Renovuoti daugiabučiai yra ženkliai draugiškesni aplinkai, o jei renovacijos metu buvo įdiegti ir atsinaujinančios energijos ištekliai, daugiabutis tampa dar tvaresnis.
Daugiabučio renovacijos metu įrengiami aplinkos neteršiantys įrenginiai prisideda prie tvaresnio rytojaus kūrimo.
Daugiabučio renovacijos metu įrengiami aplinkos neteršiantys įrenginiai prisideda prie tvaresnio rytojaus kūrimo. Šių įrenginių spektras labai platus – vieni populiariausių jų yra terminiai saulės kolektoriai, kuriuose sukaupta saulės energija panaudojama karšto vandens paruošimui, taip pat žmonės renkasi fotovoltines saulės modulių jėgaines, kurios elektros energija aprūpina bendrojo naudojimo patalpas.
Visgi, vienu ekologiškiausių šildymo sprendimų laikomi šilumos siurbliai – jie į aplinką neišskiria jokių teršalų. Šie siurbliai veikia išgaudami iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio (grunto, vandens ar oro) šilumą ir atiduoda daugiabučio šildymo sistemai.
Tačiau verta žinoti, jog visos priemonės, kurios gerina daugiabučio namo energinį efektyvumą, padeda kovoti ir su klimato kaitos problema. Didelis energinis daugiabučio efektyvumas CO2 emisiją gerokai sumažina, nes reikia daug mažiau energijos daugiabučiui sušildyti.
Renovacija prisideda prie CO2 mažinimo
Didelė nerenovuotų daugiabučių problema – šilumos energijos švaistymas. Kad ir kiek seni daugiabučiai būtų šildomi, juose dažnai vis tiek būna šalta, kadangi šiluma „išeina“ į lauką pro sienų plyšius (38 proc.), nesandarius langus (26 proc.), neapšiltintą stogą (11 proc.).
Visa tai reiškia, kad daugiabučių apšildymui reikia kur kas daugiau šilumos energijos, o taip pat į orą išmetamas ir didesnis anglies dvideginio kiekis.
Nuo 2013 metų Lietuvoje renovuota daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių.
Nuo 2013 metų Lietuvoje renovuota daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių. APVA duomenimis, po renovacijos vieno daugiabučio CO2 emisijos sumažėja vidutiniškai 62,5 tonų per metus. Renovacijos nauda švaresnei aplinkai akivaizdi – skaičiai kalba patys už save. Atnaujinus senus daugiabučius, sutaupoma 50–70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
Galima pastebėti, kad auga ir gyventojų sąmoningumas – daugiabučių namų gyventojai daugiau domisi inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis. Remiantis naujausių tyrimų rezultatais, net 76 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų pasisako už tokių priemonių diegimą daugiabučiuose.
Atsinaujinančių šaltinių diegimas – būtinybė
Verta paminėti, kad šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas yra ne tik privalumas, bet būtinybė. Atsižvelgiant į naujausius reikalavimus, didesniuose nei 1500 kv. m ploto renovuojamuose daugiabučiuose namuose, esant techninėms galimybėms, privaloma įrengti saulės jėgaines, gaminančias elektrą namo bendrojo naudojimo reikmėms ir taip ženkliai sumažinti suvartojamos energijos kiekį.
Valstybės parama ir galiojantis kvietimas
Valstybės kompensacija teikiama tiems paramos gavėjams, kurie jau įgyvendino daugiabučio namo atnaujinimo projektą ir pasiekė ne mažesnį kaip 40 proc. energijos sutaupymą bei B arba aukštesnę energinio naudingumo klasę.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje, primena, jog iki š. m. spalio 2 dienos gyventojai gali teikti paraiškas pagal galiojantį kvietimą.
Svarbu žinoti, jog pagal kvietimo sąlygas būtina pasiekti A energinio naudingumo klasę. Paraiškas galima teikti per Agentūros APVIS sistemą, tai gali padaryti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriai, savivaldybės bei savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Paraiškas galima teikti per Agentūros APVIS sistemą.
Kvietimui iš viso numatyta skirti 410 mln. Eur, konkursinis paraiškų atrankos būdas nebus taikomas. Pasiekus A energinio naudingumo klasę, mažėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, efektyviau išnaudojami energetiniai ištekliai bei kyla nekilnojamojo turto vertė.
Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija faktinėms išlaidoms apmokėti, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių (statybų techninei priežiūrai, projekto parengimo dalims, administravimo išlaidoms), 30 proc. kompensacija bei papildoma 20 proc. kompensacija įgyvendinus projektą.
Norėdami daugiau sužinoti apie renovacijos indėlį į klimato kaitos stabdymą, skaitykite sekantį turinio projekto „Daugiabučio renovacijos ABC“ straipsnį.
