Vis dar tarp lyderių pagal energijos suvartojimą
Pagal energijos suvartojimo intensyvumą Lietuva ES šalių narių kontekste atrodo prastai – šiuo metu Lietuvos energijos intensyvumas net 70 proc. didesnis nei ES vidurkis. „Nors statistika rodo, kad jau 8 metus energijos suvartojimas šalyje mažėjo, šiandien vis tiek atsiliekame nuo ES vidurkio“, – pastebi Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Agnė Kazlauskaitė bei priduria, kad Lietuva nuolat stengiasi šią situaciją pakeisti, todėl tarp strateginių šalies tikslų – užduotis pasiekti ES energijos intensyvumo vidurkį iki 2030 m.
„Be to, Lietuvai, kaip ir kitoms ES narėms, galioja Energijos efektyvumo direktyva, kurioje nurodyta, kad iki 2020 m. pabaigos Lietuva, diegdama naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, turi sutaupyti 11, 674 Twh galutinės energijos“, – komentuoja Finansų ministerijos atstovė bei apibendrina, kad visi šie tikslai – aiškus įrodymas, kad daugiabučių renovacija, smarkiai prisidedanti prie mažesnio energijos suvartojimo šalyje, išliks tarp svarbiausių prioritetų ir Lietuvoje, ir ES, o tai reiškia, kad gyventojai ir toliau gaus paramą renovacijai.
Pirmieji ES išbandysime unikalų finansavimo modelį
Tiesa, paramos šaltiniai, kaip pastebi pašnekovė, po 2020 m. gali keistis, mat siekiant ambicingų tikslų energinio efektyvumo srityje, vien Lietuvos biudžeto ir net ES struktūrinių fondų lėšų – nepakaks, nes norint pasiekti numatytų rezultatų, lėšas reikėtų padvigubinti. O tai įmanoma tik pasitekus privačių lėšų pritraukimą.
„Vienas iš kelių to pasiekti – kuriant verslui patrauklius finansinius instrumentus“, – sako A. Kazlauskaitė bei atskleidžia, kad šiuo metu kuriama priemonė, padėsianti padidinti renovacijos paskolų teikimo patrauklumą bankams. Be to, Lietuva gali tapti pirmąją valstybe, sukursiančia inovatyvų instrumentą, pritrauksiantį ir ES, ir valstybės, ir energetikos įmonių lėšas senų pastatų modernizacijai.
„Šiuo metu pagrindo nerimauti dėl tolimesnio renovacijos likimo nėra. Finansavimo galimybių tikrai bus“, – komentuoja A. Kazlauskaitė.
Sieks ir toliau renovuoti po 500 daugiabučių kasmet
Kalbėdamas apie renovacijos likimą pasibaigus šiam ES finansavimo laikotarpiui, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas patikina, kad Lietuva ir toliau sieks kasmet modernizuoti po 500 namų kasmet, bei priduria, kad toks renovacijos projektų skaičius atitinka valstybės biudžeto galimybes bei leidžia rangos darbų rinkai „neperkaisti“ – jei per metus renovuojamas didesnis namų skaičius, rangos ir kitų darbų, susijusių su renovacija, kainos pradeda kilti.
„Šiuo metu modernizacijos tikslas – iki 2020 m. modernizuoti ne mažiau 4000 daugiabučių“, – pastebi pašnekovas bei neslepia, kad didžioji dauguma Lietuvoje esančių daugiabučių šiuo metu yra nerenovuoti: „Renovuotinų daugiabučių – 81 proc. arba 30,800. Jau renovuoti – 9 proc. visų daugiabučių arba 3,300 namų. Investicijos į atnaujintus daugiabučius jau siekia 800 mln. eurų.“
Skaičiuojama, kad norint išlaikyti tokį pat renovacijos tempą, kasmet reikia 150 mln. eurų kasmet ir pašnekovas pabrėžia, kad norint užtikrinti finansinių priemonių tęstinumą, turi būti pasitelktas aktyvesnis privataus kapitalo pritraukimas ir partnerystė su privačiu sektoriumi.
Be to, tarp galimų išeičių siekiant toliau mažinti energijos suvartojimą daugiabučiuose – dalinė, pavyzdžiui, šilumos punkto, renovacija, kuri leistų įgyvendinti tik vieną ar kelias energinio efektyvumo priemones daugiabutyje, o ne kompleksiškai jį renovuoti.
