„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Palangos gyventojai įspėja: planuojamas dušinių projektas Nr. 2

Dviejų privačių sklypų savininkų užsakymu rengiamas detaliojo plano pakeitimas. Jam įsiteisėjus Naglio al. 1, vos už šimto metrų nuo kopų, būtų galima pastatyti penkių aukštų daugiabutį. Šį projektą kaimynystėje gyvenantys palangiškiai jau pakrikštijo – „Dušinės Nr. 2“.
Į gyvenamąjį namą panašus pastatas, kuris dokumente įvardinamas kaip dušinės
Į gyvenamąjį namą panašus pastatas, kuris dokumente įvardinamas kaip dušinės / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Garsiai nuskambėjusi istorija, kai vietoj sovietinių dušinių Palangoje buvo įrengti prabangūs apartamentai, greitai gali pasikartoti kitoje didžiausio Lietuvos kurorto vietoje.

Skirtumas tik tas, kad dušinės buvo, o sklypuose Naglio al. 1 šiandien matyti tik pajūrio miškas. Tačiau du maždaug 21 aro bendro ploto sklypus turintys privatūs savininkai jau padarė didelį darbą, kad įrodytų, jog šiame miške anksčiau buvo pastatas.

Savininkų užsakymu istorinę pažymą apie sklypą Naglio al. 1 pateikė istorikė, paveldosaugininkė Janina Valančiūtė.

O 2019 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė pateikė ir ekspertizės aktą.

Jame teigiama, jog archyvuose buvo rasta kartografinė medžiaga, kuri įrodo, kad anksčiau šioje Palangos Naglio alėjos vietoje, kuri dabar apaugusi medžiais ir krūmais, buvo pastatas.

Istorinis žemėlapis

Tokios išvados daromos remiantis 1943 metais išleisto topografinio žemėlapio fragmentu ir sugretinus jį su kitais dokumentais.

Tačiau šio topografinio žemėlapio patikimumas kelia abejonių aplinkinių Naglio al. namų gyventojams.

Akis bado tai, kad 1943 metais išleistame žemėlapyje matyti užrašai kirilica. Ar iš tikro toks žemėlapis galėjo būti išleistas Antrojo pasaulinio karo metais, kai Lietuva buvo okupuota nacistinės Vokietijos?

J.Sužiedelytė-Visockienė „Vakarų ekspresą“ patikino, kad visi Lietuvoje penktajame dešimtmetyje naudoti kartografiniai žemėlapiai buvo rusiški.

„Jei matau, kad ekspertizės išvados bus neigiamos, tokiu atveju ekspertizė neatliekama“, – savo darbo rezultatais neabejoja mokslininkė.

Ji įsitikinusi, kad minėtoje Naglio al. vietoje anksčiau buvo sodyba. Būtų galima rasti ir daugiau tai patvirtinančių dokumentų.

Tačiau J.Sužiedelytė-Visockienė patvirtino, kad kito žemėlapio, kuris būtų išleistas anksčiau ar vėliau nei 1943 metais ir patvirtintų, kad sodyba toje vietoje tikrai buvo, ekspertizės metu nebuvo rasta.

VGTU nuotr./doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė
VGTU nuotr./doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė

„Lietuvoje buvo daug garsių istorijų, kai pastatai saugomose teritorijose buvo statomi remiantis pievoje rastais akmenimis, kurie neva buvo pastatų pamatai“, – analogiją tam, kas dabar daroma Palangoje, pateikia Naglio al. tėvų turėtą turtą paveldėjęs Arūnas Pasvenskas.

Bet J.Sužiedelytė-Visockienė tikina, kad kartografinės medžiagos ekspertizė yra daug patikimesnė, nei buvusių pastatų pamatų liekanų ieškojimas.

Ji tikina, kad visi archyvuose esantys žemėlapiai yra patikimi, o abejojantieji turi teisę tai ginčyti teisme.

A.Pasvenskas primena, kad garsiojoje Palangos dušinių istorijoje Savivaldybė aršiai gynė viešąjį interesą, panašios reakcijos iš Savivaldybės gyventojai tikisi ir dabar.

Daugiau abejonių

Neoficialiomis žiniomis, minėtus sklypus Naglio al. valdantys privatūs asmenys teisę į juos įgijo nuosavybę persikeldami iš kitų Lietuvos vietų.

Jei iš tikro anksčiau šioje teritorijoje buvo statiniai, tai tuomet labai tikėtina, kad jie turėjo ir savininkus bei paveldėtojus.

Nepasitikėjimą proceso skaidrumu Naglio al. gyventojams kelia ir tai, kad teritorijos šalia S. Nėries g. 37 ir 44 sklypų detaliojo plano korekciją rengia UAB „Kartografiniai projektai“ projektų vadovas Rimgaudas Laužikas.

2021 metais R.Laužiką Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos taryba buvo pripažinusi pažeidus profesinę etiką. Buvo konstatuota, kad jis be sutikimo panaudojo kitos įmonės parengtus pastato Kretingoje rekonstrukcijos brėžinius.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika:

Jūsų minimas sklypas žemės savininkams buvo grąžintas natūra. Detalaus plano keitimą šiame žemės sklype inicijavo ir pagal atsakingų institucijų (tarp jų ir Kultūros paveldo departamento) išduotas sąlygas rengia žemės sklypo savininkai. Detaliojo plano rengimo procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis.

Pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, šioje teritorijoje užstatymas galimas tik pagrindus istorine ikonografine medžiaga. Detaliajame plane užstatymui pagrįsti remiamasi pateikta 1938 m. ikonografine medžiaga, kur pažymėta, jog planuojamoje teritorijoje užstatymas buvo.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos miesto savivaldybė
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Palangos miesto savivaldybė

Sklype užstatymas pagrindžiamas Janinos Valančiūtės atliktais istoriniais tyrimais, kuriais daroma išvada dėl teritorijos apstatymo buvusio nuo XX a. 2 dešimtmetyje. Pastatas stovėjo planuojamos teritorijos pietryčių dalyje, netoli Naglio alėjos.

Pokaryje nugriautas. Vadovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedros atlikta ekspertize, nurodoma, kad sklype buvęs pastatas buvo 30x40 m matmenų.

Šią istorinę ikonografinę medžiagą bei dokumentus pagal kompetenciją vertins Kultūros paveldo departamentas, kuomet detaliojo plano projektas bus pateiktas institucijoms derinti. Jei detalaus plano sprendiniai prieštaraus išduotoms planavimo sąlygoms ar bus nustatyta kitų neatitikimų galiojantiems teisės aktams, detalus planas nebus tvirtinamas.

Į šių metų birželio 6 d. vykusio viešo svarstymo susirinkimo metu dalyvavusių gyventojų išsakytas ir raštu pateiktas pastabas pagal Teritorijų planavimo įstatymą privalo atsakyti projekto rengėjai.

Atkreipiame dėmesį, kad viešinto detaliojo plano sprendiniai numato komercinės paskirties iki 4 aukštų pastato statybą (mansarda nenumatyta). Planuojama teritorija patenka į degraduoto gamtinio karkaso S zoną, kurioje turi būti užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto įveisimas. Planuojamoje teritorijoje išsaugomos visos čia augančios pušys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs