Šaršalą sukėlusi besikeičianti NT įsigijimo tvarka: parlamentarė paaiškino, ką iš tiesų reiškia pirkti būstą visiškai baigtame pastate

Nuo 2024 metų sausio Lietuvoje naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame pastate. Pirmadienį ekspertai skirtingai aiškino, kaip tai turėtų atrodyti realybėje, nes planuojami pokyčiai įnešė neaiškumų. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė paaiškino, kaip iš tiesų bus įgyvendinama nauja tvarka.
Aistė Gedvilienė
Aistė Gedvilienė / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip teigiama jos išplatintame pranešime, priėmus gyventojus apsaugantį įstatymą, kad nuo 2024 m. butus bus galima parduoti tik įregistravus 100 proc. pastato baigtumą, pasigirdo labai daug spekuliacijų, kad butų savininkai negalės patys apsispręsti, kaip įsirengti būstą, neliks galimybės sutaupyti, pačiam atliekant vidaus apdailos darbus, galų gale nekilnojamojo turto vystytojai ėmė gąsdinti, kad ir taip didelės būstų kainos dar labiau augs. Apie tai rašė ir 15min.

Tad A.Gedvilienė paaiškino, ką reiškia 100 proc. pastato baigtumas.

„Kad būtų kuo mažiau interpretacijų, dalinuosi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 169 punktu, kuris nurodo: „Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą, pastato baigtumas yra 100 proc.“ Tai reiškia, kad pastatas turi būti pilnai pabaigtas taip, kaip yra numatyta pastato projekte“, – aiškino ji. Tą patį 15min teigė ir aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė.

Mindaugo Mikulėno nuotr./Aistė Gedvilienė
Mindaugo Mikulėno nuotr./Aistė Gedvilienė

Norint gauti statybos leidimą, vystytojas projekte neprivalo numatyti ir suprojektuoti kaip atrodys butas, t. y. kaip jis bus įrengtas. Tai, kaip aiškina A.Gedvilienė, sprendžia ir tuo rūpinasi butą įsigijęs asmuo. Tai, jog įstatymu yra įtvirtinama, kad pirkėjas turi gauti, kas numatyta projekte, yra papildoma vartotojo apsauga, prideda ji.

„Tie, kas projektuoja, stato ir pardavinėja butus, puikiai žino ir statybos techninius reglamentus, ir kitus poįstatyminius aktus, kur nėra prievolės butus įrengti, norint fiksuoti 100 proc. baigtumą. Būtina atvesti visas komunikacijas į visus butus, o kaip viduj susitvarkys pirkėjas – jo reikalas (nebent projekte buvo numatyta kitaip)“, – dėstė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

Ką 100 proc. baigtumas reiškia būstų pirkėjams ir vystytojams?

Dabar vis dar galiojantis reguliavimas sako, kad pirkimo – pardavimo sutartys gali būti sudarytos 85 proc. baigtumo statiniuose. Daugelis supranta, kad tai reiškia, jog vystytojas viską sutvarko, įrengia, lieka tik patiems pirkėjams butus iki galo įsirengti ir viskas.

Kitaip tariant, galvojama, kad tie 15 proc. ir yra neįrengti butai. Tai ne visai teisinga. Dažniausiai tie 15 proc. yra susiję su tuo, kas yra bendro naudojimo patalpos ir aplinka, rašoma išplatintame pranešime.

Kuo vystytojams naudingas pardavimas fiksavus 85 proc. baigtumą?

„Jis sudaro pirkimo–pardavimo sutartis ir gauna apyvartinių lėšų baigti laiptines, tvarkyti aplinką, galutinai sutvarkyti ir pajungti komunikacijas, galų gale priduoti pastatą. Vienu žodžiu, baigti viso namo pabaigimo darbus. Jei projekte nenumatytas būstų įrengimas, pastato baigtumas gali būti fiksuojamas sutvarkius viską, kas projektu buvo įsipareigota ir kas tampa bendru gėriu visiems gyventojams“, – aiškino A.Gedvilienė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Statybvietė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Statybvietė

Kuo naudingas būstų pardavimas gyventojams, kai pastato baigtumas yra 85 proc.?

„Naujieji būsto savininkai atsikrausto į statybvietę. Viskas gerai, jei vystytojas, gavęs apyvartinių lėšų, tęsia darbus, investuoja ir siekia pastato 100 proc. baigtumo. O jeigu ne? Jeigu vystytojas bankrutuoja? Tuomet naujieji būstus įsigiję gyventojai tampa atsakingi už projekto pabaigimą, kad jį galėtų registruoti kaip 100 proc. pabaigtą. Jie turi pasirūpinti laiptinių įrengimu, aplinkos sutvarkymu, komunikacijomis ir viskuo, kas buvo numatyta vystytojo projekte. Tai reiškia, kad visi naujieji savininkai patiria papildomų išlaidų siekdami įteisinti 100 proc. baigtumą, kad name būtų galima gyventi“, – teigė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

Ji neaplenkė ir komentarų apie tai, kad dėl šios naujos tvarkos kils nekilnojamojo turto kainos.

„Daugelis vystytojų greičiausiai planuoja pinigų srautus būtent taip, kad įregistravus 85 proc. baigtumą, pardavus butus, ateina finansai likusiems darbams, kuriais suinteresuota visa naujojo namo bendruomenė, pabaigti. Manau, kad būtent tai, kad apyvartinės lėšos ir pelnai atidedami tik pilnai įgyvendinus įsipareigojimus pagal projektą ir sukėlė didžiausią vystytojų skausmą“, – sakė ji.

Anot A.Gedvilienės, NT pardavėjas visada ras būdą kaip pasakyti, kad tuoj tuoj kainos kils.

„Tai yra tobulas kvietimas nedelsti ir pirkti jau dabar. Tad linkėjimas nepaslysti ant šito marketinginio triuko“, – pridėjo parlamentarė.

Dar vienas jai labai svarbus aspektas, kurį stengiasi nuolat paminėti – preliminarios sutartys.

„Tai sutartys, kuriomis būsimi pirkėjai įsipareigoja dalimi pinigų prisidėti prie projekto vystymo, mainais už tai vystytojais įsipareigoja ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį už sutartą kainą. Labai svarbu, kad pirkėjai suprastų, jog preliminari sutartis neužtikrina jos įvykdymo natūra, nes objekto, dėl kurio susitariama, dar nėra. Labai svarbu skaityti kas smulkiai parašyta ir suprasti, kad pirkėjas tikrai yra silpnoji pusė, kad vystytojai gali nutraukti sutartis ir po metų kitų laukimo vartotojas gali likti „ant ledo“. Tokių atvejų pasitaiko ne vienas“, – perspėja ji.

Parlamentarė priminė, kad rudens sesijoje daug diskutuota apie statybas ir tai, į kokias istorijas yra įveliami būstus norintys įsigyti žmones.

„Tai viena iš priemonių judant vartotojų apsaugos keliu. Mums svarbu, kad vartotojas, kaip silpnoji pusė, būtų apsaugota ir nebebūtų atvejų kuomet žmonės patiria didžiulius nuostolius vystytojams bankrutavus, ar dėl kitų priežasčių neįgyvendinus savo įsipareigojimų“, – paaiškino ji.

15min kalbinti ekspertai sutiko, kad tokiais pokyčiais siekiama apsaugoti vartotojus, tačiau kritikavo, kad esą dėl naujos tvarkos vystytojai vėliau gaus pinigus iš projekto, nes turės laukti 100 proc. jo baigtumo, tuomet projektai brangs ir užsitęs.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis