Patarimais su 15min skaitytojais dalijasi vejos įrengimo ir priežiūros darbus atliekantys skelbimų portalo Paslaugos.lt specialistai.
Tai – Vilniaus ir Kauno apylinkių privačių namų vejų ir laistymo sistemų įrengime besispecializuojantis Eirimas Ivaškis ir Nerijus Šuminskas, UAB „Mikus“ vadovas, su aplinkos tvarkymo darbais visoje Lietuvoje užsiimantis vienuoliktąjį sezoną.
Pirmasis žoliapjovės užkūrimas – vejai ūgtelėjus 10 cm
Savo srities žinovų teigimu, kol kas sudėtinga kalendoriškai įvardinti, kada pirmąjį kartą šiemet iš sandėliukų trauksime žoliapjoves. Sezono debiutas pjaunant veją turėtų būti atliekamas pagal standartinius principus – žolei pasiekus 8–10 cm aukštį. Tiesa, klysta tie, kurie galvoja, jog naujojo sezono darbai prasideda būtent žoliapjovės užkūrimu.
„Pavasarį pirmiausia reikia atlikti vejos skarifikavimo, aeravimo, išplikusių plotų atsėjimo, tręšimo darbus, ir tik tada galime šnekėti apie vejos pjovimą“, – pabrėžė N.Šuminskas.
E.Ivaškis pridūrė, kad po žiemos, sniegui nutirpus ir pievai pradžiūvus, reikėtų grėbliu prašukuoti pievos paviršių, taip pašalinant senus lapus ir žolę.
„Šiltojo sezono vejos priežiūros darbus reikėtų pradėti išvėdinant vejos dirvožemį naudojant aeratorių, dėl kurio viršutinis dirvožemio sluoksnis geriau pasisavina deguonį, drėgmę ir trąšas. Gali reikėti ir skarifikuoti veją: jeigu po žiemos liko didelis kiekis senos negyvos žolės, ją reikėtų iššukuoti, taip sumažinant tikimybę atsirasti grybinėms ligoms“, – teigė E.Ivaškis.
Pjauti veją rekomenduojama 1–2 kartus per savaitę: taip ji atrodys graži ir sveika. Reguliariai, kas 5–6 savaites, veją reikėtų patręšti.
Pasak specialistų, tarp būtiniausių pavasario darbų, greta vejos skarifikavimo ir aeravimo, yra išplitusių vietų atsėjimas. N.Šuminskas pastaruoju metu ėmė taikyti praktiką, kuomet po skarifikavimo specialia technika įsėjamos naujos vejos sėklos ir ji atšviežinama.
Trąšų „dozė“ – kas porą mėnesių
„Pjauti veją rekomenduojama 1–2 kartus per savaitę: taip ji atrodys graži ir sveika. Reguliariai, kas 5–6 savaites, veją reikėtų patręšti kelių rūšių kompleksinėmis, azoto turinčiomis trąšomis. Tinka universalios NPK ir ilgesnio veikimo su mikroelementais kompleksinės trąšos.
Atlikus pagrindinius vejos priežiūros darbus pavasarį, vasarą jau lieka ją tik laistyti, pjauti ir dar retsykiais patręšti“, – teigė E.Ivaškis.
Vejos savininkams patariama rinktis lėto veikimo trąšas, nors pastarosios ir brangesnės. N.Šuminsko teigimu, tokio staigaus efekto, kaip patręšus su greitai tirpstančiomis trąšomis, galbūt ir nebus, tačiau efektas išliks ilgiau. Trąšomis taip pat nereikėtų piktnaudžiauti – geriausia neviršyti trąšų gamintojų rekomendacijų.
„Pavasarį, kai vejoje jau pasimato augimo procesas, ji pradeda žaliuoti, rekomenduojama tręšti pavasariui skirtomis trąšomis. Jų sudėtyje yra azoto, kalio ir fosforo. Azotas ypač skatina vejos augimą, todėl pavasariui skirtose trąšose jų būna daugiau.
Rekomenduočiau tręšti tada, kai žemė yra drėgna. Ir viena dažniausių klaidų, kurią padaro žmonės tręšdami veją – trąšas barsto ranka. Po kelių dienų išryškėja ruožai su žalesne ir blyškesne veja“, – 15min komentavo N.Šuminskas.
Pasak N.Šuminsko, pagalvoti reikia ne tik apie trąšas – atšilus orams, atsiradus piktžolėms, veją patariama nupurkšti ir herbicidu nuo piktžolių, kurių vejoje anksčiau ar vėliau atsiras:
„Nedidelį kiekį piktžolių galima išsirauti patiems ar panaudoti specialų įrankį vejai ravėti. Jeigu piktžolių tiek daug, kad ima badyti akis, reikia galvoti apie vejos purškimą herbicidais. O čia jau pasitaiko kuriozinių situacijų. Žmonės skambina klausdami patarimų, kada vietoje herbicido, skirto naikinti piktžoles vejoje, nupurškia visai augmenijai naikinti skirtu herbicidu, didesniu jo kiekiu, labai karštu oru.
Jeigu piktžolių tiek daug, kad ima badyti akis, reikia galvoti apie vejos purškimą herbicidais. O čia jau pasitaiko kuriozinių situacijų.
Dažnas atvejis, kai po tokių darbų veja stipriai sustresuoja ar net išnyksta. Rekomenduočiau į purškimą žiūrėti ypač atsakingai ir kelis kartus perskaityti herbicido naudojimo instrukciją arba pasinaudoti specialistų pagalba.“
Skarifikavimas ir aeravimas – ne tas pats
Netinkamų priemonių ar netikslių jų kiekių naudojimas – tik viena iš kelių pagrindinių klaidų, kurias dėl neapsižiūrėjimo ar žinių stygiaus daro vejų savininkai. E.Ivaškis pasakojo, kad žalingų vejai veiksnių sąrašas – kur kas ilgesnis.
„Per retai pjaunama veja, jos nupjaunama per daug, pamirštama apie reguliaraus laistymo būtinybę. Jeigu taupydami laiką žmonės veją pjauna po savaitės ar dar rečiau ir nuskuta ją iki 3 cm, didelė tikimybė, kad veja bus nudeginta saulės. Dėl to pjovimą atlikti geriausia reguliariai, vakarais, kai saulė jau nebe tokia karšta, o nupjovus – nepamiršti palaistyti vejos“, – pabrėžė E.Ivaškis.
Kolegai antrino ir N.Šuminskas. Specialisto teigimu, klaidų, o kartu – nereikalingo galvos skausmo bei papildomų išlaidų išvengsime tiesiog veją reguliariai pjaudami ir tręšdami, palaikydami pastovią dirvos drėgmę bei bent kartą per metus skarifikuodami ir aeruodami.
„Dažnai pasitaiko žmonių, teigiančių, kad kas savaitę pjauna ir laisto veją, bet ji vis tiek ne žalia. Taip, norint turėti gražią veją, neužtenka vien pjauti. Nors, kaip sako anglai, jeigu paprastą žolę sąžiningai pjausite, po 100 metų ji atrodys kaip ideali veja“, – citavo N.Šuminskas.
Anot savo srities žinovo, dažnai vis dar pasitaiko lietuvių, kurie nedaro vejos skarifikavimo ir aeravimo darbų arba menkai supranta, kuo šiedu vienas nuo kito skiriasi.
Nedideliuose plotuose aeratoriaus vaidmenį puikiai atliks metalinės šakės arba specialūs batai su spygliais.
N.Šuminsko teigimu, jam pastaraisiais metais tenka pastebėti, kad skarifikavimas labai paplitęs, todėl pavasarį būna sudėtinga išsinuomoti skarifikatorių ar surasti žmogų, kuris tai atliks:
„Aeravimas – priešingai. Jis vis dar nepopuliarus. Lietuviai nežino apie šio proceso vejai teikiamą naudą arba galvoja, kad su skarifikatoriumi atliko visus vejos priežiūros susijusius darbus. Na, „kažką ten išdraskė“.
Taigi skarifikatorius yra įrenginys, kur ant veleno besisukantys peiliukai išdrasko susikaupusį negyvos velėnos sluoksnį bei negiliai supjausto vejos žemės paviršių.
Išpeštą negyvą augmeniją reikia sugrėbti. Skarifikavimas reikalingas sumažinti negyvos augmenijos storiui ir pagerinti drėgmės bei maistinių medžiagų patekimą į dirvą. Įrankį galite pirkti arba nuomotis, o nedidelius plotus iššukuoti metaliniu grėbliu. Šį darbą rekomenduojama atlikti kasmet.
Aeratorius, tuo tarpu, yra įrenginys, kurio konstrukcija ir techninis veikimas padaro iki 9 cm gylio duobutes žemėje. Aeravimas reikalingas tam, kad per atsiradusias skylutes deguonis lengviau pasiektų šaknis, pagerėtų jų veikla ir vejos augimas.
Nedideliuose plotuose aeratoriaus vaidmenį puikiai atliks metalinės šakės arba specialūs batai su spygliais. Aeravimą rekomenduojama daryti kas dvejus metus, bet jeigu dirvožemis sunkus, rekomenduočiau daryti ir dažniau.“
Vienus įrankius – įsigyti, kitus – nuomotis
Tad kokius gi įrankius sandėliuke būtina turėti kiekvienam save gerbiančiam ir atsakingai veją prižiūrinčiam lietuviui? E.Ivaškio manymu, neapsieinama be kelių rūšių grėblių, skirtų žolei ir lapams grėbti, skarifikatoriaus, aeratoriaus bei tvarkingos vejapjovės.
„Tikriausiai, kad investuoti reikėtų į gerai pjaunančią žoliapjovę arba vejos robotą, nes dažnai vejos robotai pagerina vejos kokybę, pjaudami dažnai ir po truputį“, – pastebėjo E.Ivaškis.
Tuo tarpu N.Šuminskas rekomenduoja investuoti į kokybišką vejos tręštuvą. Ir apskritai specialistas pasisako už kaip galima kokybiškesnių įrankių įsigijimą:
„Visada stengiamės turėti ir naudoti pažangiausius vejos įrengimo ir priežiūros įrankius, kiek galima daugiau mechanizuoti visus procesus. Kaip sakoma, geras meistras įrankiams netaupo. Turėti gerą kastuvą, grėblį, karutį ar ravėjimo įrankį – tai jau savaime suprantami dalykai.
Turėti gerą kastuvą, grėblį, karutį ar ravėjimo įrankį – tai jau savaime suprantami dalykai.
Jeigu įrankį naudosite du kartus per sezoną, manyčiau, geriau nuomotis ar šią paslaugą užsakyti, jeigu dažniau – verta pagalvoti apie įsigijimą. Pastaruoju metu namų ūkiuose populiarėja akumuliatoriniai sodo-daržo įrankiai. Patogesnis naudojimas nei elektriniais bei reikalaujantis mažiau priežiūros nei benzininiai. Tačiau įvertinkite, kokią dalį padarysite su viena įkrova.“
Paisantiems visų žingsnių – veja tarsi nuo katalogo viršelio
Šiais laikais gyvenimą nuosavų namų šeimininkams gerokai palengvina automatizuoti įrankiai. Vienas pagrindinių – vejos laistymo sistemos, kurių pasirinkimas išties nemažas. Kokią sistemą, specialistų manymu, geriausia rinktis 1–2 arų vejos plotui ir kokiu tankumu jį laistyti?
„Rinkoje rasite visko nuo pastatomų purkštukų – iki išmanių laistymo sistemų, valdomų telefonu netgi keliaujant po kitą šalį. Mažus plotus iki 1 aro, turint laiko ir noro, dar galima laistyti paprastais pastatomais purkštukais, bet su didesniais plotais tai atlikti sunkiau.
Šią užduotį geriausia patikėti laistymo sistemai, nes ji viską atliks tiksliai, kaip tai numatyta programoje, sklypą supurkš vienodai. Tai rankiniu būdu neįmanoma.
Aš, asmeniškai, esant finansinėms galimybėms, rekomenduoju įsirengti laistymo sistemą, tarnausiančią ne vienerius metus. Taip vejos kokybė bus puiki, sutaupysite vandens ir laiko, kurį leisite prasmingiau, pavyzdžiui, su šeima“, – kalbėjo E.Ivaškis.
Automatinės laistymo sistemos privalumus akcentavo ir N.Šuminskas, kuris prieš kelerius metus pats dar gana skeptiškai žvelgė į tokios inovacijos reikalingumą:
„Sparčiai šylant klimatui, randantis laikotarpiams, kai lietaus lašas neiškrenta kelias savaites, o nepriekaištingą veją turėti norisi rankiniu būdu nelaistant jos valandomis, laistymo sistema tapo būtinybe.
Sistemos gali būti valdomos rankiniu arba automatiniu būdu. Paskutiniais metais labai retas paklausia apie rankiniu būdu valdomą sistemą. Dėl patogumo automatinė laistymo sistema vienareikšmiškai pranašesnė, ir visai nesvarbu, kokio dydžio jūsų sklypas – 1 ar 10 arų.
Norint, kad kaimynas jums, o ne jūs jam pavydėtumėte vejos grožio, reikia reguliariai atlikti tręšimus, laistymus ir pjovimus.
Dažniausiai laistymo sistemą sudaro iš po žemių iššokantys purkštukai bei rasojantis vamzdis, tiesiamas palei augalų grupes. Kai reljefas, augalai ar apšvietimo sistema trukdo kokybiškai užlaistyti visas sklypo vejos vietas, galima montuoti ir požeminę laistymo sistemą. Prieš montuojant bet kokią automatinę laistymo sistemą, rekomenduoju pasidaryti laistymo sistemos projektą.“
Reguliarus laistymas – būtina sąlyga norintiems turėti veją tarsi nuo katalogo viršelio. Pasak Paslaugos.lt specialistų E.Ivaškio ir N.Šuminsko, geriausia laistyti ją anksti ryte, tarp 6–8 val., arba vakare, po 19 val., esant mažesniam drėgmės garinimui.
Šis procesas turėtų kartotis 3–5 kartus per savaitę, 5–10 minučių vienu kartu, priklausomai nuo sklypo vietos saulės atžvilgiu, dirvožemio pralaidumo vandeniui ir vejos paskirties.
Dienos metu, kuomet labai karšta, laistant galima netgi apdeginti veją, o ir pats laistymas nebus efektyvus. Kartu su laistymo sistema naudojami įvairūs drėgmės davikliai neleidžia sistemai įsijungti, jeigu, pavyzdžiui, dirvožemis pakankamai drėgnas arba tuo metu lyja.
O kokia gi auksinė taisyklė norintiems, kad savame kieme veja būtų žalesnė negu už tvoros kaimyno pasėta?
„Norint, kad kaimynas jums, o ne jūs jam pavydėtumėte vejos grožio, reikia reguliariai atlikti tręšimus, laistymus ir pjovimus, nes, kažkurį punktą praleidus, dažnai vejos kokybė pradeda prastėti, ir kartais net specialistai sunkiai gali padėti", – konkretizavo E.Ivaškis.
N.Šuminskas, tuo tarpu, patarė pirmiausia užsitikrinti tai, kad veja tarnautų jums, o ne priešingai:
„Puikiai galioja posakis, kad kiek meilės įdėsite, toks rezultatas ir bus. Tačiau siūlyčiau nepersistengti, juk viskas daroma tam, kad veja tarnautų jums. Kartais ir išdygusi piktžolė naujoje vejoje gali atrodyti gražiai.“
Taigi, jeigu galvojate, jog jau laikas pradėti rūpintis veja – Paslaugos.lt pasirengę padėti! Paslaugos.lt rasite kvalifikuotų specialistų, galinčių atlikti vejos priežiūros ir įrengimo darbus už jus. Daugiau informacijos rasite čia.
