2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje verslo centro architektūrinei idėjai išrinkti kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) įmonė organizavo sėkmingą konkursą, kuriame buvo sulaukta net 26 žinomų Lietuvos ir tarptautinių architektų komandų pasiūlymų.
Pirmąją vietą konkurse laimėjo „Arches“ projektas „Biurų vilos“. Studijos architektai projektavo pripažinimo sulaukusius objektus – verslo centrą „Quadrum“ Vilniuje, charakteringą „K ir D kompleksą“ Klaipėdoje, „Amberton Green SPA“ viešbutį Druskininkuose, gyvenamąjį namą „Slėnio vila“, kuris buvo įvertintas visame pasaulyje. „Arches“ sukurtas pastatas „Linea“ bendruomenės buvo apdovanotas „Už pagarbą senojo Žvėryno dvasiai“.
„Rengdami architektūrinį konkursą šiai išskirtinei sostinės vietai ir joje turinčiam iškilti pastatui kėlėme ypač aukštus reikalavimus. Žvėrynas – unikalia architektūra ir ypatinga urbanistine dvasia pasižyminti lokacija, o Sėlių ir Kęstučio gatvių sankryžą – jos modernūs vartai. Matome čia išskirtinės architektūros statinį, sujungiantį istorinį paveldą ir modernios sostinės viziją.
Išsirinkę dvišlaičius senojo Žvėryno tūrius primenančią, tačiau šiuolaikiškais stiklo fasadais ir tvariu mediniu konstruktyvu pasižyminčią idėją supratome, kad ji – per brangi ir viršijo mūsų tuometines galimybes; buvo daug biurokratinio darbo, kuris užtruko. Vėliau, 2020 m. prasidėjus ir vis nesibaigiant globaliam neužtikrintumo laikotarpiui, projektą nuolat prisimindavome ir šiemet supratome, kad ir jis, ir mes jau subrendome“, – sako „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.
Planuojamo projekto Sėlių gatvėje autoriai – architektai Edgaras Neniškis, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Kipras Kazlauskas, Ernesta Bagužaitė. Bendradarbiaujant su šia komanda ir pastelkus „Mutuus“ projektuotojus rengiamas techninis projektas bei priešprojektiniai pasiūlymai, kurie bus viešinami.
„Sėkmingiausiai į Žvėryno aplinką integruojasi tie nauji statiniai ar kompleksai, kurie sugeba išsaugoti poilsio vilų užmiestyje morfotipo bruožus, mastelį, santykį su viešosiomis erdvėmis. Kęstučio gatvės sankirta su Sėlių gatve formuoja šiaurinės Žvėryno dalies centrą, todėl naujojo administracinio komplekso pastatas formuojamas taip, kad prie sankryžos atsirastų viešoji erdvė, kurioje susikerta pagrindinių gatvių vizualinės ašys ir sukuria savotiškus teritorijos urbanistinius vartus“, – projektą pristato „Arches“ direktorius, studijos partneris, Vilniaus LAS tarybos narys Rolandas Liola.
Siekiama tvarumo, ieškoma modernių sprendinių
Nedideliam, 3 099 kv. m bendrojo ir 2 263 kv. m antžeminio ploto bei tik apie 100 darbo vietų talpinančiam verslo centrui bus siekiama gauti „BREEAM Excellent“ tvarumo sertifikatą, jis atitiks aukščiausią energinio efektyvumo standartą A++, planuojami įvairūs modernūs darbuotojų komfortą užtikrinantys sprendiniai, papildysiantys išskirtinę architektūrą.
Projektas pareikalaus apie 10,5 mln. Eur investicijų.
Biurams numatoma skirti apie 1 900 kv. m, atviroms komercinės paskirties, prekybos, paslaugų, ekspozicinėms patalpoms – 600 kv. m. Dar iki 200 kv. m plotą užims stogo terasa.
Keturių aukštų verslo centrui pasirinktas stiklinis, skaidrus tūris, kuris neužgoš erdvės vizualiai ir atvers medinį pastato konstruktyvą. Nuo antro aukšto „lūžtantys“ dvišlaičiai fasadai ne tik primins įprastą senąją architektūrą, bet ir vizualiai mažins pastatą, jo šešėlį, padės išskaidyti gatvės triukšmą.
„Aplinkos istorija, urbanistinė idėja padiktavo monumentalių, dvišlaičių stiklo tūrių, formuojančių gatvės išklotines, kompoziciją, apjungtą centrinio branduolio tūrio. Šiuolaikiškai interpretuoti dvišlaičiai fasadai ne tik atspindi istorinę Žvėryno architektūrą, bet ir ženklina sklype buvusį pastatą.
Korpusus apjungiantis branduolys kuriamas kaip aklina atsvara skaidriems stiklo tūriams. Tai skulptūriškos kompozicijos statinys, kuriame koncentruojamos visos komunikacinės funkcijos. Pastarasis matomas tik tarpuose tarp perimetrinių tūrių, todėl tampa savotišku traukos objektu ir taip padeda organizuoti srautus sklype ir pačiame pastate“, – teigia vienas projekto autorių, architektas R.Liola.
Stikliniams pastato fasadams ieškoma modernių sprendinių: kalbamasi su įvairiais gamintojais, kurie į stiklą integruoja nuo saulės kaitros vidines erdves apsaugančias dangas ar net energiją generuojančius modulius.
Visos 50 automobilių parkavimo vietų suprojektuotos požeminėje aikštelėje. Siekiant visas jas sutalpinti viename požeminiame aukšte, bus naudojamos išmaniosios mechanizuotos parkavimo sistemos. 32 parkavimo vietose bus įrengiamos elektros įkrovimo stotelės. Projekte taip pat suplanuotos dvi neįgaliesiems skirtos (A ir B tipo) vietos.
Tam, kad būsimiems darbuotojams būtų patogu atvykti be automobilių, suprojektuota 20 dviračių parkavimo vietų, požeminiame pastato aukšte pagal „BREEAM“ sertifikato reikalavimus numatyti dviratininkų persirengimo kambariai su dušais ir sanitariniais mazgais. 14 vietų dviračiams numatyta požeminėje aikštelėje, su elektrinių transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, motorolerių ir pan.) įkrovimo infrastruktūra.
„Tai bus „boutique“ segmento verslo centras orientuotas į verslus, kurie savo biurą vertina ne tik kaip darbo vietą, bet kaip konkurencinį pranašumą. Dėl lokacijos, architektūros, naudojamų sprendinių ir siekiamų sertifikatų tai bus išskirtinis biurų pastatas, netelpantis į „administracinio pastato“ apibrėžimo rėmus.
Vienas ryškiausių atributų – kelis kartus standartus viršijanti erdvė, skirta vienai darbo vietai. Planuojame, kad „Citus“ valdomame projekte bus iki 100 darbo vietų, o tai reiškia, kad vienai bus skirta beveik 20 kv. m ploto. Šiuo metu vidutiniškai tradiciniame verslo centre vienai darbo vietai skiriama apie 6 kv. m ploto“, – akcentuoja projektą valdysiančios įmonės „Citus“ direktorius.
Jo vertinimu, projekte įsikurti galėtų savo srities lyderiai, ypač aukštus standartus turinčios tarptautinės kompanijos, kurioms biuras yra pridėtinė vertė esamiems ir būsimiems darbuotojams, klientams, prekės ženklo išskirtinumo patvirtinimas. M.Galdikas sako, kad įmonės specialistai jaučia poreikį tokio lygio verslo centrams, matydami „boutique“ verslo patalpų paklausą ir stebėdami šio segmento projektų plėtrą Vilniuje per pastaruosius keletą metų.
Prie pastato planuojamas skveras, pabrėžiantis pagrindinį įėjimą, apželdintas vidinis kiemas, į kurį taip pat bus galima patekti apeinant pastatą, bei atvira apželdinta stogo terasa. Pėsčiųjų srautai bus organizuoti taip, kad papildytų esamą žmonių srautų infrastruktūrą ir į ją įsilietų.
Bus sutvarkyta ir aplinkinė infrastruktūra: naujai nutiesti šaligatviai, iškeltos sklypą kertančios ryšių ir elektros linijos, atnaujinta troleibusų kontaktinio tinklo atkarpa. Su savivaldybe bus bendraujama ir dėl greta esančio nesuformuoto sklypo sutvarkymo ar pavertimo viešąja erdve.
Statybas planuojama pradėti 2024 metais, iškart kai bus gautas statybų leidimas, ir užbaigti per dvejus metus. Daugiau detalių apie sprendinius ir statybų terminus paaiškės patvirtinus priešprojektinius pasiūlymus ir baigus rengti techninį projektą.
Prieinamumas, viešosios paslaugos ir diskusija su bendruomenėmis
„Citus“ vadovas akcentuoja, kad vienas svarbiausių šio verslo centro akcentų – visiems prieinama ir viešosiomis erdvėmis bei funkcijomis praturtinta pastato pirmojo aukšto erdvė, kad projektas ne tik vizualiai įsilietų į Žvėryno bei viso Vilniaus kontekstą, bet taptų ir rajono gyvenimo dalimi.
Pirmasis aukštas projektuojamas taip, kad jame kirstųsi žmonių srautai, jis būtų praeinamas, turėtų skirtingų funkcijų, patrauklių viešųjų erdvių, jame kurtųsi naudingos paslaugos ir galėtų būti organizuojamos veiklos, svarbios žvėryniečiams. Planuojama sukurti galeriją, pritraukti menininkų, turėti ir kavinę ar restoraną.
„Prieš pradėdami projekto viešinimo procedūrą, Vilniaus m. savivaldybės iniciatyva organizavome susitikimą su bendruomene, kur dar kartą pristatėme projektą ir diskutavome, kokių paslaugų ar sprendinių šiame projekte pageidauja.
Akcentavome, kad tai bus mažas, „boutique“ segmento projektas, kuris esamą Žvėryno sanklodą papildys ir į ją įsilies bei netaps svetimkūniu. Gavome tikrai gerų idėjų: žmonės čia norėtų ir menininkų dirbtuvių, teritorijoje – viso kvartalo Kalėdinės eglės. Džiaugiamės, kad bendruomenė įsitraukė, palaikė, o jų pateiktas idėjas atidžiai svarstysime ir ieškosime galimybių įgyvendinti“, – pabrėžia M.Galdikas.
Viešo pritarimo projektui buvo siekiama nuo pat pradžių: architektūrinis konkursas buvo organizuojamas nesant tokio reikalavimo ar būtinybės, į komisiją buvo įtrauktas bendruomenės atstovas. Projekto sklype stovėjusiame pastate laikinai veikė gatvės menų mokykla.
„Citus“ vadovo nuomone, praktika dar prieš projekto viešinimą įtraukti bendruomenes į diskusiją galėtų tapti visuotine, ja pasinaudoti turėtų ir kiti plėtotojai.
