Daugiau straipsnių

Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo

Šaltinis:
Reklama
Turinio kontrolė – užsakovo rankose, redakcija neprisidėjo prie turinio kūrimo

Pastatai bei juos supanti aplinka turi didelę įtaką žmogaus veiksmams. Tyrimai rodo, kad prie estetiškai patrauklių pastatų esame labiau linkę padėti vieni kitiems, o pro nuobodžius pastatus net nenorime eiti – trečdalis Lietuvos didmiesčių gyventojų teigia, kad savo kasdienes keliones planuoja taip, jog galėtų šių statinių išvengti. Tokį elgesį, anot neuromokslininkų, lemia vadinamos automatinės reakcijos, kurios padeda architektams ir urbanistams tikslingai keisti mūsų elgseną.

Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo

NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotą reprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, įkvėpė pasaulinė „Humanise“ iniciatyva, analizuojanti architektūros įtaką žmonėms. Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Remiantis jo duomenimis, turinio projekte „(Ne)nuobodžių pastatų efektas“ analizuojama, kokį poveikį žmogui daro pastatų architektūra.

Gali paskatinti padėti kitiems

Britų architektų iniciatyvos „Humanise.org“, analizuojančios žmogaus santykį su pastatais, atliktas tyrimas atskleidė, jog aplinkoje, kurioje dominuoja įdomūs bei įkvepiantys pastatai, praeiviai yra penkis kartus labiau linkę padėti nelaimės ištiktam žmogui, septynis kartus labiau linkę leisti nepažįstamajam pasinaudoti savo mobiliuoju telefonu bei keturis kartus labiau linkę padėti nepažįstamam žmogui surasti reikiamą objektą, lyginant su aplinka, kurioje dominuoja nuobodūs ir pilki pastatai.

„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo
„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo

Šias išvadas patvirtina bei papildo ir „Darnu Group“ inicijuotas lietuvių nuomonės tyrimas. Apklausus trijų didžiųjų šalies miestų (Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos) gyventojus paaiškėjo, kad maždaug 34 proc. jų yra linkę vengti kelionių pro nuobodžius pastatus ar jų kaimynystę. Taip pat 29 proc. gyventojų pastato išvaizda lemia pasirinkimą, į kurią parduotuvę ar paslaugų vietą jie yra linkę užsukti, o 25 proc. net darbo vietą renkasi pagal tai, kaip atrodo biuras, kuriame tektų dirbti.

„Tiek pasaulinės tendencijos ir tyrimai, tiek mūsų praktika rodo, kad kurdami aplinką, kurioje dominuoja įdomi ir estetiškai patraukli architektūra, reikšmingai galime prisidėti ne tik prie bendro estetinio miesto vaizdo, įkvėpti jo gyventojus, bet ir efektyviau formuoti ilgalaikius žmonių įpročius, teritorijų funkcijas, leidžiančias pakelti gyvenimo kokybės kartelę į aukštesnį lygmenį“

„Tiek pasaulinės tendencijos ir tyrimai, tiek mūsų praktika rodo, kad kurdami aplinką, kurioje dominuoja įdomi ir estetiškai patraukli architektūra, reikšmingai galime prisidėti ne tik prie bendro estetinio miesto vaizdo, įkvėpti jo gyventojus, bet ir efektyviau formuoti ilgalaikius žmonių įpročius, teritorijų funkcijas, leidžiančias pakelti gyvenimo kokybės kartelę į aukštesnį lygmenį“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Akvilė Liaudanskienė pabrėžia, kad žmonių veiksmams įtaką daro ne tik konkrečių pastatų architektūra, bet ir juos supanti aplinka, įskaitant gatves, parkus, žaliąsias erdves, kitus pastatus ir elementus. Anot jos, kuo mus supančios aplinkos elementai bus geriau suderinti, tuo žmonės joje bus linkę dažniau leisti ir laiką – pavienio pastato ar kito objekto estetinė išraiška, priklausomai nuo konkrečios situacijos, yra reikšminga ne visada ir didesnę įtaką daro mūsų emociniam atsakui, o ne veiksmams.

Kodėl visa tai veikia mūsų veiksmus?

Anot KOG instituto, analizuojančio žmonių elgseną, įkūrėjo Domanto Gailiaus, tai, jog pastatai ir aplinka, kurioje žmogus yra, turi įtakos tam, kaip jis elgiasi, yra pagrįsta automatinėmis reakcijomis.

„Evoliuciniu požiūriu elgtis automatiškai labai naudinga, tad daugelis gyvų organizmų žemėje tuo vadovaujasi, įskaitant ir žmogų. Paprastai kalbant, einant per gatvę ir išgirdus automobilio signalą verta automatiškai pasitraukti, o ne prisėdus pagalvoti, kaip čia elgtis. Žmonių sprendimų priėmimo algoritmas paprastai veikia taip – automatinė reakcija pasiūlo elgsenos sprendimą, na, o racionalioji arba lėtoji žmogaus mąstymo sistema arba patvirtina šią elgseną arba ima ją kvestionuoti“, – aiškina D.Gailius.

„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo
„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo

Žmogų vienu metu veikia daug dirgiklių ir jų visuma gali iššaukti atitinkamas reakcijas. Tad tam, kaip žmogus pasirinks elgtis, būdamas tam tikroje aplinkoje, įtakos gali turėti net tai, kokios spalvos aplink jį dominuoja. Pavyzdžiui, tai, kad gamta veikia raminančiai, žino visi – iš dalies tai galima paaiškinti tuo, jog gamtoje dominuoja žalia bei mėlyna spalvos, kurios aktyvuoja smegenų dalis, atsakingas už kūrybiškumą ir ramybę. Tuo tarpu raudona, oranžinė spalvos veikia priešingai - mus stimuliuoja.

Architektūros sandūrą su automatine elgsena galime aiškiai matyti daugelyje miesto aikščių – žmonės nebūtinai juda taip, kaip planavo architektas, tad verta tai darant procesą apversti – leisti žmonėms judėti erdvėje ir pagal tai kurti aikštės architektūrą

„Suprantant mechanizmus, kaip aplinkos dirgikliai gali iššaukti automatines žmonių reakcijas, galima paaiškinti bei modeliuoti žmonių elgseną daugelyje sričių, taip pat ir architektūriniuose sprendimuose. Pavyzdžiui, pereiti gana klaidžią parduotuvę, jei yra nurodytos judėjimo kryptys, lengva – matydamas rodykles žmogus juda automatiškai. Architektūros sandūrą su automatine elgsena galime aiškiai matyti daugelyje miesto aikščių – žmonės nebūtinai juda taip, kaip planavo architektas, tad verta tai darant procesą apversti – leisti žmonėms judėti erdvėje ir pagal tai kurti aikštės architektūrą“, – žmonių elgsenos mechanizmus aiškina D.Gailius.

„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo
„Darnu Group“ nuotr./Pastatų architektūros poveikis: nuo noro daugiau padėti iki darbovietės pasirinkimo

Galime iššaukti ir tikslingas reakcijas

Pasak KOG instituto įkūrėjo, suprantant automatinių reakcijų dirgiklius, galima tikslingai veikti mūsų emocijas ir veiksmus: „Pavyzdžiui, tankiai sustatytų stiklinių dangoraižių rajonas sąlygos greitesnį žmonių judėjimą, padidintą būdravimą, didesnę įtampą. Į tokią aplinką įkomponavus įvairias atvertas erdves bei gyvąją gamtą šias automatines reakcijas galime keisti – lėtinti judėjimą, mažinti įtampą.“

Šalimais į pastatų architektūrą ar aplinką įvedus minėtą spalvų dirgiklį taip pat galime paskatinti žmones veikti ir imtis veiksmų (raudoni, oranžiniai atspalviai) arba orientuotis į kūrybą ir ramybę (žali, mėlyni atspalviai).

Tuo tarpu žinomas šalies urbanistas Martynas Marozas atkreipia dėmesį, kad mūsų veiksmus gali paveikti net ir pastatų proporcijos: „Žmonės nemėgsta keistų formų pastatų. Architektai dažnai žiūri į pastatus lyg į skulptūras, tačiau kartais pamiršta, jog pastatas ir turi priminti pastatą. Jeigu projektuoji pastatą, o jis labiau panašus į pintinę – tai nėra gerai.“

Anot M.Marozo, nuostaba yra vienas iš esminių elementų, lemiantis, ar žmonės jausis gerai, norės padėti kitiems ir imtis kitų ištirtų pozityvių veiksmų.

„Žmonės nori būti nustebinti – tokiu būdu jie nenuobodžiauja. Urbanistikoje tai reiškia, kad einančiam žmogui nuostabą turime sukelti kas 7 sekundes – tiek laiko vidutiniškai reikia praeiti Vilniaus senamiesčio pastato fasadą ar parduotuvės vitriną. Nustebinimo efektą galima pasiekti pastato architektūros detalėmis, kurios, kai gerai apgalvotos, gali praeinantįjį sudominti, priversti stabtelti, apsižvalgyti. Taip pat svarbu, kad pastato vidus ir išorė tarpusavyje koreliuotų, kurtų bendrą pasakojimą“

„Žmonės nori būti nustebinti – tokiu būdu jie nenuobodžiauja. Urbanistikoje tai reiškia, kad einančiam žmogui nuostabą turime sukelti kas 7 sekundes – tiek laiko vidutiniškai reikia praeiti Vilniaus senamiesčio pastato fasadą ar parduotuvės vitriną. Nustebinimo efektą galima pasiekti pastato architektūros detalėmis, kurios, kai gerai apgalvotos, gali praeinantįjį sudominti, priversti stabtelti, apsižvalgyti. Taip pat svarbu, kad pastato vidus ir išorė tarpusavyje koreliuotų, kurtų bendrą pasakojimą“, – komentuoja urbanistas.

Kuris šalies didmiestis labiausiai įkvepia?

„Darnu Group“ kviečia skaitytojus balsuoti, kuris, jų nuomone, didysis Lietuvos miestas yra architektūriškai žaviausias bei kartu pasidalinti, kurie pastatai ar miestų erdvės juos labiausiai įkvepia.

Tą galima padaryti specialiame polapyje čia.