Rugpjūčio naujų būstų rinkos apžvalga: butai vėl graibstomi, bet kas laukia toliau?

Šalies nekilnojamo turto įmonės („Hanner“, „Citus“, „Inreal“) skaičiuoja, kad naujų būstų pardavėjams Vilniuje šis rugpjūtis buvo puikus – sudaryta apie 300 naujų būstų sandorių bei pranokta tiek liepa, tiek praėjęs rugpjūtis.
Nekilnojamas turtas
Nekilnojamas turtas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tikslūs skaičiai skiriasi dėl skirtingų įmonių matavimo metodikų – „Hanner“ skaičiuoja, kad naujų būstų sandorių Vilniuje buvo 291, „Inreal“ – 322, o "Citus“ – 347.

Kaip bebūtų, visos kompanijos teigia, kad rinka rugpjūtį pastebimai paaugo ir dalijasi įžvalgomis dėl netolimos ateities tendencijų

„Hanner“: sostinėje dar yra 4 661 nauji butai

2024 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 291 naujos statybos butą, o jų vertė siekia 58,9 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys.

Vidutinė parduoto buto 1 kv. metro kaina – 3 730 eurų. Rugpjūtį rinkoje taip pat buvo užfiksuota 19 preliminarių sutarčių nutraukimų.
Per tą patį laikotarpį pernai pirkėjai įsigijo 200 butų.

Rugpjūčio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 389 eurus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Projektas „Renesanso“
Luko Balandžio / 15min nuotr./Projektas „Renesanso“

Per aštuonis šių metų mėnesius Vilniuje plėtotojai pardavė 1 757 butus, o tai yra 22 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, kai buvo parduoti 1 435 butai.

Rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo papildomai pasiūlyti 157 naujos statybos butai 4 projektuose. Šiuo metu sostinės pirminėje pirkėjai gali rinktis iš 4 661 buto.

„Inreal“: laukia potencialiai aukštesnės kainos arba ypač ribota pasiūla

„Inreal“ matuoja, kad rugpjūčio mėnuo Vilniaus miesto pirminei būsto rinkai buvo palankus, sudaryti 322 suminiai sandoriai (342 nauji susitarimai, 20 būstų grąžinti į pasiūlą) – 39 proc. daugiau nei liepą ir 75 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.

Į pasiūlos stebėjimus įtrauktas 191 naujas objektas – 4 proc. mažiau nei mėnesiu anksčiau (198) ir 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (237). Pasiūlos kiekis per mėnesį sumažėjo 2 proc., nuo 5512 iki 5386, tačiau išlieka apie 20 proc. didesnis nei prieš metus.

Rugpjūtį stebėta daugiau kainos mažinimo (95) nei didinimo (27) atvejų. Ekonominės klasės būsto kainos per mėnesį neženkliai sumažėjo nuo 2819 iki 2809 Eur/kv.m, vidutinės klasės būstas šiek tiek pabrango – nuo 4104 iki 4125 Eur/kv.m. Prestižiniame segmente pakyčiai nefiksuoti, kainos išliko ties 6834 Eur/kv.m. Kiek ženkliau keitėsi loftų kainos, mažėjusios nuo 2779 iki 2725 Eur/kv.m. Mažėjo ir kotedžų kainos – nuo 2315 iki 2299 Eur/kv.m. Atmetus rezervuotų būstų įtaką, pasiūlos kainos atitinkamai siekė: 2965, 4170, 7321, 2903 ir 2416 Eur/kv.m.

Būsto rinkos aktyvumą lemia daugelis veiksnių, tačiau vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus pokyčiai, nurodo „Inreal“ specialistai.

„Inreal“ nuotr. /Tomas Sovijus Kvainickas
„Inreal“ nuotr. /Tomas Sovijus Kvainickas

Vilniaus mieste, remiantis Teritorinės ligonių kasos duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių gyventojų padaugėjo daugiau nei 10 tūkstančių. Fiksuotos ir kitų svarbų rodiklių pozityvios tendencijos. Skolinimosi sąlygos gerėjo – rugpjūčio pabaigoje 12 mėnesių EURIBOR norma siekė apie 3,1 proc., o 6 mėnesių – kiek mažiau nei 3,4 proc. (2023 m. rugpjūtį šie rodikliai siekė apie 4 proc.). Darbo užmokestis (atlyginimai „į rankas“ Vilniaus miesto savivaldybėje, be individualių įmonių) antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1526 Eur, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 1407 Eur. Pirminė būsto pasiūla per metus ūgtelėjo apie 1000 objektų, o kainos, pavyzdžiui, ekonominės klasės būsto pirminėje rinkoje per metus padidėjo neženkliai, nuo 2908 iki 2965 Eur/kv.m.

„Paskutiniai keli pastebimai pasyvesni metai lėmė, kad potencialių būsto pirkėjų skaičius ženkliai išaugo, t.y. susiformavo suspausta paklausos spyruoklė. Tai reiškia, kad pasiūloje esantys kiek didesnis būsto kiekis greitai gali tapti nepakankamas. Vienas iš rodiklių, padedančių prognozuoti, kokį būsto kiekį vystytojai galėtų pasiūlyti pirkėjams padidėjus rinkos aktyvumui, yra santykis tarp leistų bei pradėtų statyti būstų. Tai yra, kiek daugiau išduodama statybos leidimų, nei jų panaudojama. Žinoma, būstą galima pardavinėti ir neturint statybos leidimo, tačiau tai lemia, kad tiek pirkėjai, tiek vystytojai prisiima daug papildomų rizikų: terminai, galutinio produkto skirtumai ir kt.“, – sako „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučiai Naujamiestyje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučiai Naujamiestyje

Skaičiuojant nuo 2014 metų, kuomet Valstybės duomenų agentūra pradėjo fiksuoti pradėtas statybas, Vilniaus mieste buvo pradėta statyti 43 222 būstų daugiabučiuose, o leidimai išduoti 41 949 būstui.

„Taigi per paskutinį dešimtmetį buvo išduota 1273 statybos leidimais (skaičiuojant būsto vienetais) mažiau nei jų panaudota. 2018 metų pradžioje „perteklinių“ leidimų buvo daugiau nei 8000 ir rinkos aktyvumui 2019 sparčiai augant šis rezervas buvo išnaudotas dar 2021 – 2022 metais. Tai reiškia, kad rinkos laukia potencialiai aukštesnės kainos arba ypač ribota pasiūla“, – nurodo S.Kvainickas.

„Citus“: Vilniuje vėl peržengta simbolinė 300 sandorių riba

Sostinės pirminėje būsto rinkoje trečią mėnesį iš eilės fiksuojamas sandorių skaičiaus augimas. Nors vasaros atostogų sezonas rugpjūtį turėjo būti ramus būsto rinkoje, parduotų naujų būstų skaičius nuteikia optimistiškai ir lenkia pastarųjų 29 mėnesių rezultatus, rodo išankstiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų fiksuojami duomenys. Tik 2022 m. vasarį dar buvo sudaryta daugiau – 444 preliminarūs sandoriai.

Per praėjusį mėnesį Vilniuje buvo sutarta dėl 347 naujų būstų (butų ir kotedžų). Pagal šį rezultatą, mėnuo buvo beveik trečdaliu gausesnis nei liepa (264), daugiau nei perpus – nei 2023 m. pabaiga (226) ir 45 proc. daugiau nei rugpjūtis prieš metus (239).

Pasiūla augo nežymiai: ją per rugpjūtį papildė du nauji projektai su 77 būstais, tarp kurių – 69 butai ir 8 kotedžai. Todėl bendras asortimentas, dėl augusios paklausos susitraukė apie 2,9 proc. – nuo 5 503 iki 5 342 būstų.

„Šiandieninė paklausa pirminėje Vilniaus rinkoje leidžia tikėtis prasidedančio rinkos atsigavimo po ilgo laiko. Tikėtina, kad svyravimų dar bus ir kažkurie mėnesiai gali būti negausūs. Tačiau plėtotojų optimizmas, leidęs būsto sandėlį sostinėje papildyti iki beveik 5,5 tūkst. vienetų, kas buvo optimalu prieš 2–3 metus, rodo, kad formuojasi pozityvi tendencija. Tam prielaidas sudaro ir gerėjantis įperkamumas, labiausiai lemiamas augančio darbo užmokesčio (nors augimas ir sulėtėjo) ir mažėjančios Euribor bazinių palūkanų normos, nes būsto kainos, iš esmės, nepasikeitė“, – situaciją komentuoja „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

„Citus“ nuotr./Šarūnas Tarutis
„Citus“ nuotr./Šarūnas Tarutis

Ekspertas prognozuoja, kad tendencija įsitvirtinti turėtų kitų metų pradžioje ir tada jau galima tikėtis kiek ryškesnio būsto kainų didėjimo, nes šiais metais vėl atsirado naujų reikalavimų būstams, branginančių plėtros savikainą, o augant paklausai plėtotojai turės mažiau motyvacijos amortizuoti šį brangimą.

„Citus“ skaičiuojamas įperkamumo indeksas CITHAI nuo žemiausio lygio, pasiekto 2023 m. trečią ketvirtį (tuomet 2 asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą, su banko paskola galėjo Vilniuje nusipirkti iki 54,87 kv. m ploto naują būstą), išaugo 10,45 proc. ir šių metų viduryje siekė 60,49 kv. m.

Pagal dabartines EURIBOR mažėjimo prognozes, trečią ketvirtį įperkamumas taip pat turėtų gerėti apie 4 proc., o paskutinį ketvirtį – dar apie 5,3 proc.

„Įperkamumui įtakos turi ir perkamo būsto ploto mažėjimas, nes būstai yra suplanuojami efektyviau. Per trejus metus parduodamas vidutinis būsto plotas sumažėjo apie 3 proc. – nuo 53,45 kv. m iki 51,60 kv. m. Labiausiai sumažėjo 1,5 ir 2 kambarių plotas, po 5 proc. (atitinkamai, 1,73 kv. m ir 2,12 kv. m). Tačiau fiksuojame aukštesnio segmento, didelio ploto būstų didėjimą: 4 ir 5 kambarių butų plotai augo net 7 ir 9 kv. m, atitinkamai. Tiesa, jų paklausa sudaro tik mažą dalį visos rinkos“, – pastebi Š. Tarutis.

Kauno ir Klaipėdos rinkos

„Inreal“ matuoja, kad Kauno pirminė būsto rinka rugpjūtį buvo lėtesnė nei liepą. Per mėnesį sudaryti 39 suminiai sandoriai (43 nauji susitarimai, 4 grąžinimai į pasiūlą), kas yra ketvirtadaliu mažiau lyginant su 2024 metų liepa (53, 60, 7), bei atitinka 2023 metų rugpjūčio rezultatą (39, 44, 5).

Per mėnesį į pasiūlos stebėjimus įtraukti 122 nauji būstai – dvigubai daugiau nei liepą (60) ir tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (43).

Pasiūloje esančio būsto skaičius padidėjo 7 proc., nuo 1164 iki 1247 ir buvo 12 proc. mažesnis prieš metu (1415). Rugpjūčio mėnesį stebėti 24 kainų didinimo ir 4 – mažinimo atvejai, 466 būstų kainos nekeistos. Vidutinių kainų pokyčiai daugiausiai buvo simboliniai. Ekonominės klasės būsto kainos padidėjo nuo 2049 iki 2110 Eur/kv.m (neįskaitant rezervuotų – nuo 2454 iki 2478 Eur/kv.m), vidutinės klasės – nuo 2998 iki 3000 Eur/kv.m, prestižinės klasės būsto kainos išliko ties 3961 Eur/kv.m riba, loftai brango nuo 2289 iki 2296 Eur/kv.m, kotedžai – 1697 iki 1739 Eur/kv.m., nurodo „Inreal“.

Teodoras Biliūnas/BNS/Kauno Senamiestis
Teodoras Biliūnas/BNS/Kauno Senamiestis

Kita vertus, „Citus“ skaičiuoja, kad rugpjūtį Kauno rinkoje realizuoti 73 nauji būstai – 40 proc. daugiau nei liepą (52) ir beveik 24 proc. daugiau nei prieš metus (59).

Šie skirtumai susidaro dėl skirtingų kompanijų naudojamų metodų.

„Citus“ taip pat nurodo, kad Kaune būsto įperkamumas per metus pagerėjo net 9,1 proc. Dviejų asmenų, uždirbančių vidutinį darbo užmokestį, su banko paskola perkamo būsto plotas paaugo 59,95 kv. m iki 65,4 kv. m.

Pasiūla šiame mieste šiek tiek susitraukė (nuo 1 096 vnt. liepą iki 1 031 vnt. rugpjūtį; 5,9 proc.), o pirkėjams pristatytas vienas naujas 57 butų projektas.

„Kainos ūgtelėjo 1,12 proc., iki 2 702 Eur/kv. m. Metų pradžioje nauji butai buvo parduodami už vidutinę 2 601 Eur/kv. m kainą (augimas – 3,88 proc.), o prieš metus – už 2 599 Eur/kv. m (augimas – 3,96 proc.)“, – rašoma „Citus“ pranešime.

Bendrovės nesutaria ir dėl rinkos aktyvumo Klaipėdoje – „Inreal“ nurodo, kad čia rugpjūtį sudarytas 51 suminis sandoris (54 nauji susitarimai, 3 grąžinimai į pasiūlą) – apie pusantro karto daugiau nei liepą ir tris kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (16, 17, 1).

Shutterstock nuotr./Klaipėda
Shutterstock nuotr./Klaipėda

„Citus“ skaičiuoja, kad rugpjūtį per mėnesį sudaryti 28 sandoriai ir rezultatas tik šiek tiek viršijo 20 sandorių per mėnesį siekiantį šių metų vidurkį. Liepa su 43 sandoriais buvo gausesnė, o prieš metus šis skaičius buvo 39.

„Klaipėdoje CITHAI įperkamumo indeksas gerėjo panašiai kaip Kaune (9,04 proc. – nuo 66,33 kv. m iki 72,22 kv. m), tačiau paklausos tai smarkiau neišjudino:

Pasiūla uostamiestyje pastaruoju metu taip pat neskuba: per mėnesį naujų būstų rinkoje neatsirado, todėl asortimentas šiek tiek sumažėjo. Rugpjūčio gale jis siekė 550 būstų ir tai buvo apie 4 proc. mažiau nei liepą, nors 18 proc. daugiau nei prieš metus“, – rašoma „Citus pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis