Jis būtų reikalingas sudėtingiems kelių statiniams: viadukams, estakadoms, tiltams, dviejų lygių sankryžoms, sankirtoms.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Kelių įstatymo pataisoms. Dabar jas svarstys Seimas.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba tvirtino, kad šios metodo taikymas kelių projektus išbrangina ir jų projektavimas užsitęsia.
„Laikui imlus ir taip pat sukelia papildomus kaštus“, – komiteto posėdyje sakė R. Dilba.
Bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) Ryšių su suinteresuotosiomis šalimis vadovas Remigijus Lipkevičius pabrėžė, kad privalomas BIM'o taikymas apsunkino kelio Kaunas-Prienai-Marijampolė projektavimo konkursą.
„Pagal reikalavimą tai padaryti pagal BIM'ą, nes projekto vertė didesnė negu 5 mln. eurų, pamatėme, kad projektavimo terminas vienai daliai yra 24 mėnesiai, o kitai – 25. Palyginimui – „Via Baltica“ sutartys buvo pasirašytos maždaug apie 16 mėnesių projektavimo darbams, o kaina išbrango beveik dvigubai – mokame už projektavimą virš 1,5 mln. eurų už vieną 10 km ruožą“, – komitete tvirtino R. Lipkevičius.
„Atsižvelgiant, kad KPPP pinigų trūksta, o tas kelias yra strateginis, tas metodas įnešė sumaišties ir terminų pakoregavimą“, – pridūrė jis.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pasiūlė suskaičiuoti, kiek už šią sumą būtų galima išasfaltuoti žvyrkelių.
„Plius minus 4-5 km žvyrkelių preliminariai“, – svarstė R. Lipkevičius.
Jo teigimu, Lietuvoje statinio informacinio modeliavimo paslaugas teikia dvi-trys įmonės. Be kita ko, jis pridūrė, kad Lenkija šio metodo netaiko.
Viešajame sektoriuje statinio informacinio modeliavimo metodas privalomas nuo 2022 metų vasario. Įvesdama jį Aplinkos ministerija aiškino, kad tai atvers kelią spartesnei statybos sektoriaus technologinei pažangai ir statybos procesų skaitmeninimui.
