Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?

Bene labiausiai lietuvių mėgstamų ir populiariausių investicijų išlieka investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT). Sutelktinis finansavimas suteikia galimybę šioje srityje investuoti patiems fiziškai neperkant būsto, o investuojant į paskolas, kurių lėšos skiriamos nekilnojamo turto projektų finansavimui – NT plėtrai, NT nuomai, NT įsigijimui ir t.t. ir taip patenkinti poreikį investuoti rinkoje, kuria pasitiki mūsų tėvai ir pasitikėjo seneliai.
Pora apžiūrinėja nekilnojamojo turto skelbimus.
Pora apžiūrinėja nekilnojamojo turto skelbimus. / Shutterstock nuotr.

Šiuolaikiniame pasaulyje prisidėti prie statybai, pirkimui ar rekonstrukcijai suteikiamos paskolos – paprasčiau, negu pirkti visą konkretų objektą, nes tam nereikia didelių sumų, užtenka turėti vos 100 eurų.

Taip pat galima investuoti į skirtingus projektus, taip išskaidant investicijas ir sumažinant investavimo riziką. Ši sritis patraukli ir tuo, kad galima skirti mažiau laiko analizuojant rinką bei renkantis projektą, mat šią analizę už investuotoją atlieka platformų profesionalų komandos.

NT bei rizikos analitikai įvertina projektų rizikingumą bei potencialą, vystytojo patirtį bei kitus aspektus, kurie ne tik padeda nustatyti projekto rizikos kategoriją, tačiau ir lemia, ar projektas platformoje bus finansuojamas iš viso.

Grąža nepriklauso nuo objekto paskirties

Sutelktinio finansavimo platformose finansuojami įvairūs NT vystytojai bei jų projektai, kurie skiriasi ne tik savo patirtimi bei verslo planais, tačiau ir paskolos paskirtimi – projektai skirstomi į gyvenamosios bei komercinės paskirties projektus.

„Investuotojui nėra labai reikšmingo skirtumo renkantis tarp skirtingų projektų paskirčių. Ir gyvenamosios, ir komercinės paskirties projektų trukmė gali būti tokia pat, arba bent jau etapų trukmė gali nesiskirti. Tarkime, statyba ar rekonstrukcija gali trukti 2-3 metus, bet finansavimo etapai, į kuriuos investuojama, dažniausiai trunka 12 mėn. Taip prisitaikoma prie verslo lūkesčių bei reikiamų pajamų srautų, o ir investuotojams labiau patinka trumpesnės trukmės projektai.

Tuo tarpu, grąža priklauso ne nuo to, kokios paskirties projektas, o nuo jo reitingo. Kuo šis aukštesnis, tuo projektas saugesnis investavimui. Tiesa, tokio projekto palūkanos bus mažesnės. Pavyzdžiui, A reitingo projektas gali suteikti 7-9 proc. metinių palūkanų, o C reitingo gali siekti ir 14 proc.“, – aiškino „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

„Profitus“ nuotr. /Sutelktinio finansavimo platformos (SFP) „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė
„Profitus“ nuotr. /Sutelktinio finansavimo platformos (SFP) „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė

Platformose nuolat augantis komercinių projektų skaičius rodo sutelktinio finansavimo platformų pajėgumus bei verslo pasitikėjimą ir, žinoma, gebėjimą konkuruoti su kitomis finansinėmis institucijomis. Tai, kad „Profitus“ investuotojams siūlo vis daugiau komercinės paskirties projektų, rodo, kad įmonė labai sparčiai auga.

Tai matyti ir lyginant su kitomis platformomis – „Profitus“ rinkos lydere tapo 2022 m. pagal sutelktą sumą, o pernai ne tik išlaikė šią poziciją, bet ir tapo lydere pagal investuotojų augimo rodiklius.

Komercinis NT neatsilieka nuo gyvenamųjų namų

Pasak M.Lenčickaitės, pirmaisiais „Profitus“ veiklos metais absoliuti dauguma įmonės finansuojamų projektų buvo gyvenamieji, dažniausiai – daugiabučiai namai, individualių namų kvartalai ar buvusių administracinių patalpų pavertimas loftais: „Įsibėgėjant veiklai, augant investuotojų bei NT vystytojų pasitikėjimui, pradėjome finansuoti vis daugiau kitokios paskirties objektų, pavyzdžiui – vaikų darželio statybas Kauno rajone, o praėję metai tapo tam tikrais lūžio metais komercinės paskirties NT finansavimui.“

Nors investuotojai buvo pripratę prie gyvenamosios paskirties projektų, jie labai organiškai ir entuziastingai priėmė pasiūlymus patikėti savo lėšas komercinės paskirties projektams, nes tai palaikė puikia galimybe diversifikuoti investicijas, portfelį papildant kitos paskirties objektais.

Pavyzdžiui, investuotojai noriai dalyvavo Lietuvoje gerai žinomo tunelinių plovyklų prekės ženklo plėtros Latvijoje finansavime. Pirmųjų tokių plovyklų finansavimas vyko labai sklandžiai, į kelis projektų etapus iš viso jau investavo 2158 „Profitus“ investuotojai, jie sutelkė 1.83 milijonus eurų.

Taip pat sėkmingai reikiamos sumos sutelktos ir kitiems komerciniams projektams, pavyzdžiui, estetikos klinikai, kuriai 925 investuotojai sutelkė 1,3 milijono eurų. Projektų finansavimo sėkmė tik patvirtina, kad lietuviai investavimui vis dažniau renkasi ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės paskirties NT objektus.

Šiuo metu investuotojams siūloma beveik tiek pat komercinių projektų, kiek ir gyvenamųjų, galima investuoti į viešbučio Vilniuje koncepcijos pakeitimo projektą, arba į viešbučio Kaune atnaujinimą. Komerciniams projektams finansavimas dažnai teikiamas keliais etapais, nes taip naudingiau ir verslui, ir investuotojams.

123RF.com nuotr./Investavimas
123RF.com nuotr./Investavimas

Investavimui pakanka ir 100 eurų

Diversifikacija yra vienas iš esminių investicijų rizikos mažinimo veiksnių. Jeigu suteikiama galimybė investuoti į skirtingo sektoriaus projektus, tai – dar naudingiau investuotojui. Diversifikavimo nauda ta, kad investuotojas papildomai apsidraudžia nuo galimo vėlavimo ar kitų galimų projekto vystytojo problemų.

Nors tai labai retai pasitaikantis reiškinys, vis tik geriau investicijas dalinti, nes išskaidytos investicijos mažiau jautrios rinkos bei sektoriaus pokyčiams ir turbulencijoms.

Svarbu prisiminti, kad tai irgi reikia daryti protingai, nes skubiai ir smulkiai padalintos investicijos gali lemti grąžos sumažėjimą. Todėl verta apsvarstyti, kiek ir kokiam projektui skirti savo lėšų. Specialistai pataria jas dalinti ir tarp skirtingos rizikos projektų, tai yra, turinčių skirtingą reitingą (nuo A+ iki D).

Klaidingai manoma, kad norint investuoti į komercinės paskirties objektus reikia daugiau pinigų. Taip nėra, investavimo sąlygos įvairios paskirties NT objektams sutelktinio finansavimo platformose sudaromos tokios pat – investuoti galima turint vos 100 eurų.

Komercinės paskirties projektai pritraukia daugiau patyrusių investuotojų bei įmonių, kurios investuoja laisvai disponuojamas lėšas. Tai, savo ruožtu, didina smulkiųjų investuotojų pasitikėjimą, nes smulkiesiems ar mažiau patyrusiems investuotojams dažnai maloniau investuoti kartu su profesionalais.

Anksčiau norint investuoti į komercinės paskirties projektus reikėdavo didelių pinigų sumų, todėl savo investiciniame portfelyje tokius projektus galėjo turėti nedaugelis investuotojų, tik tie, kurie galėjo skirti vienam projektui 50 tūkst. eurų ar net daugiau. Tačiau sutelktinis finansavimas išsprendė šią problemą, tad į komercinius projektus kartu su profesionalais jau gali investuoti ir smulkieji investuotojai.

Shutterstock nuotr./Finansai
Shutterstock nuotr./Finansai

Kaip išsirinkti objektą investavimui?

„Nusprendus investuoti į komercinio NT projektą, jį reikia įvertinti kaip ir kiekvieną kitą projektą, kuriam skiriate savo lėšas. Pirmiausia, pagalvokite, ar jums tinka projekto rizikingumas. Didesnė grąža visada sulaukia daugiau dėmesio, tačiau kiekvienam investuotojui labai svarbu įvertinti savo galimybes. Jeigu pasirenkamas didesnės grąžos projektas, patartina į jį neinvestuoti visos sumos, kurią turite sukaupęs investicijoms“, – patarė M.Lenčickaitė.

Projekto patrauklumą kiekvienas gali nustatyti paskaitęs prie kiekvieno iš jų pateikiamą informaciją – ten nurodomas vystytojas, jo patirtis ir jau realizuoti projektai. Jeigu investuotojas – itin atsargus ar įtarus, jis, žinodamas vystytojo pavadinimą, gali informacijos apie įmonę savarankiškai paieškoti ir internete.

Na, o galutinį sprendimą, kokį ar kokioje šalyje vystomą projektą rinktis, – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Šiuo metu „Profitus“ siūlo investuoti ne tik į projektus Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Ispanijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų