Tokią Statybos įstatymo nuostatą įtvirtinti siūlė grupė Seimo narių iš visų frakcijų. Pakeitimams pritaria ir Aplinkos ministerija.
Tačiau komitete penktadienį nutarta dėl to apsispręsti vėliau, gavus Vyriausybės išvadą bei išklausius daugiau statybų sektoriaus atstovų.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis apgailestavo, kad toks svarbus klausimas iškilo paskutinėje įstatymo priėmimo Seime stadijoje. Todėl komitetas pasiūlė registruoti naują pataisą ir ją plačiai ir neskubant aptarti.
Vienas pakeitimo siūlytojų liberalas Jonas Varkalys teigė, kad pasitaiko tokių atvejų, kai užsakovas pasitelkia daug rangovų, bet sutartimi nepaskiriamas generalinis rangovas.
„Ypatingai svarbu atsakomybės dalis garantiniu laikotarpiu – kai nėra generalinio rangovo, yra sunku kreiptis dėl kokių nors pažeidimų, pasitaikančio broko. Statytojas žmones nukreipia tai pas stogdengius, grindininkus, šilumininkus, bet nėra vieno, kuris atsakytų“, – komitete teigė J.Varkalys.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad generalinis rangovas dar negarantuoja sėkmingos statybos. Pasak jo, privalomas jo paskyrimas statybas pabrangs apie 10–15 proc.
Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė teigė, kad esant daug rangovų nėra vieno „atsakingo už viską“.
„Dirba daug rangovų, bet nieko nėra atsakingo už visą statybvietę, suteikiančio garantijų į ateitį. Papildomas aiškumas tikrai padėtų užtikrinant būsimų pastato naudotojų interesus ir statinio kokybę“, – komitete penktadienį teigė ji.
D.Matusevičės teigimu, jeigu statytojas generalinio rangovo nepasitelks, o juo taps pats, jis turės atitikti specialius reikalavimus: apsidrausti, turėti kvalifikuotus vadovus, gauti atestatą, jeigu statomas ypatingas statinys.
