„Geras stogas kainuoja – ne vien pati danga, bet ir ją laikančios medinės konstrukcijos, dangos įrengimo ir montavimo darbai. Tačiau jeigu ketini stogą įsirengti iki amžiaus galo, gyventi komfortiškai, išvengdamas būtinybės remontuoti jį kas kelis dešimtmečius – tenka investuoti. Tokiu atveju rezultatas neleidžia gailėtis dėl pasirinkimo“, – 15min pasakoja pastaruosius metus statybų rebusus sprendžiantis Donatas Adomavičius.
Po dešimtmečio uošvijoje – pirmosios plytos į nuosavą būstą
Naują būstą D.Adomavičius su žmona Julija ir atžalomis įsirenginėja Zarasų rajone. Vieno aukšto, 160 kv. metrų ploto namas dygsta jauno vyro uošvių kaimynystėje, 50 arų žemės sklype.
„Dešimt metų būstu dalijamės su Julijos tėvais. Man pasisekė: negaliu sau pritaikyti nė vieno šmaikštaus posakio ar anekdoto apie uošvienes. Sutariame gerai, kartu gyvename ir dirbame. Todėl kaimynams pradėjus ieškoti šalimais esančio namo ir sklypo pirkėjo, nedvejojome“, – prisimena D. Adomavičius, su žmona auginantis sūnų ir dukrą.
Iš savo patirties susiduriantiems su ta pačia dilema patariu griauti iki pamatų ir rekonstruoti iš pagrindų. Jeigu paliksite sienas, kaminą, reikės prie jų taikytis, apie laisvę improvizacijoms pamirškite.
Pasak 15min pašnekovo, triaukščiame uošvių name prabėgusio dešimtmečio buvo užtektinai apsispręsti, kokio namo norėtųsi jaunai šeimai, ir apgalvoti viską iki detalių:
„Didžiausios laiptinės, erdvės, kurios reikalauja daug laiko priežiūrai, investicijų remontui gyvenimo tikrai nepalengvina. Įsikūrę esame viršutiniame aukšte, o mums su mažais vaikais taip reikalinga skalbykla įrengta rūsyje. Net nesuskaičiuojam, kiek kartų per dieną aukštyn – žemyn nubėgame laiptais. Nesunkiai apsisprendėme, kad mūsų keturių asmenų šeimos svajonė – praktiškas vieno aukšto namas.“
Svarstė – remontuoti ar rekonstruoti iš pagrindų
Tiesa, ilgiau užtruko svarstymai, ką daryti su sklype esančiu, 1989 metais statytu rąstiniu namu: įsikelti gyventi suremontavus ar rinktis lėtesnį ir brangesnį variantą – rekonstruoti nekilnojamojo turto objektą iš pagrindų.
„Galvojom ir vienaip, ir kitaip. Diskutavome su pažįstamais žmonėmis ir galiausiai nusprendėme pasirinkti antrąjį variantą – pradėti namo rekonstrukciją, pritaikant jį pagal mūsų poreikius. Julijos pusbrolis, statybos inžinierius, suprojektavo svajonių namus, parengė rekonstrukcijos projektą. Jo konsultacijos nuo pat namo įsigijimo mums buvo labai naudingos, argumentai taip pat padarė įtaką mūsų pasirinkimui. Paprotino: „Stogą, langus, sienų apdailą keisit? Keisit. Vieną sieną išgriausit – liks trys supuvusios. Palikit tik tiek, nuo kiek jau įsivaizduojate, kad pradėsite lipdyti, ir įsitikinsite, kad nebėra ko išsaugoti“.
Iš savo patirties susiduriantiems su ta pačia dilema patariu griauti iki pamatų ir rekonstruoti iš pagrindų. Jeigu paliksite sienas, kaminą, reikės prie jų taikytis, apie laisvę improvizacijoms pamirškite. Jeigu namas rąstinis, o norite rekonstruotas sienas statyti iš blokelių, kils aibė problemų dėl skirtingų medžiagų konstrukcinių sprendimų ir techninių savybių neatitikimo. Apie aukštesnės energetinės klasės namą iš viso galite pamiršti“, – patirtimi dalijasi D.Adomavičius.
Rinkosi tarp šiferio ir čerpių
Pajudėjus darbams Adomavičių kieme, viena pirmųjų užduočių buvo senojo asbestinio šiferio stogo demontavimas.
„Stogas, žinoma, buvo vienas brangiausių pirkinių šiuo statybų laikotarpiu. Nors Lietuvoje yra keletas šias paslaugas teikiančių įmonių, tinkamą variantą išsirinkau nesunkiai. Vienas mano kolega kaip tik parekomendavo „BMI Monier“ stogus. Svarstėme apie beasbesčio šiferio arba betoninių čerpių, kurias ir pasirinkome, dangą. Įmonės asortimente esančių betoninių čerpių kainos ir kokybės santykis yra labai geras.
Ypač vertiname tikslumą ir aiškumą, kadangi mūsų stogas – šešių šlaitų, namas „L“ formos, ir dėl sudėtingos konstrukcijos įrengimas kainuoja brangiau nei standartinių.
Kitas svarbus momentas buvo tai, kad, nusiuntę jiems savo namo projektą, netrukus gavome labai tikslius paskaičiavimus. Iki paskutinio varžtelio viskas apgalvota. Ypač vertiname tikslumą ir aiškumą, kadangi mūsų stogas – šešių šlaitų, namas „L“ formos, ir dėl sudėtingos konstrukcijos įrengimas kainuoja brangiau nei standartinių. Julijos pusbrolis nubraižė visus įmanomus stogų variantus, tačiau galiausiai apsisprendėm: šešiašlaitis – pats gražiausias. Atlikę kainos skaičiavimus nusprendėme, kad skirtumas nėra toks didelis, jog rinktumėmės vienšlaitį. Juk ruošiamės įsikurti visam gyvenimui“, – pabrėžia D.Adomavičius.
Šviesiam namo eksterjerui – granito spalvos stogas
Jaunos šeimos namui Zarasų rajone pasirinktos „Nordic Cisar“ betoninės čerpės gaminamos trijų spalvų – molio, tamsiai pilkos ir rudos:
„Gavome visų trijų variantų pavyzdžius – galėjome pačiupinėti, įvertinti. Rinkomės grafito spalvos čerpes, kadangi jos atrodo išties stilingai. Prie tamsesnio stogo priderinome ir tamsaus rėmo langus. Tuo tarpu būsto eksterjeras bus šviesus.“
Būsimuosiuose Adomavičių namuose išliko senieji pamatai, iškilo naujos sienos, prieš žiemą užbaigti stogo dengimo darbai. Pakeliui – ir mediniai „Doletos“ langai.
„Daugelį sprendimų įsirenginėjant namus nulėmė ne produktų kaina, o jų estetinės, funkcinės ilgaamžiškumo ir patikimumo savybės bei garantijos. Apie medinius langus pradžioje nė negalvojome, tačiau galiausiai padarėme išvadą, kad pigiau pasidaryti vieną kartą gerai ir išvengti remonto ar net keitimo ateityje. Tik laiko klausimas, kada teks perdarinėti – pirkti naujas, geresnes medžiagas, vėl mokėti už darbus.
Taip skaičiuojant sąmata gaunasi didesnė negu pasirinkus brangesnį variantą iš karto, – patikina D.Adomavičius, besisukantis tarp gėlių verslo ir sraigių fermos. – Statybų pabaiga nebetoli, įkurtuves planuojame kitąmet, per Jonines. Bent jau taip esame pasirašę popieriaus lape, kuris kabo ant mūsų šaldytuvo.“
Konsultacijai užsuka nepažįstami žmonės
Šešių šlaitų Adomavičių stogas čerpėmis nuklotas vos per dvi savaites, o kokybiškų ir stilingų pokyčių pastebėti netruko kaimynai. Anot D.Adomavičiaus, jau pirmąją dieną aplinkiniai ėmė domėtis, kas naujo vyksta kaimynų sklype:
Taip skaičiuojant sąmata gaunasi didesnė negu pasirinkus brangesnį variantą iš karto.
„Mūsų stogo dengimas kaime tapo didžiuliu įvykiu. Būstas kyla netoli sankryžos, todėl pastebime, kaip ja važiuodami vairuotojai nebežiūri į kelią – negali atplėšti akių nuo naujojo stogo. Keletas žmonių buvo sustoję pasidomėti dėl dangos, o viena moteris netgi paprašė čerpės atraižos „išsinešimui“, kad parsivežtų į namus vyrui parodyti.
Mano patarimas visiems konkretus: rinkitės gerą vardą užsitarnavusius specialistus, rekomendacijų klauskite pas bičiulius. Pasidomėkite tiekėjo reputacija, nes profesionalai eina iš lūpų į lūpas. Beje, vienas mano bičiulis taip pat ruošiasi tapti naujakuriu, netrukus dengs stogą, kito varianto net nebesvarsto – tik „BMI Monier“.“
Stogas matyti iš artimiausios mokyklos
Jauną D.Adomavičiaus šeimyną Zarasų rajone laiko ne tik verslas ir sparčiai besistiebiantis pirmasis nuosavas būstas.
„Kaime tiesiog gera. Mokykla – netoli, pakanka išvykti iš namų prieš pat 8 valandą, nes kelio – vos pora minučių. Viskas vietoje, laiko kamščiuose negaištame, gyvename gamtoje, kvėpuojame grynu oru. Karantino metu įsirengėme vaikų žaidimų aikštelę – atlikome darbą, kurį planavome kone septynerius metus. Po įkurtuvių vandens telkinį išsikasime prie savo svajonių namų“, – užsimena D.Adomavičius.
Jeigu stogas šiltintas 20–30 cm akmens vatos, palėpėje bus 1,9–3,6°C vėsiau priklausomai nuo čerpės spalvos. Dar didesnis temperatūrų skirtumas būtų lyginant su skardine danga.
Betoninės atspindi ultravioletinius spindulius, keraminės – stilių
Šiltuoju metų laiku visoje Lietuvoje suaktyvėjančiose statybvietėse pasigirsta diskusijos apie stogo dangas, o vienas dažniausiai kylančių klausimų – kuo skiriasi keraminių ir betoninių čerpių dangos.
„Keramika yra plastiška medžiaga, leidžianti gaminti skirtingų formų čerpes. Jas padengiant įvairiomis medžiagomis, išgaunami skirtingi čerpės blizgumo lygiai. Keraminės čerpės suteikia klientui galimybę išsirinkti išskirtinės formos ir spalvos bei blizgumo čerpes, tokiu būdu savo namui suteikiant ypatingo individualumo“, – 15min komentuoja „BMI Monier“ vadovas .
Betoninės čerpės diferencijuojamos pagal paviršiaus padengimą, nuo kurio priklauso ne tik spalva, bet ir atsparumas samanoms ir netgi ultravioletiniams spinduliams.
„Zanda Lux“ ir „Zanda Evo“ – du kartus dažytos čerpės, visa betono masė su pigmentu.
„Zanda Protector 2.0“ – pigmentuotos masės du kartus dažytos čerpės su apsauginiu blizgiu sluoksniu, kuris apsaugo čerpę nuo samanojimo, o paviršiaus dažus – nuo ultravioletinių spindulių. Čerpė ilgiau išlaiko gamyklinę spalvą.
Atliekant testus „BMI“ techniniame centre Vokietijoje, čerpės paviršius buvo veikiamas ultravioletiniais spinduliais tiek, kokį kiekį įprastai jos gautų per 30 metų. Buvo nustatyta, kad spalva išsilaiko net 30 % geriau.
„Zanda Baltic Cisar“, „Zanda Nordic Cisar“ ir „Teviva Cisar“ – pigmentuotos masės daugiasluoksnio betono čerpės, vadinamoji „Cisar“ technologija.
Čerpių paviršius padengiamas specialiu ypač smulkaus betono sluoksniu. Išgaunamas labai lygus čerpės paviršius, prilygstantis keraminei čerpei.
„Tegalit Protegon“ – dar aukštesnio lygio čerpės, Skandinavijos šalyse žinomos kaip „Minster“. Pasižymi specialiu paviršiaus padengimu, kuris atspindi infraraudonuosius spindulius, todėl čerpė mažiau įkaista. Tai ypač svarbu, kai namo palėpėje yra planuojami miegamieji kambariai.
Švedijoje vasaros metu atliekant bandymus nustatyta, kad po „Tegalit Protegon“ čerpe yra vidutiniškai 12°C mažesnė temperatūra nei po analogiškos spalvos kita betonine čerpe.
Jeigu stogas šiltintas 20–30 cm akmens vatos, palėpėje bus 1,9–3,6°C vėsiau priklausomai nuo čerpės spalvos.
Dar didesnis temperatūrų skirtumas būtų lyginant su skardine stogo danga.
