Su šiuolaikiniais būstais situacija kardinaliai priešinga: užsandarinami taip, kad joks oro gurkšnis nei į namus patenka, nei iš jų išsprūsta. Grynu oru nebekvėpuoja ne tik patalpos už maksimaliai apšiltintų sienų, bet ir tarp jų gyvenantys žmonės.
Kas yra rekuperacinė vėdinimo sistema, koks įrengimo procesas, kiek jis kainuoja ir ar apskritai įmanoma apsieiti be tokios paslaugos? Šiais klausimais 15min konsultuoja dešimtmetį su vėdinimo sistemų įrengimu dirbantys Paslaugos.lt meistrai – MB „Ekoras LT“ vadovas Edmundas Budrikas ir „oroprojektai.lt“ paslaugas teikiantis Kazimieras Petkūnas.
1. Kaip veikia rekuperacinė vėdinimo sistema?
Rekuperacinės vėdinimo sistemos veikimo principas, pasak E.Budriko ir K.Petkūno, gana paprastas: patalpose sumontuojamas mechaninės ventiliacijos įrenginys su šilumos rekuperacija, išvedžiojami oro pritekėjimo ir šalinimo ortakiai. Pastaraisiais šviežias filtruojamas oras iš lauko tiekiamas į patalpas, o panaudotas surenkamas ir pašalinamas taip, kad nesusimaišytų su atkeliaujančiu nauju oru.
Svarbus aspektas šiame kontekste – šilumogrąža. Vėdinimo įrenginyje naudojant šilumokaitį, iš lauko patenkantis oras pašildomas iki tokios temperatūros, kokią siekia pašalinamas. Tokiu būdu taupoma pašildymui reikalinga energija. Vėdinimo įrenginiuose naudojami pažangūs šilumokaičiai sugrąžina net iki 92 proc. šilumos.
2. Nejaugi reikalingas vėdinimas, jeigu atsidaro langai?
„Koks oras pateko pro pravertą langą su dulkėmis, tokį ir turime. Rekuperatorius tuo tarpu reguliuoja reikiamų oro srovių cirkuliaciją, išvalo į patalpas patenkantį orą. Ir nors praktiškai visi naujakuriai nuosavuose namuose ir butuose pagalvoja apie rekuperaciją, nemaža dalis pataupo vildamiesi, kad pakaks natūralios oro cirkuliacijos pro langus. Išleidžia pinigus gražesnėms plytelėms ar naujesnei sofai.
Pradžioje viskas būna tvarkoje, bet po metų dėl perteklinės drėgmės namuose langai pradeda nuolat rasoti, o sienos – pelyti. Tada seka skambutis meistrams su klausimu, ko imtis“, – pasakojo E.Budrikas.
3. Vasarą – apsieisim, žiemą – kaip nors pratempsim?
Nustatyta, kad apie 90 proc. paros laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiausia biuruose ir namuose. Dėl šios priežasties būsto vėdinimas aktualus ne tik rudenį ir žiemą, kai lauke drėgna.
Nemaža dalis pataupo vildamiesi, kad pakaks natūralios oro cirkuliacijos pro langus. Išleidžia pinigus gražesnėms plytelėms ar naujesnei sofai.
Vasarą patalpos taip pat reikalauja tinkamo vėdinimo: į namus pro atvertus langus skverbiasi ne tik triukšmas, bet ir dulkės, įvairios dalelės, tokios kaip alergenai, virusai, nepageidaujami vabzdžiai ir netgi anglies dioksidas.
„Jeigu žmogus turi polinkį į alergijas, jos nevėdinamuose namuose suaktyvėja. Kita vertus, gaminant maistą sklinda kvapai, dujos, degimo produktai. Drėgmė ir nemalonūs kvapai geriasi į drabužius bei audinius. Nusėda buityje naudojamų chemikalų kvapai. Sakykime taip: jeigu oras namuose nesikeičia, gyvename virdami savose sultyse“, – apibendrino K.Petkūnas.
4. Kurioms zonoms vėdinimo reikia labiausiai?
15min pašnekovų teigimu, vėdinimo reikalauja visi namų kambariai. Tik vienos zonos galbūt šiek tiek daugiau nei kitos.
„Daug garų sukaupia vonios kambarys, stipriai užteršiamas oras virtuvėje. Natūraliai oras necirkuliuoja drabužinėje, sandėliukuose. Ten, kur drėgmė labai linkusi kauptis ir su laiku virsti į pelėsį. Miegamajame oro padavimas taip pat turi būti geras, kad kvėpuotume šviežiu oru, o poilsis būtų pilnavertis“, – įsitikinęs E.Budrikas.
Sakykime taip: jeigu oras namuose nesikeičia, gyvename virdami savose sultyse.
„Kiekvienoje zonoje tam tikra oro kaita per valandą paskaičiuojama pagal Statybos techninio reglamento nustatytas higienos normas. Paskaičiavimus turi kiekviena zona. Būtina atsižvelgti ir į tokius niuansus kaip sporto salė ar sauna namuose. O galbūt juose užsiimama grožio paslaugų teikimu – daromas manikiūras arba kerpama? Viską paskaičiuoti reikia“, – pridūrė K.Petkūnas.
5. Ar rekuperacija įvedama tik naujuose būstuose?
„Iš esmės, taip. Jeigu senos statybos name įrenginėsime vėdinimo sistemą, klientams teks atlikti pilną patalpų remontą. Kol „praeinam“ su savo vamzdynu, sugadinamos praktiškai visos lubos. Dėl šios priežasties rekuperacinė vėdinimo sistema dažniausiai įrengiama naujos statybos namuose arba butuose“, – pasakojo E.Budrikas.
Tarsi archeologai atsargiai lubas pjaustantys meistrai kartais užsakymų sulaukia ir iš Lietuvos didmiesčių senamiesčiuose būstus įsigijusių žmonių. Buto istoriniame name remonto darbus naujakuriai pradeda vėdinimo sistemos įrengimu.
Tiesa, pasitaiko, kad senamiesčio namų fasadų keitimo galimybės būna apribotos. Kai kur rekuperatoriaus negalima įrengti ir dėl netinkamo patalpų aukščio. Išeitis iš tokios situacijos – į lauko sieną gręžiamas mini rekuperatorius.
6. Kuo skiriasi skardiniai ortakiai nuo plastikinių?
Rekuperatoriai būna trijų tipų – plokšteliniai, rotaciniai ir atskirų srautų.
„Klientai pamėgo mūsų siūlomus rotacinius vėdinimo įrenginius, t. y. rotacinį šilumokaitį, kuris atgauna išmetamą iš namų oro šilumą, sušildo ateinantį orą. Tai, kad jie žiemą nesausina oro ir maksimaliai grąžina drėgmę į namus, ypač aktualu“, – akcentavo K.Petkūnas.
Kuo mažiau posūkių, kampų, kuo didesni vamzdyno diametrai – tuo mažiau triukšmo.
Skiriamos dvi rekuperacinės vėdinimo sistemos rūšys: ši turinti lanksčius plastikinius arba skardinius ortakius. Pasak specialistų, plastikiniai ortakiai šiek tiek brangesni, bet paprasčiau montuojami, o skardinių ortakių sistema sudėtingesnė tuo, kad susideda iš daugelio detalių.
Kita vertus, pastaroji pralaidesnė orui, kadangi didesni vamzdžių diametrai leidžia lengviau judėti orui. Plastikinių ortakių privalumas – išlaikomas patalpų aukštis nežeminant lubų.
7. Gyvensiu ramiai ar kaip oro uoste?
Pasigirsta būgštavimų neva skardinė ortakių sistema namuose skleidžia daugiau triukšmo už plastikinę. Paslaugos.lt meistrų E.Budriko ir K.Petkūno teigimu, triukšmas priklauso ne tiek nuo medžiagiškumo, kiek nuo montavimo niuansų.
„Kuo mažiau posūkių, kampų, kuo didesni vamzdyno diametrai – tuo mažiau triukšmo. Garsas šiek tiek priklauso ir nuo rekuperatoriaus galingumo. Nuo to, koks pats rekuperatorius – rotacinis ar plokštelinis, mat pastarieji truputėlį tylesni“, – kalbėjo E.Budrikas.
„Žmonės kartais nepagalvoja, kad reikia įsirengti triukšmo slopintuvus, prieš tai paskaičiavus, kokio galingumo jų reikia. Norėdami namuose užtikrinti visišką tylą ir ramybę, mes dažniausiai naudojame dvigubus. Į juos ranka numoja tik nekompetentingi meistrai. Tokiu atveju bruzdesys ir ūžesys kaip prie oro uosto gyvenant.
Iš esmės, įrenginys kažkiek garso skleidžia visada, bet mūsų darbas – užtikrinti tylų veikimą, tinkamai apskaičiuoti vamzdžio diametrus, subalansuoti reikiamus oro kiekius. Tai atlikus, garsas yra nuspėjamas ir valdomas“, – pabrėžė K.Petkūnas.
8. Kokia preliminari vėdinimo sistemos įrengimo kaina?
Per kelias darbo dienas įrengiamos rekuperacinės vėdinimo sistemos preliminari kaina 100 kv. metrų gyvenamojo ploto namui su 2,8 m aukščio lubomis svyruoja tarp 2 800 ir 3 500 eurų.
„Kainą sudaro daug dedamųjų. Pagrindinis – būsto kvadratūra, toliau seka rekuperatoriaus gamintojas, skardiniai ar plastikiniai ortakiai. Ir kuo išmanesnis įrenginys, tuo jis brangesnis. Elementariausias rekuperatorius turės tik jungiklį“, – pastebėjo E.Budrikas.
Brangesnis vėdinimo įrenginys tuo tarpu stebės visus namo parametrus – drėgmę, lauko ir vidaus temperatūrą, savaime reguliuosis, persijungs į žiemos ir vasaros režimą. Tokio rekuperatoriaus veikimą suprogramuoti galima minučių tikslumu: kol gyventojai išvykę iš namų, įrenginys neveiks, tačiau įsijungs likus valandai ar pusvalandžiui iki šeimininkų sugrįžimo.
Esant netinkamiems oro kiekiams, vienoje namų pusėje šviežio oro pakanka, o kambaryje už sienos jaučiamas jo trūkumas.
„Nėra gerų arba blogų vėdinimo įrenginių. Jie tiesiog skirti skirtingoms klimato sąlygoms. Lietuva patenka į šaltesnio klimato zoną, kuriame reikia atitinkamo vėdinimo įrenginio. Problema ta, kad dabar yra daug pasirinkimo, ir žmonės, nepakankamai pasidomėję, ar įrenginys turi tinkamą drėgmės palaikymo funkciją, ar automatiškai persijungia iš vasaros į žiemos režimą, įsigyja netinkamą daiktą“, – kalbėjo K.Petkūnas.
9. Įsirengsiu pats pagal „Youtube“ arba paprašysiu draugo santechniko?
Anot savo srities Paslaugos.lt specialistų, pasitaiko ir šitaip. Stengdamiesi sutaupyti, žmonės vėdinimo sistemų projektus nusibraižo ir suprojektuoja patys, prieš tai pasiskaitę abejotinos kvalifikacijos nepažįstamų žmonių patarimus.
„Reikėtų kreiptis į vėdinimo sistemų specialistus vietoje to, kad darytumėte pagal patarimus internete ar prašytumėte pažįstamo elektriko ar santechniko pagalbos. Atomazga tokiais atvejais būna panaši: žmonės kreipiasi su pagalbos šauksmu, nes kažkas sistemoje veikia netinkamai.
Objekte būna padaryta techninių klaidų: parinktas netinkamas įrenginio galingumas, netinkamai išvestos trasos ir nesubalansuotas jų pralaidumas orui. Profesionalus meistras dar ir garantijas suteikia“, – pabrėžė K.Petkūnas, palyginęs vėdinimo sistemos įrengimą su dėlione, kurioje kiekviena detalė milžiniškos svarbos.
Dešimtmetį visoje šalyje tokias dėliones dėliojančio meistro teigimu, nesudėtinga identifikuoti, kada vėdinimo sistema nefunkcionuoja tinkamai. Esant netinkamiems oro kiekiams, vienoje namų pusėje šviežio oro pakanka, o kambaryje už sienos jaučiamas jo trūkumas.
Svarbiausia, E.Budriko ir K.Petkūno teigimu, yra tai, jog specialistai padeda pasirinkti tokį įrenginį, kuris puikiai veikia tiek minimaliu, tiek maksimaliu režimu. Reikia įvertinti galimybę sulaukus svečių susidurti su didesnio švaraus oro kiekio poreikiu. Dėl šios priežasties reikėtų pasilikti 30–40 proc. įrenginio galingumo rezervo.
Nedirbdamas maksimaliu režimu, įrenginys atgauna daugiau šilumos iš namų. Vadinasi, jis ne tik veiks tyliau, bet ir žiemą naudos mažiau elektros.
Visus vėdinimo sistemas įrengiančių meistrų skelbimus apžiūrėti galite portale Paslaugos.lt pagal šią nuorodą.
