Taip pat pakeitimais siekiama leisti šeimoms įsigyti būstus su daline apdaila bei statytis juos savo paveldėtuose, dovanotuose ar kitaip įsigytuose sklypuose.
Ketvirtadienį Seimui planuojant priimti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas, naujus pasiūlymus pateikė parlamentarai Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis ir Rasa Petrauskienė bei Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Jų pasiūlymus prieš plenarinį posėdį, kuriame Seimas ketina apsispręsti, kaip keisis dabartinės subsidijų skyrimo taisyklės, dar svarstys parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.
Šeimoms, neauginančioms vaikų, keturi konservatoriai siūlo palikti 15 proc. būsto kredito subsidiją, turinčioms vieną vaiką – 20 proc., du vaikus – 25 proc., o tris ir daugiau – 30 proc. būsto kredito.
Taip pat siūloma leisti šeimai kreiptis dėl papildomos paramos tais atvejais, kai įsigijus būstą su valstybės subsidija, gimtų pirmas ar dar vienas vaikas.
„Esant dabartinei demografinei situacijai yra aktualu remti gausesnes šeimas“, – rašoma siūlomų pakeitimų argumentuose.
Įstatymo pakeitimai, kuriems Seimas po svarstymo jau yra pritaręs, dabar siūlo pradėti taikyti kitą tvarką: nustatyti bendrą subsidijos dydį – 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), nepriklausomai, kiek vaikų būtų šeimoje, o perkamo būsto maksimali vertė negalėtų viršyti 120 tūkst. eurų. Iki šiol ji nėra ribojama.
Didžiausia įsigyjamo būsto vertę konservatoriai taip pat siūlo didinti – 200 tūkst. eurų.
Šio siūlymo autoriai įsitikinę, kad savivaldybėms siekiant pritraukti trūkstamų profesijų specialistus, reikia užtikrinti kokybiško būsto pasiūlą.
Pasak aiškinamojo rašto, dėl išaugusių kainų, dalyje teritorijų, kuriose būtų leidžiama būstą įsigyti su valstybės subsidija, nėra įmanoma įsigyti naujo būsto už 120 tūkst. eurų.
Taip pat siūlomi pokyčiai dėl lėšų iš biudžeto skyrimo jaunoms šeimos regionuose įsigyti būstus – siekiama, kad kiekvienais metais Seimas priimtų sprendimus dėl to, kiek skirti lėšų šiai paramos programai.
„Priklausomai nuo Seimo skirtų lėšų eilė judėtų greičiau arba lėčiau, atsižvelgiant į tuometinius valstybės poreikius. Nors šeimos lauktų eilėse, tačiau jau galėdamos formuoti NT pirkimo-pardavimo sandorį ar netgi gyvendamos savo namuose“, – nurodo iniciatoriai.
