Dinamiškas Oslas
Vieta, vieta ir dar kartą vieta – klasikinė frazė, nusakanti būsto kainų paklausą ir jo kainas visame pasaulyje. Ne išimtis Norvegija bei Lietuva. Dvi valstybės, kuriose galioja nekilnojamojo turto rinkos taisyklės. Tačiau patyrinėjus, ką parduoda norvegai ir lietuviai, gali susidaryti įspūdis, kad kainas ir būsto kokybę lemia dar ir vietos ypatumai.
Pavyzdžiui, Norvegijos sostinės Oslo būsto kainos vidutines pajamas uždirbantį lietuvį gali nupurtyti. Norint nusipirkti standartinį dviejų, trijų kambarių butą gali tekti pakloti nuo 250 tūkst. iki maždaug 500 tūkstančių eurų.
Egzistuoja ir kita nuomonė, jog mieste, kuriame trūksta gyvenamojo ploto jo gyventojams, o bankų palūkanos yra istoriškai žemos, kitaip būti negali. Per ateinančius penkerius metus kainos gali dar paaugti 50 procentų.
Kainos priklauso nuo to, kokioje miesto dalyje parduodamas butas ir kokia yra jo būklė. Labiausiai šiame mieste kainas kelia tai, jog gyventojų yra daugiau nei pasiūlymų būstų rinkoje. Per metus į Oslą atvyksta gyventi maždaug 18 tūkstančių naujų gyventojų. NT vystytojai bei miesto valdžia nespėja suplanuoti ir pastatyti tiek būstų, koks yra poreikis, o tai sukelia būsto pirkimo karštinę sostinėje.
Joje dabar taip karšta, jog kai kurie NT ekspertai, bankininkai ir net politikai perspėja, jog didelis burbulas gali vieną dieną garsiai sprogti, o NT karštinės dalyvius ragina būti atsargius. Tačiau su tuo sutinka ne visi.
Egzistuoja ir kita nuomonė, jog mieste, kuriame trūksta gyvenamojo ploto jo gyventojams, o bankų palūkanos yra istoriškai žemos, kitaip būti negali. Per ateinančius penkerius metus kainos gali dar paaugti 50 procentų. Kieno teisybė – parodys laikas, bet sostinė Norvegijoje yra labiau išimtis.
Panašiai galima būtų pasakyti ir apie Lietuvos sostinę Vilnių ir jo NT kainas, palyginus su likusios Lietuvos NT kainomis. Išskyrus tikriausiai tai, kad jokio būsto su daline apdaila Norvegijos sostinėje neparduosite, o jei ir parduosite, jis tebus vertingas tik kaip remonto objektas.
Tuo metu Norvegijos provincijoje situacija yra visiškai kitokia. Vos keliasdešimt kilometrų nuo Oslo už buto kainą sostinėje jau galima įsigyti visą namą. Galbūt ir didžiulį kelių šimtų kvadratinių metrų dydžio.
Laisvalaikio namai „ant bangos“
Vasarą Norvegijoje klesti laisvalaikio namų rinka. Daugelis norvegų atostogas leidžia nuosavose „hytose“ – tik poilsiui skirtuose namuose ar trobelėse kalnuose arba pajūryje, o neretai – ir ten, ir ten. Ir vykstama ten ne tik vasarą, kai galima rengti žygius į kalnus pėsčiomis bei dviračiais, žvejoti ar tiesiog buriuoti.
Ne ką mažiau populiaru vykti žiemos atostogų metu slidinėti. Jei dar neslidinėjate, bet gyvenate Norvegijoje, tai tikrai esate matę nustebusį norvego veidą, kai pasakėte, kad nemėgstate slidinėti.
Norvegijos gamtos grožio pristatinėti nereikia daugeliui lietuvių, kurių dažnas apie šią šalį yra girdėjęs ne tik iš Norvegijoje gyvenančio giminaičio „skype“ pasakojimų ar feisbuko nuotraukų. Pigūs skrydžiai ir atviros sienos taip pat leido pažinti šią šalį nemažai daliai lietuvių.
Užtenka pasakyti, kad daugelis poilsio namų ar trobelių stovi vaizdingose vietose, apsupti kalnų, ežerų ir upių. Tokių būstų pasiūla yra didelė, kaip, beje, ir paklausa. Populiariausiame Norvegijos skelbimų puslapyje nuolat sukasi keturi penki tūkstančiai parduodamų poilsio namų. Nuo mažų 20 kvadratinių metrų trobelių iki kelių šimtų kvadratinių metrų, vilas primenančių, „hytų“. Kaina svyruoja maždaug nuo 20 tūkstančių iki maždaug keturių milijonų eurų.
Viena brangiausių vietų įsigyti namus poilsiui – Norvegijos pietuose, apie 200 kilometrų nuo Oslo nutolusiame Kragerio regione, pasižyminčiame savo gamtos grožiu ir geriausiais orais vasarą.
Lietuviškos svajonės
Betyrinėjant Norvegijos laisvalaikio NT kainas, kilo mintis palyginti jas su lietuviškomis ir sužinoti, kokį laisvalaikio NT galima įsigyti už panašią kainą Lietuvoje.
Galbūt nebloga mintis Norvegijoje gyvenančiam lietuviui investuoti į vasaros rezidenciją kur nors gamtoje Lietuvoje.
Tada supratau, kad kainos eurais jau tikrai nebe tokios, kokios buvo litais. Kai kurie būstai staiga prisitaikė prie naujų sąlygų ir per vieną naktį tapo lygiai 3,45 karto brangesni nei buvo.
Kadangi Lietuva – ne Norvegija ir įspūdingų kalnų bei fjordų čia nėra, tai nusprendžiau, kad geriausia, jog sodyba būtų prie ežero. Nutiko tai, kas visuomet nutinka ieškant dalykų tik sau. Paiešką pradėjau su nedideliais poreikiais, o užbaigiau mintimi, kad norimo būsto taip lengvai neįsigyčiau dėl išaugusių poreikių.
Jeigu tiko skelbime esančios sodybos kaina, tai netiko vieta, jeigu tiko vieta – netiko kaina. Jei staiga tiko viskas, tada pasirodydavo, kad namas ar sodyba yra tokios būklės, kad be didelių investicijų neišsisuksi.
Dar kartą įvertinau savo galimybes ir poreikius bei nusprendžiau, kad tiek to – tiks sodyba ir prie nedidelės balos ar upelio. Tada supratau, kad kainos eurais jau tikrai nebe tokios, kokios buvo litais. Kai kurie būstai staiga prisitaikė prie naujų sąlygų ir per vieną naktį tapo lygiai 3,45 karto brangesni nei buvo.
Kainos panašėja
Paieškų užduotį palengvino euro ir Norvegijos kronos kursas (maždaug 1:10). Vadinasi, jeigu Norvegijoje nedidelė kalnų trobelės kainuotų 200 tūkstančius kronų, tai eurais jos kaina bus apie 20 tūkstančių eurų. Taigi, ką galima nusipirkti Norvegijoje ir Lietuvoje už panašią sumą?
Iki 10 tūkstančių eurų kainuojančio poilsio būsto Norvegijoje neverta tikėtis, o Lietuvoje lūšnų (kitaip jas pavadinti neapsiverčia liežuvis) iki 10 tūkstančių eurų, kurios anksčiau kainavo iki 10 tūkstančių litų, pilna. Tik ar verta investuoti tiek į NT, į kurį reikės kišti dideles pinigų sumas, o gal apskritai geriausia yra nugriauti ir statyti naują?
Toliau darėsi tik įdomiau. Paaiškėjo, kad maždaug už 20–30 tūkst. eurų galima įsigyti panašios kokybės ir dydžio poilsiui skirtą NT tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Tačiau kuo didesnė kaina, tuo labiau ryškėjo norvegiško NT pranašumai.
Norvegiški privalumai
Norvegiški privalumai išryškėja renkantis NT nuo 200 tūkst. eurų. Su kiekvienu dešimties tūkstančių eurų kainos padidėjimu augo siūlomo poilsio būsto plotas, o su juo – ir kokybė: patogumai viduje, vaizdas per langą, vietovė.
To nebuvo galima pasakyti apie prabangias lietuviškas sodybas. Dažnai neįrengtos ar apgriuvusios sodybos Lietuvoje kainuoja tiek pat, kiek visiškai įrengtos Norvegijoje.
Jei sodyba Lietuvoje įrengta ir yra gražioje vietoje, tai jos kaina šoka į aukštumas. Pavyzdžiui, už 280 tūkst. eurų siūloma įsigyti 220 kv. m sodybą Molėtų rajone prie ežero. Tiesa, joje, be namo sienų, stogo ir nutiestų komunikacijų, daugiau nieko nėra.
Tuo tarpu Norvegijoje už šią sumą galima įsigyti kuo puikiausiai įrengtą „hytą“. Tokią, tik su baseinu, paieškoje pavyko rasti iš karto. Ir jų buvo daugybė. Beveik šoku tapo 200 tūkst. eurų įkainota apgriuvusi sodyba Trakų rajone prie Antakmenių ežero.
Panašią sumą įvedus Norvegijos interneto puslapyje paieška išmetė daugybę norvegiško NT variantų.
Reikia pasakyti, kad ne visi lietuviški skelbimai neprilygo norvegiškiems. Kai kurios sodybos atrodė įrengtos taip, jog mielai sugundytų įnoringiausią NT ieškotoją, bet dažniausiai tai nebuvo geidžiamos vietos kur nors prie Aukštaitijos ežerų – neretai tokie NT pardavinėjami atokiuose Lietuvos rajonuose.
Tačiau kalbame apie Norvegiją ir Lietuvą, kur gyventojų vidutiniai atlyginimai ir gyvenimo kokybė, šalių kainos skiriasi keletą kartų. Prie norvegiškų privalumų reikėtų pridėti saugumą. Palikę savo poilsio rezidenciją be priežiūros grįžę rasite ją tokios pačios būklės, t.y. nenukentėjusią nuo vagišių.
Trūkumas yra tas, kad, norint nusipirkti NT šioje šalyje, teks dalyvauti konkurse – geriausią kainą pasiūlęs gauna išsvajotą vasarnamį arba norvegišku atveju ir „žiemnamį“. Ir, žinoma, mokesčiai – jų teks sumokėti apie 5 procentų nuo pirkinio sumos. Prie mokesčių reikia pridėti komunalinius mokesčius, kurie gali siekti kelis šimtus eurų per metus.
Ką rinktumėtės – 200 tūkst. eurų kainuojančią visiškai sugriuvusią sodybą Trakų rajone prie ežero, ar tiek pat kainuojančią „hytą“ Norvegijos gamtoje?
Lūšnų, kurių kainos Lietuvoje nesiekia 10 tūkstančių eurų, daugybė, bet ekonominė tokio pirkinio nauda abejotina.
Už neužbaigtą statyti sodybą Molėtų rajone prašoma 280 tūkst. eurų, už panašią kainą galima įsigyti visiškai įrengtą norvegišką kalnų trobą net su baseinu.
Už 300 tūkst. eurų galima įsigyti štai tokį skandinaviško interjero poilsio būstą kalnuose Norvegijoje.
Dalis parduodamų lietuviškų sodybų savo įrengimu nenusileidžia norvegiškoms, bet nenusileidžia ir norvegiškoms kainoms.
