Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, pakeitimais Aplinkos ministerija siekia teisingiau reglamentuoti statytojų, NT vystytojų ir rangovų veiklą, mažinti piktnaudžiavimo galimybę, užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją. 15min apžvelgia šiuos pokyčius.
1. Mažiau galimybių statyti ir remontuoti patiems
Pokyčiai palies statybas „ūkio būdu“. Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, bet koks žmogus galėjo pradėti statybą be atestuotų statybos rangovų, tai yra statyti savo jėgomis ir ištekliais. Tai yra vadinamasis „ūkio būdas“.
Iš viso statytojas galėjo rinktis iš trijų statybos organizavimo būdų: rangos (samdomas oficialus rangovas), ūkio (darbus atlieka pats arba samdo atskiras statybų brigadas), mišraus (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Kaip 15min informavo aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė, gruodžio mėnesį Seimo priimtu Statybos įstatymo pakeitimu buvo reikšmingai apribotas šio būdo taikymas, paliekant šią galimybę tik paprastojo remonto atvejams, taip pat fiziniams asmenims, statantiems iki 300 kv. m ploto vienbučius gyvenamuosius pastatus, jų priklausinius ir nesudėtingus statinius.
Šis pakeitimas įsigalios šįmet pavasarį – nuo gegužės 1 d.
„Darbo grupėje diskutuojama dėl tolesnės „ūkio būdo“ raidos, tačiau konkretūs pasiūlymai dar nėra suformuluoti“, – sakė viceministrė.
D.Gedvilas tvirtino, kad statybomis „ūkio būdu“ piktnaudžiauta. „Realybėje statybos „ūkio būdu“ buvo interpretuojamos visiškai kitaip. Statytojai statydavo statinius ir juos parduodavo kitiems piliečiams, nenešdami jokios atsakomybės nei už statinio kokybę, nei už darbų saugą, nei už tvarką statybvietėje, nei už technologijų projekto sprendinių įgyvendinimą, nei už tų statinių tvarumą“, – 15min teigė D.Gedvilas.
Realybėje, anot jo, statytojai naudojo ne tik savo darbo išteklius, bet ir samdė kitas bendroves ir fizinius asmenis statybos projektams įgyvendinti.
Kai statoma „ūkio būdu“, statytojo vaidmuo sutampa su rangovo. Iki šio teisės akto pakeitimo šios dviejų vaidmenų ir atsakomybių sąvokos buvo nepaisoma.
„Tai yra realybėje visi statytojai „ūkio būdu“ turėjo atestuotis kaip statybos rangovai ir nešti visą atsakomybę už statomą statinį, kaip šiuo metu ši atsakomybė yra numatyta visiems atestuotiems statybos rangovams. Deja, bet ūkio subjektai, statę statinius „ūkio būdu“, savęs nesutapatindavo su generalinio rangovo vaidmeniu“, – aiškino D.Gedvilas.
