Pietūs, rytai ar vakarai?
Mūsų lietaus šalyje saulė nėra toks jau dažnas svečias, tad esant galimybei norisi ją sugerti į save visą. Tikriausiai dėl šios priežasties paplūdimiuose vasarą skrudinamasi iki rudumo. Norėtumėt tą patį daryti ir terasoje? Visgi Paslaugos.lt specialistai to daryti nepataria.
„Visada susiduriu su sunkumais, kai žmonės gyvena bute ir kuria naujus namus. Bute jiems būna tikrai tamsu ir jie visi kaip vienas nori kuo daugiau saulės. Tada aš visada užduodu klausimą: ar jūs mėgstate tiesioginius saulės spindulius? Nes dauguma klientų terasos nori būtent pietinėje arba vakarinėje pusėje. Tačiau tokioje pusėje numatyta terasa džiaugtis negalėsite, jeigu nemėgstate saulės spindulių, nes bus tikrai per karšta, todėl ateityje teks ieškoti sprendimų, kaip ją uždengti“, – patirtimi dalinasi „Projektų valdytojas“ projektų vadovė architektė Kristina Šverebė.
O patirties specialistė turi įvairios. Štai kad ir atvejis, kai terasos grindims buvo pasirinktos trinkelės. „Pačios trinkelės kaip medžiaga nėra blogas pasirinkimas, tačiau jos įgeria nešvarumus, kurių išvalyti beveik neįmanoma, todėl greitu metu dėl nešvaros jausmo darosi nejauku. Taip pat ant trinkelių ankstyvą pavasarį ar rudenį jau per šalta sėdėti ar žaisti vaikams“, – sako K.Šverebė.
Konkrečiu atveju terasa buvo perdaryta, pirmiausia ją gerokai padidinant. Terasai buvo pasirinktos degintos medienos lentos bei įrengta atitvarinė sienelė iš vakarų pusės, kuri užstoja kaitrią saulę antroje dienos pusėje. Taip pat įrengtas dekoratyvinis stogelis, ir terasoje iš karto tapo jaukiau bei šilčiau.
K.Šverebė terasos vietai visada rekomenduoja pasirinkti rytinę pusę. Tuomet ryte galėsite mėgautis saulute, o nuo vidurdienio galėsite slėptis nuo kaitrių saulės spindulių.
Anot pašnekovės, nėra blogas variantas ir šiaurės/vakarų pusė, tačiau Lietuvoje dažnai lyja ir vėjas pučia būtent iš šios pusės, tad tikėtina, kad neuždengtą stogeliu terasą dažnai aplis lietus ir jeigu bus naudojama natūrali mediena, teks dažniau ją prižiūrėti ir perdažyti.
„Projektuojant namus ir numatant namo vietą sklype tenka įvertinti daug kriterijų, – prisipažįsta specialistė. – Jeigu neleidžia galimybės ir terasa daroma pietuose, ieškome sprendimų įrengti ją po stogu. O renkantis formą aš visada esu už tai, kad terasa įsikomponuotų į namo matmenis ir nebūtų tarsi atsikišęs spuogas“, – sako K.Šverebė.
Klaidas lemia nežinojimas ir taupymas
Lietuviai – darbšti tauta, mes mėgstame daug dalykų daryti patys. Ypač tai smagu daryti dabar, kai meistrai mielai dalinasi informacija visuose kanaluose. Tad pasileidai „Youtube“ filmuką, ir, rodos, jau gali namą statytis. Na, bent jau terasą – tikrai.
Tačiau ar viskas taip paprasta? Kaip yra realybėje, teiraujamės terasų statytojo Arno Grunskio. Šis neslepia, kad tenka matyti daug padarytų klaidų. Ar tenka jas taisyti? „Žmonės dažnai prašo perdaryti terasą praėjus 5-10 metų, nors realiai terasa dar turėtų tarnauti, bet ji būna jau „pavargusi“, tad keisti reikia viską iš esmės. Taip atsitinka dažniausiai dėl netinkamų medžiagų pasirinkimo. Nes viena iš pagrindinių taisyklių statant terasą turėtų būti vientisumas. Ir karkasą, ir pačią terasą rekomenduojama daryti iš to paties medžio, nes tada bus vienodas dėvėjimosi laikas“, – pataria specialistas.
Nežinojimas lemia ir daugiau klaidų. Viena dažniausių – kai pasirenkamas netinkamas terasos dydis. „Minimalus dydis, kurį mes rekomenduojame, tai gylis 3 m., ilgis – 6 m. Nes dažnai susiprojektuoja per mažą, o kai pasideda baldus, mato, kad nėra vietos“, – sako A.Grunskis.
Kita gana dažnai pasitaikanti klaida yra aukštis. „Labai dažnai terasos padaromos per aukštos, nepadaromi laiptų arba pataupoma ir vietoje dviejų laiptų padaromas vienas. Arba iš viso nedaro, kas paskui gali nulemti ir visokių nelaimingų atsitikimų. Pakopos aukštis, kuris yra patogus žmogui užlipti ir nulipti, yra apie 17 cm“, – vardija statytojas ir stebisi, kad kartais net esant 30 ar 40 cm. terasos aukščiui žmonės nedaro jokių laiptelių arba daro pakopas po 20-25 cm.
Anot specialisto, tas gerokai pagadina ne tik estetinį terasos vaizdą, bet ir yra labai nepraktiška bei nepatogu. A.Grunskis akcentuoja polių bei atramų įrengimą, karkaso bei jo apsaugos medžiagų pasirinkimą, nes tai iš esmės gali nulemti terasos gyvavimo laiką.
„Visgi labai daug reiškia priežiūra. Pirmus metus žmonės dar stengiasi, antrus nualyvuoja kartais, o paskui jau palieka. Tačiau terasa yra praktiškai kaip batai – jeigu juos prižiūri, juos valai, nešioji ilgai, jei ne – jie susidėvi daug greičiau“, – tikina statytojas.
Iš ko ir kaip statyti terasą: A.Grunskio patarimai
Terasą galima statyti praktiškai ant bet kokio pagrindo tam yra naudojamos įvairios atramos. Tradiciškai į žemę ar kitą gruntą įbetonuojami poliai, tačiau šiam būdui jau atsirado alternatyva įsukami metaliniai sraigtai. Pastarasis būdas žymiai palengvina darbą ir sutaupo laiko.
Jeigu dėl kažkokios priežasties negalima betonuoti ar įsukti polių, tada yra naudojamos reguliuojamos plastikinės atramos. Šios atramos yra dažnai naudojamos įrenginėjant terasas balkonuose ar ant stogų.
Terasos karkasui įrengti geriausia naudoti konstrukcinę vakuuminiu būdu impregnuotą medieną, termiškai apdirbtą medieną arba maumedį.
Viršutines lentas jau renkamės pagal išgales. Tai gali būti impregnuota pušis ar maumedis, kurių kaina būtų žemiausia. Toliau – termiškai apdirbta mediena, kurios kaina yra vidutinio dydžio. Ir brangiausias segmentas – tropinė mediena. Tinkamai prižiūrint ilgai tarnaus visos išvardintos medienos rūšys.
Lentos forma t. y. grioveliai kažkiek sumažina lentos slidumą, tačiau lygų paviršių lengviau prižiūrėti ir valyti.
Įrengus terasą iš medienos, rekomenduojama ją alyvuoti 2 kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Jeigu terasa yra po stogu, užtenka alyvuoti ir kartą per metus. Alyva įsigeria į medį ir jis tampa atsparesnis aplinkos poveikiui, jį lengviau prižiūrėti. Terasai alyvuoti geriausiai naudoti vandens pagrindu pagamintą alyvą.
