pagrįstumo“, – nurodė jis.
Nedelsiant po to, kai bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino klausimą dėl A.Boso nuostolių dydžio iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, siekdami, kaip teigė, užtikrinti tinkamą rungimosi ir įrodinėjimo principų įgyvendinimą, byloje teismui teikė prašymus dėl įrodymų užtikrinimo bei teismo ekspertizės skyrimo, kuriais prašė, jog kvalifikuoti specialistai (teismo ekspertai) patikrintų ir įvertintų A.Boso reikalaujamų priteisti sumų realumą bei pagrįstumą.
„Vilniaus rajono savivaldybė nuo pat atnaujinto proceso pradžios siekė, kad būtų užtikrintas realus ir veiksmingas teisminis procesas bei būtų užtikrinta galimybė įvertinti realius, o ne vienašališkai A.Boso deklaruotus, statinių ir pastatų statybos kaštus. Tuo tikslu Vilniaus rajono savivaldybė byloje teikė prašymus taikyti įrodymų užtikrinimo priemones (pareikštas dar 2024 m. kovo 20 d.) bei skirti teismo ekspertizę (pareikštas dar 2024 m. balandžio 29 d., neišspręstas iki šiol), prašant ištirti kokie iš tikrųjų pastatai bei statiniai pastatyti žemės sklype bei kiek iš tikrųjų kainavo tokių pastatų/statinių statyba. Nė vienas šių klausimų, dar nėra išspręstas, todėl tokie A.Boso veiksmai, tik dar daugiau kelią nuostabą“, – tikino K.Butvydas.
Pasak jo, A.Bosas (bei jo atstovai byloje) taip pat teikė savarankišką prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo (pateiktas 2024 m. liepos 11 d.) ir prašė bylą nagrinėjančio teismo paskirti teismo ekspertą, kuris įvertintų kiek A.Bosui iš tikrųjų kainavo pastatyti žemės sklype esančius pastatus bei statinius, kokie yra šių pastatų bei statinių nugriovimo kaštai, taip pat, kokia yra statybinių medžiagų ir įrenginių vertė po griovimo darbų atlikimo (ar nugriovus pastatus / statinius liekančios medžiagos turi kokią nors vertę).
„Teikdamas tokį prašymą ir formuluodamas tokius klausimus ekspertui, A.Bosas byloje visiškai pritarė, jog teisingam ir sąžiningam bylos išnagrinėjimui yra būtina, jog teismo ekspertas apžiūrėtų ginčo pastatus ir juos įvertintų“, – nurodė jis.
Kaip teigė K.Butvydas, Vilniaus rajono savivaldybės gauta informacija, kad A.Bosas, pats reiškęs teismui prašymą įvertinti jo atliktos neteisėtos statybos kaštų dydį, už teismo akių vykdo šių pastatų griovimo darbus, stebina, ir tuo pačiu parodo tikėtiną A.Boso tikslingą ir piktybinį veikimą prieš Vilniaus rajono savivaldybę, siekiant visomis (net jei ir teismo proceso įstatymų neatitinkančiomis) priemonėmis siekti kuo labiau pasipelnyti savivaldybės – o tuo pačiu ir visų jos gyventojų – sąskaita.
„Tai Vilniaus rajono savivaldybės nuomone, rodo, kad A.Bosas, tikėtina, sąmoningai vilkina teismo procesą ir teismui teikia prašymus, žinodamas, jog tokių prašymų įvykdymas nebus galimas dėl paties A.Boso planuojamų ateities veiksmų“, – svarstė K.Butvydas.
Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, atlikdamas šiuos veiksmus A.Bosas tikėtinai sąmoningai ir tikslingai užkerta galimybę teismui ir/ar jo paskirtiems teismo ekspertams įvertinti realius nelegalios statybos kaštus, nes būtent šiuos klausimus iškėlė Vilniaus rajono savivaldybė teisminiame procese, dirbtinai siekia kuo labiau išdidinti savo reikalaujamų priteisti sumų dydžius ir tokiu būdu pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita.
„Kaip galime spėti, tikrųjų nelegalios statybos kaštų slėpimas A.Bosui gali būti svarbus dar ir dėl to, nes iš bylos medžiagos galima susidaryti nuomonę, jog, žemės sklype galimai buvo pastatyti ne vien statybą leidžiančiame dokumente nurodyti statiniai, o taip pat ir savavališkai pastatyti papildomi / kitokie statiniai, kurių buvimą A.Bosas, Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, neigia ir šiais griovimo veiksmais tikėtina bando paslėpti tokių statinių buvimą tiek nuo teismo, tiek ir nuo visuomenės“, – komentavo jis.
Be to, K.Butvydas pažymėjo, kad teismo byloje nagrinėjamas klausimas kada A.Bosui tapo žinoma apie tai, jog jo vykdomos statybos yra neteisėtos – mat, jei statybos darbai vykdyti žinant apie jų neteisėtumą, tokių darbų kaštai tenka pačiam A.Bosui.
„Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, šiuo metu prieš bylos nagrinėjimo logiką ir paties A.Boso išreikštas intencijas vykdomais griovimo veiksmais A.Bosas siekia nuo teismo ir nuo visuomenės paslėpti kiek ir kokių pastatų bei statinių buvo pastatyta iki jo informavimo apie vykdomų statybos darbų neteisėtumą faktą.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai imsis visų reikiamų teisinių priemonių tam, kad A.Boso vykdomi veiksmai būtų užkardyti, o ginčus nagrinėjantis teismas būtų tinkamai informuotas apie A.Boso vykdomas procesines manipuliacijas“, – žadėjo K.Butvydas.
