„Vilniaus Džiazo“ projektą sudarys dviejų korpusų naujos statybos daugiabutis, rekonstruojamas kultūros paveldo objektas – 1936 m. statybos buvusi Lenkijos vartotojų kooperatyvo Vilniaus būstinė – ir jos priestatas (sandėlis).
Būtent šis sandėlis dar prieš keliolika metų tiesiant pietinį senamiesčio apvažiavimą neteko kultūros paveldo objekto statuso, jį planuota nugriauti, tai iki šiol numato detalusis planas. Tačiau savivaldybei savo metu nesutarus su ankstesniais turto savininkais, pastatas išlieka gerai žinomas vairuotojams. Šiuo metu apleistas sandėlis gatvėje neužima eismo juostos, tačiau yra itin arti važiuojamosios dalies, riboja pėsčiųjų bei dviratininkų eismą ir kelia pavojų visiems eismo dalyviams.
15min rašė, kad Vilniaus Senamiestį jau aštuonerius metus galima aplenkti pietiniu aplinkkeliu. Tačiau viena šios vos kilometro ir 90 metrų ilgio gatvės atkarpa iki šiol likusi siauresnė, nei kitos. Taip yra dėl į ją įsirėžusio pastato, su kurio savininku dėl išpirkimo sostinės savivaldybė nesusitarė nei prieš aplinkkelio statybas, nei kelią jau pastačius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus Senamiesčio aplinkkeliui trukdantis pastatas – vis dar privačiose rankose
Tad po diskusijų su paveldosaugininkų, architektų, miesto administracijos, vairuotojų ir gyventojų bendruomenių atstovais, projekto vystytojas sandėliui sukūrė kompromisinį sprendimą, „nupjaunantį“ eismui trukdančią pastato dalį. Dėl to vieno aukšto pastatas su mansarda turės permatomą pietinį fasadą – pjūvį, atveriantį pastato vidaus struktūrą. Likusi rekonstruota sandėlio dalis iš esmės nepakis ir išlaikys istorinę pastato atmintį.
Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, sklypus ir pastatus 2021 m. įsigijusi bendrovė turėjo visas teisines galimybes sandėlį tiesiog nugriauti, o šį scenarijų palaikė dalis interesantų. Kitas variantas buvo sandėlį restauruoti nekeičiant jo tūrio, tačiau tai išlaikytų esamą padėtį, apsunkinančią transporto ir pėsčiųjų eismą. Todėl galiausiai buvo sukurtas kompromisinis scenarijus.
„Gilindamiesi į viso tarpukario komplekso istoriją supratome, kad sandėlis yra idėjiškai neatskiriamas nuo elegantiškosios vartotojų kooperatyvo būstinės. Į sandėlį atvykdavo vagonai, čia buvo iškraunamos prekės, o važtaraščiai buvo perduodami per sandėlio langelį į pagrindinio pastato buhalteriją. Manau, kad tiesiant aplinkkelį buvo kiek paskubėta išbraukti šį sandėlį iš kultūros paveldo sąrašo, bet eismo problema vis vien nebuvo išspręsta. Kaip vystytojas visada esu už paveldo išsaugojimą, tačiau girdėjau ir tuos, kuriems šis butelio kaklelis kliuvo. Manau, kad mums galiausiai pavyko sukurti ne tik labai skirtingus interesus suderinantį, bet ir neeilinį bei kokybišką architektūrinį sprendimą, kurį įvertins tiek „Vilniaus Džiazo“ komplekso naudotojai, tiek visi miestiečiai“, – sako G.Tursa.
Įgyvendinus sprendimą, Drujos g. šiaurinėje pusėje atsiras erdvės pėstiesiems ir dviratininkams (kaip numatyta detaliajame plane), o pati gatvė turės daugiau variantų įvairioms galimoms korekcijoms ateityje. Ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai „Vilniaus Džiazo“ komplekso vidinėje teritorijoje taip pat išliks. O pačiame sandėlyje per visą fasadą projektuojami vitrininiai langai leis ne tik gerai apšviesti pirmo aukšto ir mansardos patalpas, bet ir pagerins rūsio apšvietimą.
„Sukurtą sprendimą vadinčiau net ne kompromisu, o deklaracija ir iliustracija, kas nutinka bandant suderinti labai skirtingus interesus. Kita vertus, Vilniaus senamiesčiui per daugelį amžių buvo būdingi kompromisai ir skirtingi sluoksniai – kone kiekviename sename pastate ar gatvėje rastume įvairių papildymų ar atėmimų, skirtingų architektūrinių stilių junginių ir kitos natūralios įvairovės. Kartu su vystytoju radome sprendimą, kuris padės išsaugoti istorinę atmintį, pagerins eismo sąlygas, o dalies pastato vidaus erdvių atvėrimas, tikiuosi, kokybiškai ir konceptualiai įamžins šiandienos visuomenės realijas“, – komentuoja Andrė Baldišiūtė, projektą rengusios „Do Architects“ studijos architektė ir partnerė.
Pats administracinis kompleksas buvo tarpukariu pastatytas kaip Lenkijoje iki šiol veikiančio visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ Vilniaus skyriaus valdybos būstinė. Šiuo metu administracinis pastatas yra netekęs stogo ir yra prastos būklės, tačiau jis išlaikė įspūdingą fasadą, autentišką laiptinę, krosnių apdailą ir kitas autentiškas detales. Kompleksą vadinamuoju tarpukario retrospektyvizmo stiliumi suprojektavo vilnietis inžinierius-architektas Waclaw Syrtowt, galėjęs turėti lietuviškų šaknų. Tarp kitų ryškesnių architekto darbų Vilniuje yra savo metui inovatyvias statybines technologijas pritaikęs kooperatyvo namas visai šalia Katedros, Tilto g. 7.
Visą „Vilniaus džiazo“ kompleksą sudarys naujas daugiabutis su 66 butais ir 11 komercinių patalpų dviejuose korpusuose. Tai bus vienas nedaugelio naujos statybos objektų Lietuvoje su itin aukštomis, net 4,5 m lubomis. Kompleksą taip pat sudarys rekonstruojamas 1200 kv. m ploto administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir 521 kv. m ploto buvęs sandėlis, taip pat turėsiantis administracinę paskirtį.
„Unique Properties“ dar šių metų pradžioje gavo tvarkybos leidimą istoriniam administraciniam pastatui, o kitų statybą leidžiančių dokumentų laukiama artimiausiu metu. Viso komplekso statybas ir rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti kitąmet.
