Vilniaus ir Kauno gyvenamojo būsto kainų pokyčius bei tendencijas kas mėnesį analizuoja nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ analitikai.
Antrinėje rinkoje – reikšmingi kainų skirtumai tarp miestų
Sausį Vilniaus antrinėje NT rinkoje vidutinė parduoto buto su pilna apdaila kaina buvo apie 135 000 eurų arba 2600 eurų už kv. m. Palyginti su gruodžio mėnesiu, kainos augimas nėra reikšmingas.
Gerokai ženklesnis augimas fiksuotas nuo praėjusių metų sausio – per šį laikotarpį senos statybos būsto kaina didėjo 20 proc. nuo 2260 eurų už kv. m.
Tuo tarpu vidutinė parduoto buto su pilna apdaila kaina Kaune buvo apie 78 000 eurų (1570 eurų už kv. m) ir buvo nežymiai mažesnė, palyginti su gruodžiu. Kainų skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno senos statybos įrengtų butų siekė 60 proc.
Sausį vidutinis parduoto senos statybos buto plotas Vilniuje buvo 52 kv. m, Kaune – 50 kv. m.
„Jeigu pirminėje rinkoje vystytojai linkę ignoruoti rinkos lūkesčius, antrinėje rinkoje veikianti konkurencija ir kainos pokyčiai seka paskui rinkos lūkesčius. Tai padeda išlaikyti nuosaikesnes senos statybos butų kainas bei išlaikyti pasiūlos ir paklausos balansą. Vertinant bendrai, sandorių skaičius NT rinkoje šiuo metu yra sugrįžęs į normalų lygį, kuris buvo įprastas prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, ir antrinė būstų rinka į esamą situaciją reaguoja racionaliai“, – sako bendrovės „Mano numai“, valdančios prekės ženklą „Numai“, vadovas Aurimas Čiagus.
Sausį vidutinė išnuomoto buto kaina Vilniuje siekė 520 eurų ir buvo 4 proc. didesnė, palyginti su gruodžiu. Vidutinis plotas – 46 kv. m.
Kaune vidutinė nuomos kaina nuo gruodžio nekito ir siekė 400 eurų, plotas – 45 kv. m.
Sausį nuomos pajamingumas Vilniuje siekė 4,62 proc., o Kaune 6,15 proc. Abiejuose miestuose pajamingumas neženkliai didėjo, palyginti su gruodžiu.
Ketvirtadaliu augusios kainos
Įmonės analitikų duomenimis, sausį pirminėje Vilniaus NT rinkoje buvo parduoti 159 butai, tačiau fiksuoti 38 sandorių nutraukimai, todėl bendras būstų, išėjusių iš sandėlio, pokytis siekia 121. Palyginti su 2022 m. sausio mėnesiu, kai parduoti 395 butai, bendras pardavimų skaičius krito 70 proc.
Šiuo metu pirminėje rinkoje yra likę daugiau nei 3500 laisvų butų, tai – maždaug 3 proc. daugiau nei gruodį, bei 23 proc. daugiau, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai.
„Pirmąjį šių metų mėnesį sostinės rinkai vystytojai pasiūlė 287 naujus butus. Toks sandėlio padidėjimas sudarė reikšmingą pirminės rinkos pasiūlos dalį – 8 proc. Visgi kol kas panašu, jog paklausa nepasiveja augančios pasiūlos – augančios kainos indikuoja, jog Vilniaus NT rinka yra išsibalansavusi“, – sako A. Čiagus.
Nepaisant reikšmingų nuolaidų ir akcijų dalijimo tarp vystytojų, pastebima, kad pastarieji vis dar atsisako viešai mažinti parduodamo buto kainą.
Sausį Vilniuje vidutinė laisvų butų su daline apdaila kaina siekė 3330 eurų už kv. m. Palyginti su gruodžiu, ji augo nežymiai – 0,5 proc. – nuo 3310 eurų kv. m.
Sausį vidutinis 50 kv. m butas su daline apdaila kainavo 166 500 eurų arba 24 proc. daugiau, nei 2022 m. sausį.
Sausį Vilniuje buvo parduota butų už 24 mln. eurų, tai yra perpus mažiau, nei 2022 m. sausį. Parduoto NT skaičius mažėjo 3 kartus, tačiau pardavimų pajamos krito mažiau dėl didesnių įsigyjamo būsto kainų.
