Palangos oro uosto vadovas A.Daujotas teigia, kad vienas naujausių skrydžių į Vokietijos miestą Dortmundą yra labai sėkmingas. Tačiau iš verslininkų jis norėtų daugiau informacijos, kuri palengvintų darbą kviečiant avialinijas.
„Reikia tokio bendravimo, kad jie ateitų su pasiūlymu. Ne tik su noru, pageidavimu, bet ir su pasiūlymu, kuo jie prisidės, kaip jie tą darys“, – 15min sakė Palangos oro uosto vadovas A.Daujotas.
– Palangos oro uostas dažnai nurašomas kaip tas trečias brolis. Tačiau dabar planuojate kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją. Kodėl jos reikia ir ką konkrečiai darysite?
– Gal kaip ir trečias, bet tai nėra blogas brolis, esame savotiškas oro uostas. Jis mažas, yra Vakarų Lietuvos regione, bet jeigu pasižiūrėjus, kiek tokių nedidelių valstybių turi tris oro uostus... Nėra tiek daug valstybių. Realiai Vilnius ir Kaunas yra dvi pagrindinės kryptys.
O dėl rekonstrukcijų, tai apskritai visi oro uostai dabar rekonstruojami ar planuojama tai daryti, o tai mus verčia daryti augimas. Privalome atitikti standartus ir reikalavimus, galiausiai, žmonės keliauja ir jiems turi būti patogu. Be to, nepamirškime, kad viskas dėvisi: įranga, takai.
Dabar „Sweco“ kompanija atlieka tyrimus ir nustatinėja, kokio lygio dabar yra mūsų takai ir peronai. Tam, kad galėtume įsivertinti, ką, kiek ir ar turime daryti. Kad kažką daryti reikės, tai faktas, tik klausimas, kokia apimtimi. Pats takas yra senas ir palopytas, peronai taip pat. Reikia tiesiog nustatyti, kaip mes galime dirbti ir kiek.
– Prieš Vilniaus oro uosto tako rekonstrukciją kalbėta, kad jau kitais metais jis nebūtų galėjęs priimti orlaivių. Tai kokios būklės dabar yra Palangos oro uosto takas ir kokius lėktuvus jis gali priimti?
– Lėktuvus galime priimti visus, kurie atitinka ilgius. Didžiausią esame priėmę „Boeing 777”. Žinoma, nusileisti yra lengviau negu pakilti, todėl gerai, kad kilo tuščias, nes jam tako tiesiog būtų neužtekę.
Dėl paties tako kokybės dar laukiame atsakymo iš „Sweco“. Žinoma, niekas nerekonstruos dabar staigiai, jei galėsime dar dirbti 5 ar 10 metų į priekį. Nebent kažkur reikės palopyti, tačiau jaučiame, kad jau atėjo laikas.
Reikia žiūrėti ir vertinti, ar turime šiais, ar kitais metais tai daryti, nes vis tiek vyks viešieji pirkimai, o tas užtrunka laiko. Jei reikės didelės rekonstrukcijos, tuomet reikės rengti tarptautinį projektą. Reikia įsivertinti ir žinoti, ko mums reikės. Tam turime iš anksto pasiruošti.
– O gal atėjo laikas plėsti visą oro uostą? Vietos, kitaip nei Vilnius, turite.
– Vienaip ar kitaip rekonstrukcija ir yra plėtra. Ilginti tako mums nebūtina, nesiveržiame būti kaip Vilniaus oro uostas, nes kam Lietuvai du tokie didžiuliai, o dar yra Kaunas. Yra vienas didelis, mes esame mažesni, keleivių skaičius vis vien auga. Mums to pakanka ir dėl to tako ilginti nereikia.
Pernai pasiekėme skaičiuotiną terminalo pralaidumą - virš 300 tūkst. keleivių. Bet jeigu sudėliotume skrydžių laikus per visą parą, galėtume ir milijoną keleivių aptarnauti. Visos aviakompanijos nori laiko - nuo 11 iki 15 val. Tai geriausias, visiems patogiausias laikas. Turime du didelius orlaivius po 200 ar daugiau keleivių, o tada jau reikia plėstis. Taip, per piką turime per daug, bet jeigu sudėliota normaliu laiku, veikiame puikiai.
– Kokioje stadijoje terminalo rekonstrukcija?
– Projektavimo stadijoje. Dabar dėliojamės projektą, žiūrime, kur, kokias erdves norime išplėsti, ką mums reikia padaryti. Tvarkysim, plėsim registracijos vietą – visą patikrą. Dabar yra du įrengimai, kurie tikrina visą bagažą. Turime standartą, kad keleiviai turi ne ilgiau kaip 12 minučių stovėti eilėje. Tai turime išlaikyti, bet augant keleivių skaičiui, jų daugėja, spaudžia laikas, todėl ieškome, kaip padaryti. Todėl rekonstruosime šitą vietą. Pats terminalas šiek tiek išvažiuos į priekį.
Nieko naujo, priestato, antstato nebus, nes jau, manau, nebeverta ketvirto priestato daryti. Kitaip čia būtų sulipdytas monstras. Bet plėtra bus, nes planuojame augimą ir galbūt kitais metais kokius 400 tūkst. keleivių ir pasieksime. Didėjant žmonių skaičiui, reikia po truputėlį plėstis.
– Bet paties oro uosto darbo rekonstrukcijos metu neplanuojate stabdyti?
– Planas yra toks, kad jis nestotų, nes esame pakankamai maži ir mums tas skaudžiai atsilieptų. Todėl ne.
– Pernai susisiekimo ministras Rokas Masiulis išsakė kritiką Palangos oro uostui ir teigė, kad jis balansuoja ties nuostolio riba. Buvo pabrėžta, kad kiti Lietuvos oro uostai keleivius skaičiuoja milijonais, o štai jūsiškis – tik tūkstančiais. Ar jūs tame matote problemą?
– Nenoriu ginčytis ar užkalbėti ministrą, nėra taip pas mus blogai. Pagal visus rezultatus, nesame neigiami. Taip, galbūt arčiau nulio, bet patys save išsilaikome.
Taip, jeigu kalbėti apie dėl investicijų, būnant tokiu mažu oro uostu, mums būtų sunku iš savų lėšų tvarkytis ir investuoti, nes apyvarta nėra didelė. Visada lengviau milijoniniam oro uostui, kuris turi daug keleivių. Natūralu, kad surenkant daugiau mokesčių, surenki didesnę bazę ir reikia atgal daugiau grąžinti investicijoms.
– Kiek žinau, šiomis dienomis bus kaip tik metai, kai dirbate šio oro uosto vadovu. Kokios būklės radote oro uostą ir ką per tuos metus pavyko nuveikti?
– Negaliu sakyti, kad kas nors prastai ar blogai čia buvo. Kadangi yra tęstinumas, oro uostas veikė ir veikia geromis sąlygomis, toliau prižiūrint bendrai kartu, jam blogiau nebus. Ir nebuvo bloga situacija.
Kaip žinote, dabartinis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis yra buvęs Palangos oro uosto vadovas. Su juo palaikome gerus santykius, jis supranta mūsų specifiką ir problematiką. Todėl nėra labai sunku įrodinėti, kad reikia kažkokioje vietoje pasitvarkyti, išsivalyti ar susitvarkyti higieną.
– Neseniai prasidėjo skrydžiai į Vokietiją. Kokių skrydžių dar trūksta iš Palangos oro uosto?
– Būtent to ir trūko - Vokietijos krypties. Žiūrėsime, kaip ji augs. Šiuo metu lėktuvai labai gerai užpildomi, žmonės patenkinti. Jau pirmąją dieną orlaivio užkrovimas buvo apie 90 proc. – tai fantastiškas rezultatas. Dažniausia pirmas orlaivis pakyla su 50 proc. keleivių, ir tuomet kalbama, kad įsivažiuos. Bet pas mus ir antro, trečio, ketvirto užkrovimas buvo nuo 70 iki 85 proc.
– Jei tokie geri rezultatai, galbūt dažnės skrydžiai?
– Galbūt. Kadangi tai pirmas sezonas, aviakompanija turi pamatyti, ar apsimoka. Bet dažniausiai aviakompanijos sako, kad jeigu yra daugiau nei 60 proc. užkrovimas, tai labai gerai. Ir jeigu toliau pasiteisins, gali atsirasti ir kitos Vokietijos kryptys. Arba padažnės, arba atsiras papildoma kryptis. Visi kalba apie Hamburgą, todėl jei pasiteisins, galbūt kita bus ši kryptis. Yra tokia tikimybė.
– Ar ir šios krypties prašo verslininkai?
– Kiekvienas žiūri iš savo varpinės. Klaipėdos uostas, daug verslininkų, daug kompanijų, todėl jiems reikia Vokietijos krypties. Kodėl nusižiūrėjo Hamburgą, negaliu pasakyti, bet tai yra gana didelis oro uostas, Vokietijoje vienas iš stambesnių miestų, tad natūralu, kad jo jungtys irgi yra platesnės.
– O kokie dabar yra populiariausi skrydžiai, be naujausio į Dortmundą?
– Naujausias, taip, vienas iš populiariausių. Bet turime kelis jungiamuosius, Kopenhagą ir Rygą. Pirmoje vietoje yra Kopenhaga, antroje Ryga. Trečią dalinasi Londonas, tik tiek, kad į Londoną yra dvi kryptys – Lutono ir Stanstedo oro uostai. Sudėjus juos, gal ir pirmautų. Po to eina Oslas, Dortmundas.
– O kaip vertinate pigius skrydžius? Kai kurie aviacijos ekspertai juos įvardija kaip „vėžį“. Kaip jūs žiūrite į tą pigių skrydžių fenomeną?
– Pats dirbau privačiame versle ir esu turėjęs savo kompanijų, todėl žinau, kas yra rinka. Realiai, bet koks naujas žaidėjas, natūralu, turi kažkaip įeiti į rinką. Jie pasirinko savo strategiją – „pigiausi skrydžiai“. Kai aviacija prasidėjo, ir apskritai, kai kas nors prasideda, būna labai brangu, nes nėra išvystytos infrastruktūros, orlaiviai, technologijos ir natūralu, kad tai buvo pats brangiausias keliavimo būdas. Tuomet viskas pradėjo lygintis, atsirado daugiau keliaujančių, naujų žaidėjų.
Pirmasis atsirado „Ryanair“, kuris pasakė, kad veš du tris kartus pigiau. Visi juokėsi iš jų, bet ką versle reiškia pigiau? Tai reiškia optimizaciją. Tu turi žiūrėti, kokioje vietoje gali sutaupyti, kad kitoje vietoje galėtum uždirbti. Nėra taip, kad paėmiau, viską tą patį darau ir duosiu perpus mažesnę kainą. Viskas paskaičiuota: kiek mažiausiai kainuoja pervežti keleivį, kokia tavo pelno marža. Visą tai sudėjus turi žiūrėti, kur gali nukirpti: arba nuo pelno, arba turi susispausti, optimizuoti. Jie įėjo šitaip.
Negaliu sakyti, tai gerai ar blogai. Iš vienos pusės, gerai, nes tuomet automatiškai tai sukrečia rinką ir visi pradeda galvoti, ką dabar daryti ir ieškoti kelių, kaip sutaupyti. Visi persiverčia ir rinka toliau juda, niekas nesugriuvo. Taip, galbūt atsisakė maitinimo orlaiviuose.
Asmeniškai nesu patenkintas ir man nelabai patinka skristi pigiausiomis avialinijomis, nes noriu komforto, aptarnavimo. Geriau sumokėsiu truputėlį brangiau. Bet jie siūlo visai kitą produktą, kuris tinka kitiems, kuriems reikia pigiai, čia ir dabar nuskristi. Tai yra kiekvieno pasirinkimas.
– Tai čia iš esmės pasirinkimo klausimas.
– Taip. Ir jie nėra gerai ar blogai, tiesiog rinkos pasikeitimas. Tai jie nori čia sutaupyti, kitur uždirbti ir kiekvieną kartą turi ieškoti, galvoti ir tai priverčia judėti. Jeigu gyventume 100 metų, tai mes nebesivystytume tiesiog.
– O kaip vertintumėte vietinių skrydžių galimybę? Kai kurie sako, kad tai galėtų paskatinti Palangos oro uosto dar didesnę plėtrą.
– Lietuva per daug maža, kad turėtų dar savo avialinijas. Kas tai finansuos? Pabandykite rinkėjams pasakyti, kad dar paprašysite iš jų naujo mokesčio, nes reikia paskraidinti. Kiekvienas dalykas versle turi nuo tam tikro lygio atsipirkti. Jeigu jis visiškai minusinis, jis turi būti daromas dėl kažkokios priežasties. Jeigu būtume nuo seno turėję savas avialinijas ir pasakytume, kad strategiškai mums reikia, tuomet tai būtų valstybinio lygio sprendimas.
Dabar sakyti, kad tai apsimokantis... Kas skris? Iki Vilniaus tik trys valandos ir kiek sutaupysime? Pusvalandį? 45 minutes? Tai čia dar būtų gerai tiek sutaupyti, nes per visus praėjimus oro uoste užtrunka, o žmonės kartais atvažiuoja ir prieš 1,5 valandos. Dėl to nesutaupysi. Kad brangiau bus negu su mašina, tai faktas. Tiesiog turėtų būti priimtas strateginis sprendimas.
– Apskritai, kalbant ne tik apie Palangą, bet ir visą pajūrį – visam šiam regionui didelę įtaką daro sezonas. Apie tai kalba ne tik verslininkai, bet ir valdžia, kurie jums išsako tam tikrus prašymus, reikalavimus, kokių skrydžių jiems reikia. O ko jums reikėtų iš jų?
– Mums reikia informacijos, kiek keleivių bus. Negalime pareguliuoti ir pasakyti, kokį verslą reikia daryti, jie tai žino geriausiai. Ir jeigu ateina verslininkai ar asociacija, pasako, kad yra padarę projektą, planuoja, kad, pavyzdžiui, aplankys milijonas keleivių, bet reikalinga ši kryptis... Tada galima svarstyti ir žiūrėti. Reikia bendravimo, kad jie ateitų su pasiūlymu. Ne tik su noru, pageidavimu, bet ir su pasiūlymu, kuo jie prisidės, kaip jie tą darys. Nes kas iš to?
Galime atskraidinti keleivius ir... Ką jie čia veiks? Jie turi turėti, ką čia veikti, dėl kokios priežasties jie atvyko. Tie, kurie skrenda, jau žino dėl ko, bet jeigu nauja kryptis, ką jie čia darys? Ar tai bus verslo keleivis? Tai bus turistas? Tai bus emigrantas, imigrantas? Kas tas keleivis bus, kuris čia atskris ir ką jis čia veiks? Jeigu pradedant nuo šito, tai yra bendras darbas, tiek savivaldybių, tiek Turizmo departamento, tiek informacinių centrų ir verslo. Tai yra didžiulis ratas, kuris turi prasisukti.