Kodėl langų stiklo paketai yra gaminami su oro tarpu, o namas turi būti be jo? Nes stiklų oras necirkuliuoja ir taip sukuriama gera stiklo šiluminė varža. Bet nei vienas namas nėra toks sandarus, kad jo viduje paliktame oro tarpe necirkuliuotų oras.
Tai pastebėjus, pradėtos naudoti šiltinimo medžiagos, tokios kaip spaliai, keramzitas, šlakas, perlitas, maltos polisterolo plokštės ir kitos šiltinimo medžiagos. Šios medžiagos iš dalies atliko savo paskirtį: neleido orui cirkuliuoti sienose, tačiau jų šiluminė varža nebuvo labai gera.
Kodėl? Pavyzdžiui, spaliai laikui bėgant sukrenta ir minimaliai sugeria vandenį. Keramzitas sudūlėja ir sukrenta, atsiranda tušti oro tarpai sienų viršuje, tuomet oras ir vėl cirkuliuoja. Šlakas įgeria vandenį ir sukrenta. Perlitas yra smulkus kaip miltai, todėl ima byrėti net per mažiausius plyšelius,. Įkvėpus perlito dulkių dirginami kvėpavimo takai. Maltas polisterolas yra viena geresnių šiltinimo medžiagų, iš anksčiau išvardytų. Jis neįgeria vandens, pasižymi ganėtinai gera šilumine varža, bet pučiant vėjui, sienos viduje granulės šiek tiek juda, trinasi viena į kitą ir, laikui bėgant, sudyla. Taip atsiranda nauji oro tarpai sienų viršuje.
Taigi apšiltinant būstą didžiausią efektą pajusite tada, kai nebebus cirkuliacijos oro tarpe. Apklijuotas fasadas nebeleidžia plytoms įgerti vandens ir užsandarina oro tarpą, bet tik dalinai – šaltas oras vis tiek atranda kelią į šią ertmę ir visas nuo vidinės sienos įšilęs oras iškeliauja lauk.
Todėl fasado šiltinimas gali būti vykdomas tik po oro tarpo užpildymo.
Trys skirtingos technologijos oro tarpui užpildyti
Šiuo metu Lietuvos rinkoje parduodamos kelios medžiagos oro tarpui užpildyti. Visų jų šiluminė varža, lyginant su anksčiau minėtomis, yra aukštesnė. Viena iš jų „GluePoras“ – tai polistireno granulės, sumaišytos su klijais, ekovata – celiuliozė, gaminama iš laikraščių, termoputa – putos, gaunamos, sumaišius keletą cheminių komponentų. Apžvelgsime visų jų savybes.
„GluePoras“. Tai Anglijoje išrasta technologija. Šios granulės yra plačiai naudojamos Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Kanadoje ir kitose šalyse. Technologija sukurta specialiai mūrinių namų oro tarpui užpildyti, nes šios granulės nesiplečia, džiūdamos nesitraukia, o sudžiuvusios sudaro vienalytę masę. Jos neįgeria vandens ir turi puikią šiluminę varžą. Šiltinimui naudojamos granulės gaminamos gamykloje, vėliau presuojamos į plokštes. Taip pat naudojami sveikatai nekenksmingi, nesukeliantys alergijos klijai.
Kaip vyksta oro tarpo užpildymas „GluePoro“ granulėmis? Visų pirma, sienoje yra gręžiamos skylės. Per jas klijais sudrėkintos granulės aukšto slėgio kompresoriumi įpučiamos į oro tarpą. Oro tarpas yra pilnai užpildomas, nes proceso pradžioje granulės yra labai birios. Sienoje gaunama vienalytė masė – milijonai tarpusavyje sukibusių granulių, kurios dar ir prikimba prie sienų. Tai yra ilgaamžė ir patikima oro tarpo užpildymo technologija.
Ekovata. Tai – susmulkinta celiuliozė. Dėl skirtingos kilmės medžiagų struktūros ir įpūtimo kokybės (nepakankamo medžiagos skvarbumo) mūrinių sienų oro tarpo šiltinimui ekovatos naudoti nerekomenduojama. Ekovata sugeria drėgmę ir todėl sušlampa vidinės pastato plytos – gali pradėti pelyti vidinės namo sienos aplink langus ir duris. Ekovatoje dažnai atsiranda rasos taškas – pliusinės ir minusinės temperatūros sandūroje išsiskirianti drėgmė – todėl ji sušlampa dar ir dėl šios priežasties. Nuo didelės drėgmės ekovata sunkėja ir gali sukristi, oro tarpe atsiranda tuščios ertmės. Po lietingo sezono įmirkusi ekovata gali nespėti išgaruoti ir dalis jos suledėja. Jeigu norite apsisaugoti nuo drėgmės ekovatoje, turite fasadą šiltinti polistireno plokštėmis iš lauko.
Termoputa – tai specialia įranga į oro tarpus įpurškiama medžiaga, kuri išpurkšta kietėja ir plečiasi. Šios termoizoliacinės putos, dar kitaip vadinamos karbamido formaldehido putomis (angl. Urea formaldehyde foam insulation (UFFI)) ar aminoplastu, turi keletą privalumų: yra nebrangios, lengvai naudojamos ir tokį apšiltinimą nėra sunku atlikti be specialistų pagalbos. Tačiau, jei apšiltinimą atliks nepatyrę meistrai, džiūdamas aminoplastas gali skilinėti ir virsti nevienalyte izoliacine medžiaga. Kadangi termoputos meistrų gaminamos statybos vietoje, labai svarbus teisingas ir tikslus jos sudėtinių komponentų paruošimas. Todėl darbus privalo atlikti sertifikuoti darbuotojai. Netinkamai paruošus medžiagas, išpurkšta termoputa, dūlėja ir sukrenta, o garindama drėgmę, į aplinką skleidžia formaldehidus, kurie gali patekti į vidines namo patalpas ir kenkti kvėpavimo takams. Termoputos, kaip ir ekovata, per plytas sugeria vandenį. Taip pat termoputa visą laiką į aplinką skleidžia jau minėtus formaldehidus, o džiūdama traukiasi ir dūlėja. Sudūlėjusios medžiagos gali patekti į vidines gyvenamas patalpas ir taip sukelti kvėpavimo sistemos takų sutrikimus. Kanadoje dėl pavojaus sveikatai šios termoputos uždraustos dar 1980 metais.
Jeigu planuojate užsisakyti šias paslaugas, būtinai reikalaukite medžiagos sertifikatų, rinkitės atestuotus darbuotojus, kurie turi kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir, jeigu įmanoma, prašykite sąskaitos išrašų su data, kada medžiagos buvo įsigytos iš tiekėjų, nes šiam šiltinimo būdui reikiamas medžiagas galima įsigyti ir chemijos gamyklose.
Straipsnio autorius tech. Priežiūros specialistas Vytautas Kiesus email: v.kiesus@gmail.com
