Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.
„Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį. Tai, visų pirma tokius entuziastingus gyventojus norime įgalinti, kad jie galėtų apsispręsti dėl naujo standarto būsto pasistatymų“, – trečiadienį LRT radijui sakė S.Gentvilas.
Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros.
„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo, kaip mes atsakome į jūsų teisingus klausimus (kur griaunamo pastato savininkai gyventų – BNS) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S.Gentvilas.
Ministras pažymėjo, kad kalba ne apie prastesnės būklės namus, o apie avarinės būklės pastatus, kurie yra „beveik landynė“.
„Ne apie sovietmetį kalbam, bet apie prastos priežiūros daugiabučius: tai gali būti ir prieškariniai, tarpukariniai, gali būti ir sovietmečiu, nes pastatas, jis tampa avariniu tada, kai jis neprižiūrimas – kai stogas yra kiauras ir dešimtmečius bėga“, – teigė jis.
