„Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime. Dar net pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės ir Seimo, kokį solidarumo modelį pasirinks Vyriausybė ir kokį pateiks Seimui“, – žurnalistams antradienį Seime sakė M.Lingė.
„Neigiamas procesas vyksta, kai priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai, projektuojami su tais lūkesčiais“, – kalbėjo jis.
Anot M.Lingės, solidarumo įnašas gali būti naudojamas tik ypatingoms reikmėms, o siūlymą dalį jo naudoti būsto paskolų palūkanoms kompensuoti jis vadino privilegija tik daliai žmonių – tiems, kurie turi būsto paskolas.
„Vyriausybės siūlomas kelias yra tai, kad ne bet kokioms priemonėms pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą galima naudoti tokia forma pateikiamą solidarumo įnašą. (...) Tai leistina tik ypatingoms reikmėms ir ypatingoms sąlygoms. Tos ypatingos sąlygos, atsiradusios dėl karo pasekmių ir jų šalinimo, tai, matyt, ir sprendimai turėtų būti labiau orientuoti, kas galėtų padėti įveikti tas grėsmes, dėl kurių ir turime tas ypatingas sąlygas“, – sakė M.Lingė.
Anot komiteto pirmininko, bankai ir kitos kredito įstaigos vertina rizikas ir žmonių galimybes mokėti didesnes palūkanas, tačiau tai, anot jo, ir pačių žmonių, imančių paskolas, atsakomybė.
„Negalime sukurti tokio lūkesčio, kad jeigu pakyla palūkanos, dėl to jų neutralizavimo arba amortizavimo turėtų prisidėti visi mokesčių mokėtojai“, – sakė M.Lingė.
Jo teigimu, iki 2009 metų galiojusi lengvata buvo panaikinta, nes nepateisino lūkesčių ,o iš to daugiausiai naudos gavo turtingesnė visuomenės dalis.
„Pirmiausia, būsto kainos augo, iš to labiausiai naudojosi turtingesnė visuomenės dalis, kuri ėmė didesnes paskolas ir jiems susigražino daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Rinkos šitas nevėsino, infliacija nemažino, tai tų tikslų nebuvo pasiekta“, – sakė M.Lingė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad toks opozicijos siūlymas galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau.
Pasak jos, dėl aukštos infliacijos ir augančių būsto paskolų palūkanų mažėjančios Lietuvos gyventojų galimybės įpirkti būstą yra natūrali pinigų politikos pasekmė – jų išlaidos traukiasi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir tokiu būdu bandant suvaldyti infliaciją.
„Natūralu, kad pinigų politika taip ir veikia – kai kyla palūkanų norma, tokiu atveju žmonių paskolų ėmimas ir išlaidos susitraukia ir natūralu, kad tik taip tą infliaciją galima nuslopinti ir tai yra pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys šiandien (...) Tikėtina, kad kuomet infliacijos lygis nuslops, visgi palūkanų normas Europos Centrinis Bankas bus linkęs mažinti“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė.
ECB nuo praėjusių metų jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Kovo 31-ąją trijų mėnesių „Euribor“ siekė 3,038 proc., 6 mėnesių – 3,341 proc., o 12 mėnesių – 3,622 procento.
Lietuvos banko duomenimis, nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio.
Registrų centro duomenys rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 19 proc. mažiau NT objektų nei pernai tuo pačiu metu.
Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netekimus padengti iš komercinių bankų įnašo. Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų.
Lietuvos komerciniams bankams šiemet, kaip teigiama, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Vyriausybei skaičiuojant, kad iš mokesčio per dvejus metus bus surinkta apie 410 mln. eurų pajamų, ministrė teigia, kad krašto apsaugai tiek neužteks, jų reikėtų kelis kartus daugiau.
