Savo nerimu, ieškodami teisybės, gyventojai pasidalijo su Palangos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skyriumi, kuris socialiniuose tinkluose ir paviešino šį atvejį.
„Renovuojamo Palangos daugiaaukščio gyventojai labai sunerimę dėl medžio, augančio labai arti namo langų. Dar 2019 metai buvo kreiptasi į atsakingą savivaldybės specialistą, tačiau nesėkmingai, prašymas nebuvo patenkintas. Šiuo metu renovuojant vandens ir šilumos trasas buvo kasinėta labai arti medžio ir greičiausiai nuniokotos paviršinės pušies šaknys. Dabar net ir silpnam vėjeliui pučiant medis pavojingai siūbuoja, labai arti gyventojų langų. Padėtis kelia nerimą, gyventojai ir praeiviai jaučiasi nesaugiai“, – teigiama feisbuke išplatintoje žinutėje.
Žada organizuoti susirinkimą
15min kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau panašu, kad bent kol kas medis nebus šalinamas.
Rugsėjo 9 d. buvo gautas vieno iš Saulėtekio tako namo laiptinės gyventojų prašymas dėl paprastosios pušies, augančios šalia namo, pašalinimo, kurį Palangos miesto savivaldybė persiuntė daugiabučio namo administratoriui.
Tai 15min patvirtino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius.
„Kadangi pušis auga bendro naudojimo teritorijoje, norint pašalinti medį nepakanka vienos laiptinės atstovų prašymo – yra būtina ir kitų daugiabučio namo gyventojų nuomonė. Mes, kaip namo administratorius, organizuosime susirinkimą visų namo gyventojų nuomonei išsiaiškinti“, – patikino G.Valinevičius.
Anot jo, medis bus pašalintas, jeigu bus gautas gyventojų pritarimas ir Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas.
Ekspertai nemato grėsmės aplinkiniams
Tuo metu Palangos savivaldybės administracijos ekologė Reda Kairienė 15min teigė, kad 2019 metais gyventojai jau įvardijo šį medį, jų nuomone, keliančiu pavojų bei trukdantį, tačiau pušis ir praėjus ketveriems metams vis dar auga namo kieme.
„Tai tik patvirtina faktą, kad gyventojų pasisakymai apie neva keliamą grėsmę galimai yra labiau emocinio pobūdžio. Medis puikiai išsilaikęs, teikia šešėlį karštomis vasaros dienomis, grynina orą“, – tikino R.Kairienė.
Pasak jos, Palangos miesto savivaldybė, vertindama želdinių būklę bei jų keliamą grėsmę, pasitelkia atestuotus želdinių ekspertus, kurie ne tik įvertina želdinių būklę, bet ir numato jų tvarkymo priemones ateinantiems penkeriems metams.
„Būtent šiuo metu ekspertai darbuojasi Palangoje, todėl, siekdami įvertinti medžio keliamas grėsmes, kreipėmės į juos. Ekspertai informavo, kad vizualinės apžiūros metu nustatyta, kad minėtoji pušis yra patenkinamos būklės bei nekelianti grėsmės aplinkiniams, tad skubos ją šalinti tikrai nėra“, – komentavo R.Kairienė.
Jos teigimu, ekspertai po kelių savaičių dar kartą apžiūrės želdinį ir numatys reikiamas tvarkymo priemones.
„Medžio pašalinimas yra kraštutinė priemonė, tad būtina įvertinti visas jo tvarkymo galimybes“, – pabrėžė savivaldybės atstovė.
Dešimt kartų padidinti įkainiai
Ji paaiškino, kad leidimai medžiams šalinti išduodami tik įsitikinus, kad jie kelia fizinę grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojų arba nėra kitų priimtinų alternatyvių sprendimų išsaugoti želdinius statant ar rekonstruojant statinius.
„Palangoje vis dažniau susiduriame su iniciatyvomis, skatinančiomis išsaugoti želdinius. Siekdama išsaugoti kiekvieną pajūrio medį ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimas naikinant želdinius, Palangos savivaldybės administracija inicijavo, o miesto Taryba patvirtino naujus saugotinų želdinių kurorte atkuriamosios vertės įkainius“, – teigė R.Kairienė.
Rugpjūčio pabaigoje jie padidinti mažiausiai dešimt kartų nuo anksčiau galiojusių.
Galutinė želdinio atkuriamoji vertė esą priklausys nuo to, kokiai grupei priskiriamas medis, pavyzdžiui, ar tai juodalksnis, ar beržas, pušis ar ąžuolas. Štai, pavyzdžiui, 75 cm kamieno skersmens pušies nukirtimas panorusiam išsitraukti pjūklą dabar kainuos 18 tūkstančių eurų.
Pagal Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, saugotiniems priskiriami ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kiti vietinės bei nevietinės kilmės medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm, išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus.
Kaip pažymi savivaldybė, želdiniai yra saugotini nepriklausomai nuo to, kur jie auga, – pajūrio gamtinio karkaso teritorijose, privačioje ar valstybinėje žemėje.
