Šių metų kovą Vilniuje fiksuotas absoliutus istorinis mėnesinis naujų butų pardavimo rodiklis – jų parduota apie tūkstantį. Pirmojo ketvirčio rodikliai irgi labiau primena fantastinį filmą, nei pandeminę realybę, kuriai trūksta apibrėžtumo.
Apie tai, ar padėtis NT rinkoje neveda prie naujo burbulo, kalbėjomės 15min laidoje „Versus“.
Šią savaitę 15min pripažinęs, kad burbulas formuojasi, „Eikos“ generalinis direktorius D.Dargis teigia, kad jį skatina Vilniuje augantis gyventojų skaičius, augančios žmonių pajamos bei santaupos, besikaupiančios neturint kur išleisti pinigų per koronaviruso pandemiją.
Pasak jo, butų pardavimai po pandeminio šoko pernai pavasarį atsigavo rudenį, tačiau nenustojo augti, o nuo šių metų pradžios rodo nematytus rezultatus.
Tokių dalykų nevykdavo nuo 2007 ar 2008 metų.
Verslininko teigimu, dalis pirkėjų pirkdami būstą elgiasi neracionaliai – dėl įsigijimo apsisprendžia labai greitai, kartais netgi per savaitę nuo susitikimo su pardavėjais.
„Pirkėjai mažiau domisi įsigijamu būstu, mažiau domisi vystytoju, įrangos komplektacija, netgi statybos baigtumu ar statybos leidimo stadija“, – sakė D.Dargis.
Pasak jo, statistika pradeda rodyti didžiulį augimą būstų rezervacijų kiekį net nepradėtuose statyti objektuose.
„Tokių dalykų nevykdavo nuo 2007 ar 2008 metų“, – kalbėjo „Eikos“ vadovas.
Anot jo, didesni būstų pardavimai nuo kovo skatina visos NT klasės kainų augimą – nuo ekonominio iki prestižinio.
Nerimo ženklai
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius teigia, kad išaugusią būsto paklausą lemia fundamentalūs veiksniai – Vilniuje nuo 2013 metų, o pastaraisiais metais ypač augantis gyventojų skaičius ir augančios žmonių pajamos.
„Visa tai lemia gerėjantį būsto įperkamumą, kuris šiuo metu yra rekordiškai aukštas“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad pandemija šiek tiek išbalansavo NT rinką – nepaisant atsigavimo, 2020 metais būstų buvo parduota mažiau nei 2019 metais, todėl šių metų pradžioje matome besitęsiantį „spyruoklės efektą“.
Taip pat, anot eksperto, pandemijos metu išsivystė kitokia būsto paklausa – žmonėms reikia erdvesnio būsto, didesnė dalis asmenų perka NT investicijai.
„Tokia paklausa, papildanti iki tol buvusią paklausą, irgi turėjo tam tikrą išbalansuojantį efektą būsto rinkai“, – kalbėjo J.Markevičius.
Jis teigia, kad būsto pasiūla taip pat yra aukšta, tačiau nepakankama, nes per pandemijos įkarštį pernai plėtotojai buvo sustabdę projektus.
J.Markevičius tvirtina, kad butų pardavimų skaičius Vilniuje kovą tikrai išsišoko, tačiau ateinančiais mėnesiais sugrįš į normalią padėtį, o NT pasiūla ilgesniu laikotarpiu turėtų pasivyti paklausą.
Butų kainos, pasak eksperto, nors ir išaugo, burbulo rinkoje kol kas nerodo.
„Šiuo metu modeliai ir santykiniai įverčiai rodo, kad kainos yra apie tą lygį, koks turėtų būti. Tie patys modeliai pagavo būsto pervertinimą prieš 2008 metų ekonominę krizę ir rodė, kad vystosi burbulas“, – pasakojo Lietuvos banko ekspertas.
„Šiuo metu santykiniai dydžiai tokio burbulo nerodo. Mes matome, kad ir kredito vaidmuo yra kur kas mažesnis, ir gyventojų pajamų ir būsto kainų santykis yra istoriškai geras, nuomos ir kainų santykis yra istoriškai geras“, – pridūrė jis.
Į ateitį kas galėtų neraminti, tai pernelyg augantys gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo.
Anot J.Markevičiaus, nuo 2011 metų Lietuvoje įsigalioję atsakingo skolinimo nuostatai taip pat veikia, žmonės paskolas ima neretai turėdami didesnį nei reikalaujama pradinį įnašą, o pirkėjų su minimaliu įnašu dalis neauga.
„Ateityje kas galėtų neraminti, tai pernelyg augantys gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo ir jeigu pasiūla nespėtų tenkinti paklausos ir sudarytų sąlygas tiems lūkesčiams toliau kilti bei materializuotis į aukštesnes kainas. Bet visgi, manau, kad pasiūla su laiku turėtų išlyginti esamą paklausą“, – kalbėjo ekonomistas.
Ko reikia padidinti pasiūlai?
D.Dargis abejoja, ar esant dabartinėms sąlygoms butų pasiūla ūgtels taip greitai, kaip tikimasi.
Pasak jo, dalis vystytojų butų likutį galėtų išparduoti per kelerius mėnesius, o šis likutis apima ne tik pastatytus, bet ir planuojamus statyti ar statomus namus.
Pradėti naujų statybų, jo teigimu, daliai rinkos dalyvių yra neįmanoma vien dėl to, kad laisvų sklypų tiesiog nėra.
„Šneku ne tik apie save, bet apie didžiąją dalį vystytojų“, – sakė D.Dargis.
Pasak jo, naujus sklypus galima būtų formuoti galop atnaujinus Vilniaus bendrąjį planą ir valstybei įnešus aiškumo, kaip plėtoti NT projektus valstybinėje žemėje.
J.Markevičius sutiko, kad šiuo atveju valstybei svarbu naikinti suvaržymus NT vystytojams, kitaip pasiūlos ir paklausos santykis NT rinkoje gali dar labiau išaugti.
Ar turėtumėte suskubti pirkti būstą, baiminantis tolesnio kainų augimo? Ar valstybė turėtų imtis priemonių sumažinti didžiulę NT paklausą Vilniuje? Į šiuos klausimus ekspertai taip atsakė laidoje „Versus“. Jos įrašą galite pasižiūrėti čia.