Pasak vyriausiosios Vilniaus miesto architektės L. Kairienės, 2,7 ha teritorija tarp A.Goštauto, Lukiškių, Mečetės ir Geležinio vilko gatvių yra palyginti nedidelis kampelis miesto mastu, tačiau jos konversija duos labai reikšmingą postūmį permainoms gerokai platesnėje miesto dalyje – nuo Gedimino prospekto, buvusio Lukiškių kalėjimo iki Neries krantinės.
Miestas rengia prioritetų rekomendacijas
Į A.Goštauto kvartalą persikels 9-10 ministerijų, o dabartinės jų būstinės bus parduotos viešuose aukcionuose – tai bus esminis konversijos finansavimo šaltinis. Planuojama, kad užbaigus pirmojo A. Goštauto kvartalo konversijos etapą, į naują būstinę persikels Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijos. Antrasis biurų komplekso etapas dedikuotas Aplinkos ir Finansų ministerijai.
„Jau šioje stadijoje bendradarbiaujame su Turto banku ir vertiname su A.Goštauto kvartalo konversija susijusį NT portfelį, numatydami, kokios funkcijos geriausiai derėtų kokioje vietoje, kiek įmanoma transformuoti senus objektus. Pavyzdžiui, pastatas, kur dabar įsikūrusi Finansų ministerija, mano požiūriu, yra išskirtinai žalingas visai aplinkinei teritorijai.
Labai nesėkmingas sovietinių laikų projektas, kurį būsimi investuotojai galės iš esmės pertvarkyti.
Labai nesėkmingas sovietinių laikų projektas, kurį būsimi investuotojai galės iš esmės pertvarkyti. Žinoma, ne visuose privatizuojamuose objektuose bus tiek laisvės – jie visi skirtingi, vieni turės pastato vertingųjų savybių, kurias bus būtina išsaugoti, kituose bus galima rekonstrukcija“, – kalba vyriausioji sostinės architektė L. Kairienė.
Parduodami pastatai yra analizuojami Turto banko drauge su Vilniaus miesto architektūros skyriaus komanda kad būsimi investuotojai turėtų išsamią informaciją, ką galima ir ko negalima daryti su kiekvienu konkrečiu objektu.
„Negalime įpareigoti investuotojų, tačiau bendradarbiaujant galime rekomenduoti, kokios funkcijos miestui yra prioritetinės kiekvienoje konkrečioje vietoje. Manau, tai leis sklandžiau suderinti lūkesčius ir išvengti konfliktų, kurie dažnai ir kyla, kai privačių investuotojų įsivaizdavimas kertasi su miesto poreikiais bei vizija“, – apie savivaldybės atliekamus namų darbus pasakoja vyriausioji Vilniaus architektė.
Dalis ministerijų galėtų virsti būstais
Jeigu tik leis privatizuojamų pastatų bei jų sklypų specifika, pasak L.Kairienės, miestui itin aktualu aplink Gedimino prospektą turėti daugiau gyvenamosios paskirties objektų, tad labai tikėtina, kad dalis dabartinių ministerijų būstinių ateityje virs būstais.
Jeigu ši zona paliekama tik darbui ir turistams – tai yra nykstančio miesto požymis.
„Mums reikia gyvenamųjų namų Senamiestyje, Naujamiestyje, centre. Jeigu ši zona paliekama tik darbui ir turistams – tai yra nykstančio miesto požymis. Urbanistine prasme, miestui sveika turėti kuo daugiau gyvenamosios paskirties pastatų ir tai itin aktualu Gedimino prospekto bei aplinkinių jo zonų atkarpoje už Lukiškių aikštės.
Po darbo valandų ji apmirusi, o gyvybė ir atsiranda iš teisingos proporcijos tarp darbo, viešos paskirties ir gyvenamųjų objektų“, – miesto poziciją aiškina vyriausioji architektė ir pabrėžia, kad kokia bebūtų pastatų paskirtis, pirmieji jų aukštai turėtų būti atviri visuomenei.
Vizijos kūrėjai sprendė sudėtingą uždavinį
L.Kairienė pažymi, kad vertinant pokyčius platesnėje ir ilgesnėje perspektyvoje, jokiu būdu nederėtų sumenkinti paties A. Goštauto kvartalo transformacijos svarbos.
„Numatytos 4 tūkst. darbo vietų yra reikšminga žmonių koncentracija ir gana rimtas pokytis miestui, integruojant teritoriją į transporto sistemą, pėsčiųjų sistemą.
Vertinant pokyčius platesnėje ir ilgesnėje perspektyvoje, jokiu būdu nederėtų sumenkinti paties A. Goštauto kvartalo transformacijos svarbos.
Juo labiau, jog visi kėlėme tikslą, kad biurų kompleksas nebūtų skirtas vien darbuotojams – siekiame, kad ši vieta atsirastų miestiečių žemėlapyje kaip vienas iš traukos taškų centrinėje dalyje, sukurtų sinergiją su buvusiu Lukiškių kalėjimu, kurį miestiečiai jau pradeda pripažinti kaip kultūros ir renginių vietą“, – kalba L.Kairienė.
Vyriausioji sostinės architektė pasakoja, kad tarptautinio urbanistinio-architektūrinio konkurso nugalėtojas geriausiai išsprendė komplekso atvėrimo visuomenei uždavinį – aikštės įrengimas nuo Lukiškių gatvės pusės atkreipia dėmesį, sudomina ir kviečia užeiti, veikia tarsi piltuvėlis.
„Projektą autoriai turės tobulinti pagal komisijos narių pastabas. Vizijos kūrėjams iškelta užduotis sukurti daugiau reprezentatyvumo, padirbėti su fasadų sprendiniais (medžiagomis). Tačiau tai yra detalės ir jų gludinimas yra normali proceso dalis.
Konkurso laimėtojų stiprybė – puikūs tūrio sprendimai, gerai pasirinktas urbanistinis mastelis su teisingais urbanistiniais ženklais, atveriančiais ir uždarančiais teritoriją, kur reikia, paisoma objektų apžvelgiamumo iš reikšmingų taškų.
O juk sklypas tikrai sudėtingas – dalį pastatų reikia išsaugoti, apgalvoti, kad kiekvienas užbaigtas etapas būtų pilnavertis, kol neįgyvendinti tolesni etapai, sklype reikia su pagarba naviguoti tarp istorinių elementų, kaip buvę totorių kapinės, brandžių medžių, kurių norime išsaugoti kuo daugiau“, – pasakoja L. Kairienė, buvusi ir viena iš tarptautinio urbanistinio-architektūrinio konkurso vertinimo komisijos narių.
Taisyklės visiems vienodos
A.Goštauto kvartalo konversijos projekto koncepcija numato ne tik pastatų transformaciją sklype. Dalis svarbių sprendinių yra už sklypo ribų – tai ir transporto srautų valdymo sprendimai, ir sklypo sąsajos su greta esančia Neries krantine pėstiesiems bei dviračiams.
„Mūsų, kaip miesto, uždavinys bus integruoti šį naują objektą į miesto urbanistinį audinį ir transporto infrastruktūrą, kartu valdant lūkesčius dėl parkavimo vietų. Šioje miesto dalyje Vilniaus miesto tarybos sprendimu gali būti mažinamas automobilių stovėjimo vietų skaičius taikant koeficientą 0,75.
Taisyklės vienodos visiems miestiečiams ir čia plėtojamiems projektams, todėl valstybės tarnautojų biurai nebus išimtis. Kita vertus, didžioji dalis ministerijų dabar įsikūrusios aplink Gedimino prospektą, ir darbuotojai negali visi laikyti automobilių prie darbovietės durų, tad parkavimo sąlygos daugeliui iš esmės nepasikeis,“ – pastebi L. Kairienė.
Ši teritorija yra puikus miesto regeneracijos pavyzdys
Valstybinės institucijos turi rodyti pavyzdį, kaip keičiama miesto infrastruktūra, kurios pokytis koja kojon eina su mąstymo pokyčiu. Laimėtojo darbo pavadinimas „Demokratijos uostas“ sprendiniais užkodavo ir erdvių atvirumą, rodant institucijų veikimo skaidrumą, visuomenės įtraukimą į demokratinius procesus. O visų ministerijų miestelio idėja vienoje vietoje pati kalba už save – tai tvarus ir šiuolaikiškas požiūris į planavimą.
