Skandalingos statybos Vilniaus širdyje: korupcinė praeitis, teismų karuselė ir milijoninė grėsmė

„Misionierių sodų“ projektą galima būtų tituluoti vienu skandalingiausių ir didžiausių teisme ginčijamu statybų projektu Lietuvos istorijoje. Projektas turi spalvingą praeitį, apie statybas ant Išganytojo kalvos Vilniuje kalbama jau bene dešimtmetį, o dabar įsiplieskė ir teisminiai ginčai, ir įnirtinga kova. Kas šioje kovoje teisus – pasakys tik teismas.
"Misionierių sodų" projektas, apaugęs skandalais
„Misionierių sodų“ projektas, apaugęs skandalais / Jauniaus Načiučenkos/15min iliustracija

Šiais metais greta Misionierių vienuolyno pradėjo kilti daugiabučių kompleksas, iš viso vienoje vaizdingiausių Vilniaus senamiesčio vietų turėtų būti pastatyti penki statiniai. Tačiau prasidėjus statyboms, įsiplieskė kova tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Generalinės prokuratūros ir statytojų. Vyksta net keli teisminiai ginčai.

Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas
Bendrovės vizualizacija/„Misionierių sodų“ projektas

„Misionierių sodų“ projekto istorija yra komplikuota ir sudėtinga. Teisme yra ginčijamas visas teritorijos specialusis planas, kurį suderino daugybė institucijų, o patvirtino buvęs kultūros ministras. Jeigu specialusis planas bus panaikintas, statytojas neteks ir statybos leidimo. Tokiu atveju, pasak projekto vystytojų, valstybei gali tekti sumokėti jiems didžiulę kompensaciją. Jeigu teismas pripažins valstybės tarnautojų klaidas, jos milijonus kainuos visiems mokesčių mokėtojams.

Šių statybų istorija tęsiasi nuo tada, kai 2007 metais iš valstybės buvo nupirktos senos ligoninės patalpos. Projektas turi korupcinę praeitį, du kartus dėl šio objekto buvo bandoma duoti kyšį valstybės tarnautojams.

15min pateikia vieno skandalingiausių statybų projektų Lietuvos istorijoje situacijos apžvalgą. Panašu, kad dabar projektas skendi migloje, iki galo nėra išaiškinama, kokie tiksliai teisės aktai buvo pažeisti ir ar tikrai šios statybos yra neteisėtos. Akivaizdu, kad dėl statybų ant Išganytojo kalvos tarp verslininkų ir valstybės institucijų verda didžiulė kova, tačiau kol kas neaišku, kuri pusė joje yra teisi.

VIDEO: „Misionierių sodai“: įnirtinga kova dėl statybų senamiestyje

Pirmojo kyšio istorija

Istoriją pradėkime nuo pat pradžių: šis projektas prasidėjo su skandalais ir korupcijos apraiškomis. Buvusios Misionierių ligoninės pastatą 2007 metais įsigijo įmonė „Corpmanagement“. 1 hektaro ploto sklypas buvo išnuomotas iš valstybės, nuomos sutartis sudaryta 2008 metais. Už pastatus Subačiaus gatvėje įmonė sumokėjo 55 milijonus litų (16 milijonų eurų).

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Buvusi misionierių ligoninė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Buvusi misionierių ligoninė

Dabar įmonė „Corpmanagement“ turi naują vardą – „Misionierių namai“. Būtent ši bendrovė yra daugiabučių komplekso statytoja. Registrų centro duomenimis, įmonę „Misionierių namai“ valdo Kipre registruota bendrovė „HJKM Holdings Limited“. 15min surinkti duomenys iš Kipro registro rodo, kad pastarąją bendrovę oficialiai valdo kita įmonė – „One World Fiduciaries Limited“. Tačiau kaip realus verslo savininkas pristatomas gruzinų verslininkas Romanas Pipia.

Tokia bendrovės situacija yra dabar, tačiau nusikelkime dešimtmečiu į praeitį. Tada „Misionierių namai“ dar vadinosi „Corpmanagement“. 2008 metais žiniasklaidoje paskelbta, kad ligoninės privatizavimo sandoris buvo susijęs su didžiule korupcijos byla Vilniaus miesto savivaldybėje.

Skelbta, kad tuometinis Vilniaus tarybos narys Gintaras Kazakas davė 10 tūkst. litų (beveik 3 tūkst. eurų) kyšį kitam tarybos nariui konservatoriui Vidui Urbonavičiui už tai, kad šis įtikintų Privatizavimo komisijos narę konservatorę Birutę Galinienę balsuoti už tai, kad bendrovė „Corpmanagement“ būtų atleista nuo 2 mln. litų (577 tūkst. eurų) delspinigių.

Kaip skelbta to meto žiniasklaidos pranešimuose, bendrovė laiku neatsiskaitė su Vilniaus miesto savivaldybe už pastatus, todėl ir susidarė daugiau kaip 2 mln. litų delspinigių.

Bendrovė „Corpmanagement“ kreipėsi į miesto savivaldybės Privatizavimo komisiją, prašydama nurašyti delspinigius. Kaip bendrovė teigė prašyme, nupirkti pastatai yra Vilniaus misionierių vienuolyno ansamblio dalis, t. y. kultūros vertybė. Esą vien dėl to Lietuvos bankai nesiryžo finansuoti objekto privatizavimo. Lėšų pavyko gauti tik iš užsienio bankų, tačiau derybos su jais užtruko.

Ir iš tiesų Privatizavimo komisija tuo metu balsų dauguma nurašė 2 mln. litų skolą. Tačiau vėliau posėdžiavusi sostinės taryba bendru sutarimu nusprendė bendrovės „Corpmanagement“ nuo 2 mln. litų delspinigių neatleisti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus miesto savivaldybė

V.Urbonavičius tuo metu bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Teismo liudijime jis pasakojo, kad užsuko į darbą pas G.Kazaką. Voke jam buvo paduota tokia suma, kurios pirmuoju bandymu jis net nesugebėjo perskaičiuoti – 10 tūkst. litų. Tik iš antro bandymo supratęs, kad netrūksta nė lito, V.Urbonavičius išėjo, pinigus, kaip įprasta, nunešęs STT darbuotojams.

Antroji kyšio istorija

Antrą kartą korupcijos šešėlis projektą apgaudė 2012 metais. Tuo metu įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo „Misionierių sodų“ atstovas P.T. pripažintas kaltu dėl 10 tūkst. litų (beveik 3 tūkst. eurų) kyšio davimo paveldosaugininkui. Jam skirta 25 740 litų (7 429 eurų) bauda.

Byloje minima, kad kaltinamasis P.T. tiesiogiai pasiūlė apžiūroje dalyvavusiam valstybės tarnautojui Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjui V.K. 20 000 litų (beveik 6 tūkst. eurų) kyšį už pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad V.K. arba pastarojo nurodymu kitas Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojas pritartų Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų neatitinkančiam minėto objekto specialiojo plano projektui.

Nustatyta, kad P.T. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio patalpose tiesiogiai perdavė V.K. dalį kyšio – 5 tūkst. litų (beveik 1,5 tūkst. eurų), o vėliau V.K. darbo kabinete tiesiogiai perdavė kitą žadėto kyšio dalį – 5 tūkst. litų (beveik 1,5 tūkst. eurų).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Piketas dėl statybos Misionierių ansamblyje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Piketas dėl statybos Misionierių ansamblyje

15min žiniomis, teismo nutartyje minimas P.T. yra „Misionierių namų“ įmonės atstovu iki šiol esantis Paulius Trimonis, o paveldosaugininkas V.K. yra Vitas Karčiauskas. Jis bendradarbiavo su STT, pranešė jiems apie siūlomą kyšį, davė parodymus ir taip nusikaltimas buvo išaiškintas.

Teismo nutartyje rašoma, kad kaltinamasis P.T. savo kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad pinigus V.K. pasiūlė ir dalį pažadėtų pinigų davė V.K. reikalavimu, o ne savo iniciatyva. Taip pat teigė, kad pinigai buvo jo asmeniniai, o ne įmonės.

Nutartyje skelbiama, kad liudytojas V.K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad teritorijos apžiūros metu P.T. pasakė, kad šito objekto savininkui reikalingas tam tikras kvadratinių metrų skaičius, kad būtų pastatytas tam tikros klasės viešbutis, išdėstė poziciją dėl pastato, pasakė, kad „aš siūlau vieną“. V.K. nesuprato šio pasakymo ir paprašė jo paaiškinti, todėl P.T. jam pasakė, kad 10 000 eurų, arba grubiai apvalinant 40 000 litų. Pasak V.K., jis tuo metu pajuokavo ir pasakė „kodėl ne penkiasdešimt“, į tai P.T. jam atsakė „gerai“.

Tam, kad gautų statybos leidimą, iš pradžių reikėjo V.K. arba jo padalinio pritarimo specialiojo plano projektui ir už tai P.T. jam avansu pasiūlė 20 000 litų grynais pinigais, o likusius 30 000 litų po to, kai bus gautas leidimas.

Po šio susitikimo V.K. tą pačią dieną nuvyko į STT ir pranešė, kad jam siūlė kyšį už specialiojo plano suderinimą. Vėliau jie susitiko restorane. Pokalbio metu P.T. iš karto pasakė, kad užsakovas (paminėjo vardą ir pavardę, tačiau jų V.K. neprisiminė) sutinka su jo siūlymais, pasakė, kad avansu sumokės 20 000 litų už teritorinio padalinio suderintą projektą.

Dar vėliau jie susitiko Kultūros paveldo departamento patalpose. Po pokalbio P.T. paprašė, kad V.K. jį palydėtų. Jiems išėjus iš kabineto, einant koridoriumi P.T. į ranką V.K. įspaudė pluoštą pinigų tyliai sakydamas „čia 5“. Tuo metu V.K. paklausė, o kada kiti, šis atsakė „kas savaitę“. Gautus 5 tūkst. litų V.K. perdavė STT.

Kitas V.K. susitikimas su P.T. vyko po kelių dienų. V.K. teigimu, pas jį į darbo kabinetą atėjo P.T. ir pakvietė pasivaikščioti. V.K. atsakė, kad pasivaikščioti jis negali ir paprašė jo prisėsti bei pasikalbėti kabinete. Tai išgirdęs P.T. rankomis mostelėjo į kabineto erdvę, kad, neva, čia nesaugu. V.K. pasakė, kad jeigu jis turi papildomų dokumentų posėdžiui, tai tegu įdeda į aplanką ir ranka pastūmė aplanką, kuris buvo ant jo darbo stalo. P.T. paėmė aplanką, pažiūrėjo, kas yra jo viduje, padvejojo ir išsitraukė iš kišenės pinigus, kurie buvo sulenkti per pusę, ir įdėjo į aplankalą. Po to, kai įdėjo pinigus, P.T. ranka parodė penkis pirštus, tyliai sakydamas „čia penki“ ir iškart išėjo iš kabineto. Tada V.K. atvertė aplanką ir jame pamatė pinigus – 5 tūkst. litų.

„Misionierių namų“ atstovai teigia, kad korupcija jau praeitis

Nors projektas praeityje buvo susijęs su korupciniais atvejais, dabar statytojo veiksmuose, derinant statybas, nebuvo nustatyta jokių korupcijos apraiškų, taigi laikoma, kad įmonės veiksmai buvo teisėti. „Misionierių namų“ atstovai 15min teigė, jog dėl korupcinės praeities dabar projektas buvo po padidinamuoju stiklu.

„Gaila, kad projekto pradžia buvo paženklinta netinkamais kai kurių atsakingų asmenų veiksmais, turėjusiais teisines pasekmes. Tai buvo gera pamoka statytojui. Tačiau tai išėjo į gerą viešojo intereso požiūriu – sustiprintas valstybinių institucijų budrumas lėmė ypatingą „Misionierių sodų“ projekto priežiūrą, kuriam pareigūnų taikomi reikalavimai viršija maksimalius. Dar ir šiandien statytojai jaučiasi it po padidinamuoju stiklu – prašoma pateikti papildomų ir pakartotinų išvadų ar įvertinimų, kurių statybų praktikoje paprastai nereikalaujama.

Padarytų klaidų pasekmės – projekto derinimas trunka jau beveik dešimtmetį, o tai reiškia įšaldytas investicijas ir Vilniaus senamiesčio širdyje apleistą teritoriją“, rašoma „Misionierių namų“ 15min atsiųstame komentare.

Tyrimas Nacionalinėje žemės tarnyboje susijęs su sklypu

Dabar įsisuko įvairių tyrimų karuselė, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su šiuo projektu. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites buvo skelbta, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patalpose Vilniuje lankėsi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Kartu su jais buvo ir buvęs šios įstaigos direktorius Danielius Kuprys.

„Buvo padarytas dokumentų poėmis dėl vieno žemės sklypo, vyksta kažkoks tyrimas“, – anksčiau žiniasklaidai komentavo Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Nacionalinė žemės tarnyba

15min pavyko išsiaiškinti, kad šis tyrimas kažkaip susijęs su sklypu Misionierių ansamblyje. Jame dabar yra du sklypai: vienas priklauso Vilniaus arkivyskupijai, kitas – valstybei ir yra nuomojamas įmonei „Misionierių namai“.

Generalinė prokuratūra 15min informavo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo.

„Šiuo metu yra atliekamas tyrimas dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo (pagal Baudžiamojo kodekso 229 str.). Įtarimai šiame tyrime kol kas dar niekam nėra pareikšti. Prokuroro sprendimu, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas ir atliekami procesiniai veiksmai, daugiau informacijos apie šį tyrimą suteikti negalime siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei“, komentavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Nėra aišku, dėl kokių tiksliai aplinkybių, susijusių su sklypu, atliekamas tyrimas. Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį vyksta tyrimas sako, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

Už nuomą valstybei gerokai permokėjo

NŽT atsisakė 15min pateikti bet kokius dokumentus, kurie susiję su žemės sklypais ar jų nuoma, motyvuodama tuo, jog vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau 15min, nagrinėdami sklypų duomenis, pastebėjo vieną keistą dalyką – statytojai kiek mažiau nei dešimtmetį galėjo mokėti už nuomą daugiau nei ji yra verta.

Valstybinės žemės nuomos kaina skaičiuojama atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, nuo jos per metus nuomininkas moka savivaldybės patvirtintą procentą. Pagal žemės įstatymą, sklypo nuomotojas (valstybės institucija) turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę. Dėl to gali didėti arba mažėti nuomos mokestis.

„Misionierių sodų“ atveju valstybinės žemės nuomos sutartis tarp verslininkų ir tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta 2008 metais. 15min turimoje nuomos sutartyje įtvirtinta nuomojamo žemės sklypo vertė – daugiau nei 8 milijonai eurų. Nuo šios sumos savivaldybei buvo mokamas nuomos mokestis: 2010–2015 žemės nuomos mokesčio tarifas buvo 0,3 proc., 2016 metais – 0,4 proc.

Prisimenate Žemės įstatymo nuostatą, jog valstybės institucijos gali kas trejus metus perskaičiuoti žemės sklypo vertę? Šiuo atveju nuomos mokestis nesikeitė nuo 2008 iki 2016 metų. Nuomą perskaičiuoti turėjo būtent NŽT, nes ši institucija patikėjimo teise valdo ir nuomoja minėtą valstybinės žemės sklypą.

Vilniaus savivaldybės darbuotojai teigia, kad žemės sklypo vertė nuo 2008 metų iki 2016 metų nepasikeitė.

„Iki naujo sklypo suformavimo (tai buvo padaryta 2016-12-01, kai prie didelio sklypo buvo prijungtas kitas mažas sklypas – aut. pas.) valstybinės žemės nuomininkas už nuomojamą 0,8799 ha plotą 2016 metais sumokėjo 32 620 Eur mokesčio.

Vertė mokesčiui skaičiuoti 8 155 125 Eur yra lygi privatizavimo objektui priskirtos žemės sklypo dalies kainai iki 2016 metų imtinai nekito. Tarybos sprendimu 2016 metams nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas buvo 0,4 proc.“, – komentavo E.Žilinskienė.

Jos atsakyme taip pat rašoma, kad 2010–2015 metais verslininkai mokėjo po 24 465 Eur kasmet (žemės nuomos mokesčio tarifas buvo mažesnis – 0,3 proc.).

Paprašyta patikslinti, nuo kada tiksliai nesikeitė žemės sklypo vertė, ji teigė, kad vertė buvo apskaičiuota 2008 metais: „Žemės vertė, kuri lygi žemės pardavimo kainai mokesčiui apskaičiuoti nekito nuo pat sutarties sudarymo momento, t.y. 2008 vasario 21 dienos. 2008 m. ir buvo apskaičiuota (vertė – aut. pas.), kai buvo pasirašyta žemės nuomos sutartis.“

123rf.com nuotr./Sutartis
123rf.com nuotr./Sutartis

Taigi, tai reiškia, kad statytojai valstybei moka nuomos mokestį nuo sklypo vertės, kuri buvo nustatyta 2008 metais. Nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis 15min teigė, kad sunku patikėti, jog sklypo vertė visais metais išliko stabili. Jo teigimu, sklypo vertė 2008 metais turėjo būti dar didesnė nei dabar, o vėliau turėjo imti kristi, nes po krizės nekilnojamojo turto kainos buvo itin žemos.

„Jeigu 2008 metų vertė, ji turėtų būti aukštesnė negu dabartinė. Nes nuo 2008 metų žemės kainos nukrito gal per pusę, dabar jos šiek tiek vėl pakilo, bet ne tiek, kiek buvo 2008, 2007 metų lygyje. Vertė turėjo būti gerokai mažesnė 2010, 2011, 2012, 2014 metais ir po truputį nuo 2014 metų vertė turėjo augti. Bet jeigu lygintume 2008 metų lygį ir 2016 metų lygį, 2008 metais vertė buvo didesnė. Bet vertė negalėjo išlikti stabili, ji turėjo žemėti ir vėliau lėtu tempu augti“, – kalbėjo S.Vagonis.

Ir čia ekspertas buvo teisus. Dabar iš NŽT statytojų nuomojamas sklypas yra net didesnis, nes prie jo buvo prijungtas kitas mažytis sklypelis. Sklypo dydis viršija hektarą. Dokumentai rodo, kad 2016 metais jo vertė buvo daug mažesnė – 3 648 000 Eur. Tai yra Registrų centro duomenyse esanti vertė, taip pat panašus skaičius yra įtvirtintas ir 2016 metų lapkričio mėnesį sudarytame naujame susitarime dėl valstybinės žemės nuomos tarp NŽT ir „Misionierių namų“.

Taigi, panašu, kad statytojui žemės nuomos mokestis aštuonerius metus buvo skaičiuojamas pagal pasenusią ir per didelę sklypo vertę ir taip verslininkai gerokai permokėjo valstybei. Nors įstatymu reglamentuojama, kad NŽT galėjo perskaičiuoti nuomos mokestį kas trejus metus, tai kažkodėl nebuvo padaryta.

Teismų karuselė

Praėjo daug laiko po to, kai statytojai nusipirko pastatus ir išsinuomojo valstybinę žemę, iki tol, kol jiems buvo išduotas leidimas statyboms. Vilniaus savivaldybė leidimą statyti daugiabučius „Misionierių namams“ išdavė 2017 metų pradžioje. Tuomet sklype prasidėjo statybos, tačiau vėliau įsiplieskė kova tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ir statytojų, įsisuko teismų karuselė.

Teismą pasiekė jau keli valstybės institucijų ieškiniai, prašantys naikinti valdininkų palaimintus teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su šiuo projektu. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad iki galo nėra išaiškinama, kas tiksliai šiose statybose yra blogai ir kokie tiksliai teisės aktai yra pažeidžiami, o kai kurie valstybės institucijų argumentai gali pasirodyti migloti.

Pirmiausiai, VTPSI paskelbė, kad „Misionierių namai“, vykdydami statybos darbus šiurkščiai pažeidė Statybos įstatymą, nes statinio dalis yra statoma statytojui nepriklausančiame gretimame sklype.

„Statybos įstatymas numato, kad statyba galima esant dviem privalomoms sąlygoms – turint statybą leidžiantį dokumentą ir valdant žemės sklypą nuosavybės ar kita teise. Atlikus planinį patikrinimą buvo nustatyta, kad statytojas vykdė statybos darbus ir pastatė ypatingojo statinio dalį tam neturėdamas nei leidimo, nei valdydamas žemės sklypą“, – pranešime buvo cituojama VTPSI darbuotoja Lina Staškevičienė. Taip pat pažymima, kad anksčiau VTPSI tyrė situaciją sklype, bet pažeidimų nenustatė.

Perskaičius šiuos pranešimus, kyla mintis, kad statytojai, vykdydami statybas, be leidimo užgrobė kito sklypo dalį. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Iš tiesų, ginčas kilo dėl namo konstrukcijos, laikinų gruntinių inkarų. Kalbant paprastai, tai yra strypas, kuris įleistas po žeme ir statybos metu laiko apkrovas ir užtikrina šlaito pastovumą, vėliau savo paskirties inkarai neatlieka. Dalis šio strypo po žeme iš tiesų patenka į gretimą sklypą, kuris priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Vėliau paaiškėjo, kad statytojai turėjo arkivyskupijos sutikimą šiems darbams ir pateikė jį savivaldybei, kai kreipėsi dėl statybos leidimo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inkarai „Misionierių sodų“ projekte, dėl kurių kilo konfliktas tarp statytojo ir Statybų inspekcijos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inkarai „Misionierių sodų“ projekte, dėl kurių kilo konfliktas tarp statytojo ir Statybų inspekcijos

Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis 15min teigė nemanantis, kad į statybos leidimą reikėjo įrašyti ir kaimyninį sklypą, nes statinio pamatų inkarai yra konstrukcijos dalis, o konstrukcijų elementams leidimai neišduodami.

Šiuo metu VTPSI atlieka daug tyrimų ir dėl kitų objektų, nes gruntinių inkarų naudojimas statybose yra gana dažnas. Jau yra surašyti privalomieji nurodymai dėl pažeidimų pašalinimo, kai statytojai neturėjo gretimų sklypų savininkų leidimų įvairiais kitais atvejais, tačiau iš tiesų panašu, kad nė vienas iš kitų pažeidėjų nebuvo paviešintas taip garsiai, kaip „Misionierių sodų“ atvejis.

VTPSI dar kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), kad būtų paskaičiuota žala, inkarų padaryta gretimam sklypui. Bet KPD atsakė, jog jų požiūriu žalos nebuvo padaryta. Tačiau, inkarai, maža smulkmena, skambiai vadinama savavališkomis statybomis. Pasak VTPSI atstovų, statytojui reikia pakeisti techninį projektą, ten įrašant, jog inkarai yra laikini, bus gautas naujas statybos leidimas ir jie bus įteisinti. Statytojai teigia, kad tai nėra esminis pakeitimas, todėl projekto keisti neskuba ir VTPSI sprendimą apskundė teismui.

15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
15min nuotr./Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Daug svarbesnis yra kitas tyrimas, dėl kurio kilo ir teisminiai ginčai – specialiojo plano pripažinimas neteisėtu. Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ir prašo jo panaikinti specialųjį planą, o panaikinus specialųjį planą, panaikinti statybos leidimą ir pašalinti statybos padarinius. Taip pat buvo prašoma teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti šias statybas, tačiau teismas reikalavimą atmetė.

Prieš tai KPD specialioji komisija 2017 gegužę pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad „specialiojo plano projektas, kuris buvo pateiktas Kultūros ministerijai tvirtinti, neatitiko tuo matu galiojusių teisės aktų reikalavimų“.

Pagrindiniai komisijos argumentai buvo šie: specialiojo plano projekte Vilniaus misionierių vienuolyno statinių ansamblio tvora, kuri yra vienas iš valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, pateko į Vaikelio Jėzaus prieglaudos pastato teritoriją, tačiau turėtų būti kultūros paveldo teritorijoje. Kitas argumentas, kad teritorijoje esanti sodo vieta nebepateko į valstybės saugomo objekto teritoriją ir yra galimai sunaikinta. Taip pat rašte minima, kad specialiojo plano projekto sprendiniais buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypui netaikyti įstatymų reikalavimų dėl konservacinės žemės saugojimo paskirties.

KPD komisija siūlė svarstyti šio specialiojo plano pakeitimą. Ir dėl to kreipėsi į Kultūros ministeriją. Specialusis planas po visų derinimų ir institucijų pritarimo buvo patvirtintas buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio parašu. Tačiau situacija susiklostė taip, kad dėl specialiojo plano pakeitimo nebuvo svarstoma, buvo kreiptasi į teismą dėl jo naikinimo.

VTPSI ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, remdamasi šiomis išvadomis ir kitais dokumentais, kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą. Po kiek laiko prokuratūra kreipėsi į teismą, kuris turės priimti galutinį sprendimą. Apibendrintai, prokuroras savo ieškinyje teigia, kad kultūros paveldo teritorijoje tokios statybos nebuvo galimos, o KPD negalėjo organizuoti specialiojo plano rengimo. Dabar prokuroras statytojui atsiuntė raštą, kuriame teigia, kad sutinka su taikinamuoju tarpininkavimu.

Susipažinti su KPD specialiosios komisijos išvadomis galite čia:

Dabar Kultūros ministerija, paklausta, kodėl nebuvo inicijuojamas plano keitimas, teigia, kad palaiko institucijų kreipimąsi į teismą.

„Kultūros ministerija pažymi, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos ir Valstybinės kultūros paveldo kreipimaisi į prokuratūrą dėl „Misionierių sodų“ visiškai atitinka šių institucijų funkcijas ir pareigas. Ministerija palaiko šių institucijų pastangas apginti viešąjį interesą, kurį susidariusioje situacijoje apginti galima tik teisminiu keliu. Deja, tenka konstatuoti, kad už susidariusią situaciją, kurioje galimai pažeistas viešasis interesas, atsakomybė tenka buvusiai politinei Kultūros ministerijos vadovybei“, – 15min komentavo kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas. Su buvusiu kultūros ministru Š.Biručiu 15min susisiekti nepavyko.

Taip pat KPD buvo sudaryta dar viena komisija, kuri kiek anksčiau tyrė, ar pats „Misionierių sodų“ statybų projektas atitinka specialųjį planą. 2017 metų balandį jie pateikė išvadą, kad šį sykį pažeidimų neužfiksuota, išvadose rašoma, kad „techninis projektas atitinka specialųjį planą“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl Žaliojo tilto skulptūrų nuvertimo
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Piketas dėl Žaliojo tilto skulptūrų nuvertimo

Dar vienas ieškinys, susijęs su „Misionierių sodais“, teismui buvo pateiktas pačios VTPSI. Jie atskiru ieškiniu teismo prašo naikinti statybos leidimą, nes teigia, kad jis yra neteisėtas.

Skelbta, kad VTPSI statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo metu nustatė, jog pateikti projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.

Pranešta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama ginčijamą statybos leidimą, neatsižvelgė į ginčo teritorijoje galiojančius detaliuosius planus. 15min žiniomis, tie dokumentai buvo patvirtinti 1995 ir 1996 metais. Vilniaus savivaldybės atstovai komentavo, jog mano, kad statybos leidimą išdavė teisėtai.

Tyrimai dėl pareigūnų veiksmų

Taip pat yra atliekami tyrimai dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su šiuo projektu. Vienas iš tyrimų yra jau minėtas Generalinės prokuratūros tyrimas dėl NŽT darbuotojų galimo pareigų nevykdymo, susijusio su sklypu.

Taip pat STT pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo priimant „Misionierių sodų“ projektui palankų sprendimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

VTPSI skelbė, kad bendrovė „Misionierių namai“ birželio mėnesį kelis kartus kreipėsi į VTPSI Vilniaus departamentą su prašymais, siekdama įregistruoti nebaigtus statyti statinius Nekilnojamojo turto registre. 15min žiniomis, inspekcijos specialistai du kartus tokį prašymą atmetė, nes sklype yra surašytas savavališkos statybos aktas. Vieną kartą deklaracija buvo atmesta dėl neteisingų statytojo pateiktų sklypo duomenų.

Ketvirtą kartą statytojo prašymas buvo patenkintas, nors šiuo metu dėl projekto teisėtumo vyksta teisminiai ginčai. Vis dėlto, nebuvo patvirtinti visi statiniai, esantys sklype, buvo patvirtintas tik vienas statinys iš penkių numatytų pastatų. Šis statinys yra sena ligoninės dalis ir stovi sklype jau daug metų. Buvo įregistruotas vienas statinys, kaip nebaigtas statyti daugiabutis namas, kuris yra 25 proc. baigtumo. STT aiškinasi, ar priimant sprendimą nebuvo darbuotojų piktnaudžiavimo.

„Misionierių namų“ atstovai: kompensacijos suma gali viršyti 40 milijonų

„Misionierių sodų“ vardas viešojoje erdvėje skamba garsiai, tačiau iš tiesų teismų karuselė labiau susijusi su leidimus išdavusiais ir planus tvirtinusiais valstybės tarnautojais ir institucijomis. Reikia pripažinti, kad patys verslininkai statybas vystė teisėtai: jie gavo statybos leidimą, specialųjį planą patvirtino ir suderino daugybė valdininkų. Taigi, net jei teismo keliu bus panaikinti teritorijų planavimo dokumentai, ar statybos leidimas, įmonė turės teisę prašyti kompensacijos iš valstybės. Įmonės atstovų teigimu, suma gali net viršyti 40 milijonų eurų.

„Statytojo vertinimu, po dvejų ar trejų metų bylinėjimosi suma viršys 40 mln. eurų“, – rašoma „Misionierių namų“ komentare.

„Misionierių namų“ atstovai pareiškė savo nuomonę ir apie gruntinius inkarus, dėl kurių jiems surašytas savavališkos statybos aktas. Pasak jų, projektas, pagal kurį buvo vykdomi inkarų įrengimo darbai „Misionierių sodų“ objekte, numatė laikinuosius inkarus, kurie tarnaus tik statybų metu. Todėl VTPSI teiginys, kad „statytojas dalį statinio, t.y. gruntinius inkarus, kurie suprojektuoti kaip nuolatinė konstrukcija ir turi tarnauti visą numatytą pastato eksploatacijos laikotarpį, pastatė gretimame sklype“, yra netiesa.

„Reikia paminėti, kad pirminiame techniniame projekte buvo numatytas nuolatinių inkarų įrengimas gretimame sklype, tačiau vėlesnėje techninio projekto laidoje jie buvo pakeisti į laikinuosius. Šis pakeitimas buvo padarytas iki VTPSI surašyto akto apie savavališkas statybas.

Akivaizdu, kad VTPSI viešojoje erdvėje nuolatos tendencingai, selektyviai ir piktavališkai skandalizuoja ir net kriminalizuoja šį projektą. Tokie valstybinės institucijos veiksmai diskredituoja ne tik pačią instituciją, bet ir valstybę. Tuo pačiu daroma didelė žala statytojų reputacijai“, – teigiama „Misionierių namų“ komentare.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daugiabučių namų projektas Subačiaus gatvėje

Taip pat statytojai išdėstė savo poziciją dėl specialiojo plano ir KPD komisijos, kuri nustatė, kad planas pažeidė teisės aktus.

Pirmiausiai, dėl tvoros, kuri yra kultūros paveldo objektas, bet plane nėra apsaugoma: „Akivaizdu, jog nedarant poveikio kompleksą sudarantiems objektams ir nekeičiant nė vieno iš jų apsaugos režimo, komplekso visumos suardyti neįmanoma. Todėl KPD Komisijos aptariama išvada yra nepagrįsta ir neatsakinga.

Taip pat pažymėtina, kad Vienuolyno ansamblio tvora nei statytojui, nei Vilniaus arkivyskupijai nepriklauso. Dėl šios priežasties techniniame projekte, pagal kurį statomas gyvenamųjų namų kompleksas, nėra numatyti jokie darbai, susiję su tvora.“

Taip pat statytojai išreiškė savo poziciją dėl sodo vietos, kuri galėjo būti sunaikinta. Jų teigimu, žemės sklypo ribose jokio sodo pastaraisiais dešimtmečiais nebebuvo, todėl šios vertingosios savybės pobūdis yra tik istorinis.

„Kadangi nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima atkurti šaltiniuose minimus Misionierių sodus ir nėra duomenų apie jų parkinę struktūrą, todėl negalima kalbėti apie jų vertę. Nėra jokių istorinių įrodymų, kad Misionierių sodai yra buvę Techniniu projektu projektuojamoje teritorijoje. Tą patvirtino ir archeologiniai kasinėjimai.

Todėl KPD Komisijos teiginiai dėl paveldosaugos reikalavimų nenustatymo sodo vietai Specialiajame plane yra neteisingi, kadangi negalima sunaikinti to, ko nėra. Atvirkščiai, sodo vieta yra įprasminama projektuojamos teritorijos želdiniais ir pritaikoma esamai situacijai. Statytojus labai stebina, kad vietoj kvietimo sėsti prie stalo ir gauti atsakymus į klausimus, KPD ginčija dokumentus, kuriuos pati teikė tvirtinti prieš 1,5 metų, o VTSPI tai interpretuoja savaip“, – rašoma „Misionierių namų“ atsiųstame komentare.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų