Bendrijos – ne visuomet sėkmingiausios
Didžiausią įtaką modernizacijos projekto inicijavimui name ir jo sėkmingam įgyvendinimui turi ne daugiabučio valdymo forma, bet gyventojų aktyvumas, pasakoja vieno didžiausių renovacijos administratorių Vilkaviškyje atstovė Vilija Kriščiukaitienė. Šioje savivaldybėje nuo 2013 m. atnaujinti 26 daugiabučiai, didžioji dauguma po renovacijos sutaupė daugiau nei pusę šilumos energijos.
„Galbūt netikėta, tačiau bendrijos, deja, ne visada – sėkmingos modernizacijos laidas“, – pastebi V.Kriščiukaitienė. Tai liudija ir statistika – šioje savivaldybėje tik vienas daugiabutis buvo atnaujintas gyventojų iniciatyva – visiems kitiems talkino savivaldybės paskirtasis administratorius.
„Pavyzdžiui, turėjome vieną daugiabutį, kurį valdė bendrija. Jis sustojo prie pat renovacijos starto linijos, kai visi dokumentai jau buvo paruošti. Paaiškėjo, kad pritrūko gyventojų vieningumo susitariant dėl renovacijos būtinumo. O štai kitas daugiabutis, kuriame nėra bendrijos, buvo labai ryžtingas ir iniciatyvus, nors prieš kelerius metus tiesiog neatsirado jį atnaujinti norintis rangovas. Tačiau gyventojai nenuleido rankų ir apsiginklavo kantrybe. Šiemet šis daugiabutis sėkmingai prisijungė prie daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, jame jau vyksta modernizacijos darbai“, – dėsto pašnekovė.
Užtenka ir kelių ryžtingų gyventojų noro
V.Kriščiukaitienė atkreipia dėmesį, kad net daugiabučiai, negalintys pasigirti itin vieninga kaimynų bendruomene, gali sėkmingai įgyvendinti modernizacijos projektą: „Kaip renovacijos administratoriai neretai bendraujame su vienu ar keliais aktyviais gyventojais. Jų iniciatyvumo ir organizacinių įgūdžių užtenka, kad bendravimas su visais renovacijos dalyviais būtų sklandesnis. Žinoma, geriausia, kai gyventojai – jau apsitarę tarpusavyje, tuomet į kitus renovacijos dalyvius jie kreipiasi dėl konkrečių klausimų, yra geriau pasirengę spręsti problemas. Rasti bendrą kalbą, laimei, pavyksta daugumai namų.“
Tai, kad net keli aktyvūs gyventojai gali padėti įgyvendinti renovacijos projektą sklandžiau ir kokybiškiau, patvirtina ir didžiausios Kupiškyje renovaciją administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Sigitas Dulksnys. Šioje savivaldybėje nuo 2013 m. pagal daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti 32 daugiabučiai.
„Visada stengiamės, kad daugiabutyje, kurio renovacijos projektą administruojame, atsirastų bent vienas aktyvus gyventojas, kuris prisiimtų atsakomybę mums padėti ir dalyvauti „gamybiniuose“ susirinkimuose kiekvieną savaitę, kuriuose dalyvauja visi renovacijos dalyviai. Juk kaip renovacijos administratoriai daugiausiai gyventojams padedame tvarkant visus reikalingus dokumentus. Techninę renovacijos priežiūrą patikime techniniam prižiūrėtojui, kurio darbą, žinoma, taip pat kontroliuojame. Tačiau šis procesas būna daug sklandesnis ir efektyvesnis, jeigu name yra bent vienas gyventojas, nusiteikęs renovacijos procesą stebėti kiekvieną dieną. Tai gali būti ir pirmininkas, ir tiesiog aktyvus gyventojas, galintis skirti laiko rangovų ir techninės priežiūros darbo stebėjimui. Toks gyventojų iniciatyvumas yra didelė paspirtis administratoriui, todėl džiaugiamės, kai tokių gyventojų atsiranda. Vis dėlto dauguma renovacijoje dalyvauja neaktyviai, tiesiog neturi tam laiko, nes turi darbus, kitų rūpesčių“, – pasakoja pašnekovas.
Rūpintis namu padeda profesionalūs administratoriai
Vis daugiau namų linkę pasitikėti profesionaliais daugiabučių administratoriais ir vykdant renovacijos projektą, ir po to, atkreipia dėmesį Vilkaviškyje dirbanti daugiabučių modernizacijos specialistė: „Prižiūrime kelis daugiabučius, kurie po renovacijos nusprendė, kad nori, jog daugiabučio administravimą perimtumėme mes. Tarp jų yra ir namų, turinčių bendrijas – bendradarbiavimas su profesionalias administratoriais leidžia geriau išspręsti techninius daugiabučio priežiūros klausimus.“
Šią tendenciją pajuto ir kupiškiečiai: „Iš tikrųjų profesionalūs administratoriai gali tapti didele paspirtimi ir bendrijas turintiems, ir jų neturintiems daugiabučiams. Turėjome keletą gana ryškių pavyzdžių, kai bendrijos apsisprendė mums patikėti mokesčių klausimus, techninę daugiabučio priežiūrą, o patys ėmėsi planavimo. Pasitaiko ir atvejų, kai tiesiog gelbėjame bendrijas, kurios nepajėgia tinkamai rūpintis finansine namo priežiūros puse.“
Abu ekspertai patikina, kad bendrijos pirmininkai arba aktyvūs gyventojai, pripratę rūpintis įvairiais daugiabučio gyvenimo klausimais, nepraranda savo galios spręsti pačius svarbiausius klausimus ir toliau vienyti namo bendruomenę. „Pastebime, kad atsiradus pasitikėjimui, gyventojai džiaugiasi, kad jiems nuo pečių nuimama didelė dalis techninių klausimų ir bendruomenė gali imtis kitų darbų, tampa darnesnė, nes sumažėja įvairių praktinių iššūkių, kurių sprendimas anksčiau pareikalaudavo daug laiko ir jėgų“, – neslepia V.Kriščiukaitienė.
