Papasakojo, kaip renovacija gali padėti atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro: didėtų ir Lietuvos saugumas

Anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovo dr. Valdo Lukoševičiaus, Lietuva per metus centralizuotam šildymui ir karšto vandens ruošimui kasmet sunaudoja apie 7-8 TWh šilumos. Dar maždaug tiek kuro sunaudojama indvidualių namų šildymu dujomis, kietuoju kuru ir pan. Tuo pat metu elektros kasmet suvartojama apie 12-14 TWh.

„Lietuviai sunaudoja santykinai daugiau šilumos negu elektros, skirtingai nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Jose elektros yra suvartojama ženkliai daugiau nei šilumos. Tai atsiliepia ne tik žmonių piniginėms, bet ir valstybės biudžetui, kitoms išlaidoms. Viena pagrindinių to priežasčių – mūsų pastatai ir daugiabučiai yra „kiauri“ ir nerenovuoti, o visų sričių elektrifikacija – per lėta.

Atėjus šaltajam sezonui, vien biokuro padengti gyventojų šildymo poreikiams neužtenka, todėl turime importuoti ir naudoti iškastinį kurą. Tai – gamtinės dujos, naftos produktai, anglis ir t.t. Be to, importuojama ir maždaug du trečdaliai suvartojamos elektros. Tai kelia daugiausiai su valstybės energetiniu saugumu susijusių problemų“, – sako V. Lukoševičius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas pažymi, kad Lietuva šiuo metu šildymui naudoja apie 80 proc. biokuro ir 20 proc. iškastinio kuro. Anot jo, pastatų renovacija gali padėti valstybei šildytis vien biokuru ir kitais vietiniais atsinaujinančiais ištekliais, tokiu būdu mažinant jos priklausomybę nuo kitų šalių.

„Biokuras galėtų pilnai patenkinti mūsų poreikius, o per metus jo priauga daugiau, nei suvartojame. Tai – įvairūs menkaverčiai medžiai, šakos, malkos ir miškų kirtimo atliekos, panaudojamos biokuro gamybai. Be to, šis šildymo būdas yra neutralus CO2 atžvilgiu, todėl tai padeda spręsti ir ilgalaikio saugumo problemą, grasinančią visai planetai – klimato kaitą. Jeigu su renovacijos pagalba nurėžtume likusių 20 proc. iškastinio kuro poreikį, tai Lietuvai duotų visapusiškos naudos“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

V. Lukoševičius pratęsia, kad keičiant importuojamą iškastinį kurą į biokurą ar kitą atsinaujinančią energiją, tai galimai paspartintų ir spartesnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi.

„Tokiu būdu yra skatinamas vidaus vartojimas šalyje, ypač vystosi regionai. Didžiulę naudą jaučia miškų savininkai, taip pat perdirbėjai, tiekėjai, kirtėjai, biokuro gamintojai. Lietuvoje liekantys pinigai maitina valstybės ir savivaldybių biudžetus bei prisideda prie valstybės klestėjimo“, – sako pašnekovas.

Pareikalaus daugybės resursų

Energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis pasakoja, kad vis dėlto kapitalinis pastatų atnaujinimas nėra greitas procesas nei atskiro pastato, nei visos valstybės mastu.

„Tai yra sudėtingas procesas, įtraukiantis daugybę institucijų ir verslo įmonių, administracinių procedūrų, reikalaujantis didelių finansinių, techninių ir žmogiškųjų resursų. Nacionalines pastatų atnaujinimo programas kaimyninės mūsų šalys vykdė įvairiais tempais. Sėkmingiausi pavyzdžiai – Čekija, Slovakija, Lenkija ir Rytų Vokietija – rodo, kad didelę dalį pastatų, labiausiai reikalingų renovacijos ir kas duoda didžiausią naudą šaliai ir konkretiems žmonėms, įmanoma atnaujinti per dešimtmetį“, – tvirtina pašnekovas ir apgailestauja, kad Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetis vykdant daugiabučių atnaujinimo programas, deja, tokių rezultatų pasiekti nepavyko.

Jis akcentuoja, kad pastatų atnaujinimo programą planuojant ir įgyvendinant nuosekliai, sukuriamas visos pastato atnaujinimo grandinės „konvejeris“, kuriame darniai susistyguoja pastatų administravimo, techninių projektų parengimo, dokumentų parengimo, rangos vykdymo ir techninės priežiūros, finansavimo, bei kitą veiklą vykdančios institucijos ir specialistai.

„Toks gerai sureguliuotas „konvejeris“ geba gaminti daug, kokybiškai ir pigiai. Be to, naudą šaliai ir konkretiems žmonėms duoda ne tik pats pilnai atnaujintas pastatas – tuo pat metu yra kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai, valstybė tampa saugesnė, auga jos ekonomika ir kt. Tad gyvenamų pastatų renovacijos tempai turi būti spartinami kiek tik leidžia šalies resursai“, – sako ekspertas.

Reikšminga ir kvartalinė renovacija

Specialistas pratęsia, kad itin svarbus ir planingas pastatų atnaujinimas ištisais kvartalais. Renovuojant daugiabučius tokiu būdu, atsiranda galimybė tvariai ir kokybiškai atnaujinti ir miestų infrastruktūrą.

„Miestų atnaujinimas kvartalais apima ne tik pastatų renovaciją, bet ir šilumos, vandens, nuotekų, elektros tinklų atnaujinimą, taip pat gatvių, šaligatvių bei kiemų apšvietimą, atliekų tvarkymo ir parkavimo problemų sprendimą, saugumo sistemų atnaujinimą diegiant šiuolaikines technologijas ir dar daugiau. Tokie veiksmai leidžia iš esmės padidinti energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumą, be to, konvertuojant apšepusių daugiabučių kvartalus į šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančius miestus galima tikėtis, kad mažiau šeimų kelsis gyventi į užmiesčius, emigruos į kitas šalis“, – sako pašnekovas.

Tiesa, R. Gatautis pažymi, kad Lietuvoje renovacija vis dar įsibėgėja, o norint pamatyti išties pakeistą šalies miestų veidą, reikės įdėti dar daug pastangų.

„Pastatų atnaujinimo procesai neišvengiamai turės spartėti, o biurokratinių procedūrų skaičius ir trukmė – mažėti. Būtina skatinti daugiabučius renovuoti didžiąsias projektavimo ir rangos įmones, galinčias pasiūlyti efektyviausią vadybą, taip pat svarbu diegti pilotinius projektus su naujausiomis technologijomis. Visgi svarbiausia – nuoseklios ir ženklios valstybės finansinės investicijos į būstų modernizavimo programas“, – teigia ekspertas.

Akcentuoja „žalios“ energijos svarbą

V. Lukoševičius pažymi, kad vis dar plačiai naudojamas importuojamas iškastinis kuras – gamtinės dujos – gali būti pakeičiamos atsinaujinančia vietinio biokuro, saulės ar žemės energija.

„Saulės elektrinė gali pakeisti didelę dalį importuojamos elektros energijos, kuri vis dar gaminama daugiausiai naudojant iškastinį kurą. Visuose Lietuvos miestuose veikia efektyvios, ES standartus atitinkančios centralizuoto šildymo sistemos, naudojančios daugiausiai atsinaujinančius išteklius. Vietiniam šildymui gamtines dujas ar kitą iškastinį kurą naudojančių pastatų prijungimas prie efektyvių miesto šilumos tinklų, ne tik sumažina oro taršą, bet ir padeda mažinti šalies priklausomybę nuo kitų valstybių“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

R. Gatautis taip pat akcentuoja, kad siekiant kokybiškai atnaujinti Lietuvos pastatus, būtina nuolatos testuoti ir diegti moderniausias priemones, o alternatyvius energijos šaltinius (AEI) naudojančios technologijos – svarbi šio proceso dalis.

„AEI naudojančių technologijų diegimas pastatuose ateityje gali padėti sukurti tobulus pastatus – tokius, kurie ir žiemą, ir vasarą energija apsirūpina patys. Tokio namo gyventojui dujų tiekimo sutrikimai ar naftos kainų šuoliai tiesioginės įtakos nepadarytų“, – sako pašnekovas.