Ši istorija jau tęsiasi bene metus. Dėl šio objekto skundą pateikusi Rozita Kučinskienė komitete pasakojo, kad į savo namą Palangoje dažnai atvyksta, tačiau ten negyvena. Praėjusiais metais čia atvykusi švęsti Kalėdų, išvydo kieme ir šalia esančiame sublokuotame name vykstančius statybos darbus.
„Viskas išversta, išgriautas namas šalimais, kuris yra sublokuotas su mūsų. Skambiname į savivaldybę ir klausiame, kas čia vyksta. Paaiškino, kad vyksta paprastasis remontas. Tada žiūrim, kas yra savininkai. Registrų centre sužinojome, kad tai UAB „Hiroko“, nekilnojamojo turto vystytojai. Pasidarė keista, kad vienbutį gyvenamą namą nusipirko NT vystytojas, kurio metinės pajamos yra 3000 Eur. O namą Palangoje ne taip paprasta įsigyti“, – toliau istorijos vingius dėstė R.Kučinskienė.
Galiausiai jai pavyko susitikti su NT vystytojais. Tuomet ji pasakojo išgirdusi kaip į akis suokiama, kad tai vienos šeimos įsigytas namas, kuriame norima įrengti kelis miegamuosius, kelis sanitarinius mazgus.
„Pradėjome kalbėti kokia bus tvora, nes ji bendra. Jie parodo projektą, iš kurio matyti, jog bus didelė mašinų aikštelė. Aiškinimas buvo, kad gal daug svečių atvažiuos. Planavimas atrodo, kad su atskirais išėjimais į kiemą. Klausiu, o kaip čia taip? Sako, taip žmonės nori. Man pasiūlė pasirašyti sutikimą, kad jie gali apsišildymo darbus daryti, padažyti stogą, tai sakau, jei nieko nekeisit – aukštingumo, paskirties, pasirašysim“, – toliau pasakojo moteris.
Balandį ši įmonė moteriai atsiuntė vandentiekio ir nuotekų projektą, kuriame matyti, kad bent kelis kartus norima padidinti vamzdynų diametrus – tuomet ir ėmė kilti įtarimų, kad tai – ne vienos šeimos namas.
„Iš šito mažo namuko padarys atskirus butus. Kreipėmės į Palangos savivaldybę. Pastaroji nė nepasikėlė dokumentų, kad mūsų namai sublokuoti. Jie raštą permetė Statybų inspekcijai ir tuomet inspekcija birželį pranešė, kad darys patikrinimą. Birželio 30 d. konstatuota, kad tai vienbučio paprastasis remontas, keičiant langus, perkuriant stogą ir pan.“, – teigė R.Kučinskienė.
Galiausiai rugsėjį vėl atvykusi į namus Palangoje Rozita išvydo skelbimą, kad kaimynystėje remontuotame vienbučiame jau pardavinėjami apartamentai. Jai toks įžūlumas nesuvokiamas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės pareigas einanti Eglė Kuklierienė posėdyje antrino, kad patikrinimo metu vyko paprastojo remonto darbai, kuriems neprivalomas statybos leidimas. Jos teigimu, vandentiekio įrengimo darbai tuo metu nebuvo atliekami.
„Vėliau gavom savivaldybei siųstus pareiškėjos nuogąstavimus, kad tai daugiabutis, persiuntėme savivaldybei pagal kompetenciją, nes naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, inspekcija tame jau nedalyvauja. Iš savivaldybės atsakymo nesam gavę. Labai sudėtinga pasakyti, ar ten viena šeima gyveno, bet kadangi kabo skelbimai, klausimas, ar ėmėsi savivaldybė veiksmų, kad yra galbūt klaidinanti reklama, ar savivaldybė nuvyko į vietą“, – kėlė klausimus Statybos inspekcijos vadovė.
Palangos savivaldybės atstovai posėdyje nedalyvavo. Vis dėlto būtent savivaldybės, matydamos, kad pastatai naudojami ne pagal paskirtį, gali skirti baudas.
Nepalankus precedentas
Eglė Kuklierienė teigė, kad viskas, ką galima dabar padaryti, tai kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimai klaidinančios reklamos. Jos teigimu, su panašiais atvejais inspekcija yra keliavusi į teismus, tačiau juos pralaimėjusi.
Apie nepalankų precedentą teismuose kalbėjo ir Lietuvos architektų rūmų vadovas Lukas Rekevičius. Jis taip pat patvirtino, kad teisme jau yra pralaimėtų panašių bylų.
„Esame šią temą nagrinėję rūmuose. Šermukšnių g. 28 A Palangoje nagrinėjome atvejį – ten 12 butų dvibutis. Nukeliavus iki teismų mūsų ekspertinės įžvalgos nebuvo išgirstos. Kitas ekspertas buvo nusamdytas, kuris argumentavo, kad nėra reglamento tai draudžiančio. Bet kai turime septynis apartamentus vietoj vienos šeimos namo, akivaizdu, kad teisinė bazė nepakankama. Esame tokioje situacijoje, kad matome pažeidimą, inspekcija jį nustato, o teisme pralaimime“, – konstatavo jis.
Vis dėlto žinomas pajūrio architektas Edmundas Benetis mano, kad dėl situacijos kaltos institucijos, neatliekančios savo pareigos.
„Savivaldybė turi pareigą tikrinti gyvenamuosius namus. Mačiau pravažiuodamas, kad Ronžės g. 7 pardavinėjami apartamentai. Savivaldybė nesugebėjo apsilankyti objekte ir konstatuoti esamos padėties. Savivaldybė neatliko savo darbo, inspekcija pakomentavo, kad tai paprastas remontas, tačiau pakeistas vidaus išplanavimas, inspekcija to nematė ir tai nėra sąžiningai atliktas darbas“, – kritikos negailėjo jis.
E.Benetis teigė, kad tiek laiko bendraujant su pranešėja laiškais, neužfiksuoti lange kabančios iškabos apie pardavinėjamus butus šiame vienbutyje – tiesiog nesąmonė.
„Jei inspekcija būtų dar apsilankiusi, būtų pamačiusi vidaus pertvarkymo darbus. Įvyko perplanavimas. Langų ir stogo keitimui tokių projektų niekas nedaro, ką pamatė Rozita. O tiems, kuriuos projektus pamatė ji, reikia statybas leidžiančio dokumento. Tos dvi institucijos neatliko savo pareigos“, – mano E.Benetis.
Tačiau E.Kuklierienė antrino, kad nepamena, jog pertvaroms perplanuoti reikėtų statybų leidimo, tad tokios situacijos fiksavimas nebūtų nieko pakeitęs.
Pasiūlymų turi ministerija
Tam, kad tokios situacijos nesikartotų, reikalingi konkretūs sprendimai. Jų posėdyje pažėrė viceministras Mantas Michaliunjo.
„Manytina, ženklus rekonstravimų sugriežtinimas įsigalios gegužės 1 d. Teritorijoje buvo įrenginėjami nauji parkavimo aikštynai, kietosios dangos, o kurortuose ir šiandien reglamentavimas ženkliai griežtesnis, tad, manytina, jog Statybos inspekcijai tikslinga atlikti pakartotiną patikrinimą, nes pirmos grupės statiniams kurortuose reikalingas statybos leidimas. Privalu susimokėti insfrastruktūros mokestį.
Jei teritorijoje atsirado naujų statinių, tikslinga atlikti patikrą, galbūt bus įžvelgta ne tik pirmos grupės statinių, bet ir kitų galimų pažeidimų. Taip pat savivalda gali riboti parkavimą įvairiuose sklypuose“, – aiškino M.Michaliunjo.
Jis teigė, kad šiuo metu Registrų centras registruoja ne butus, bet patalpas.
„Reglamentas būtų keičiamas į tai, kad matininkai su savo parengtomis schemomis ir kadastrinėmis atskiromis bylomis negalėtų registruoti atskirųjų patalpų vienam bute. Tikslinga numatyti, kad turtinius vienetus būtų galima skaidyti tik išsiėmus atskirą statybos leidimą. Planuojame šią iniciatyvą“, – posėdyje pristatė viceministras.
Toliau jis teigė, kad tarp galimų pokyčių galėtų būti apskaitų skaičiaus ribojimas.
„Jeigu yra vieno buto namas, tai inžinerinių apskaitų, t.y. elektros, vandens, šildymo, jei centralizuotas, apskaitos galėtų būti ribojamos. Vieno buto – viena ir ne daugiau. Taip pat adresų suteikimo ribojimas. Galėtų būti ir gyvenamųjų deklaracijų ribojimas, bet teisiškai sunkiai įgyvendinamas“, – tęsė jis.
M.Michaliunjo siūlė reglamentuoti, kad vienbutis namas gali turėti tik vieną turtinį vienetą. Jei dviejų butų – ne daugiau kaip du.
„Reglamentuoti, kad individualių namų įvažos būtų ne platesnės nei keturi metrai, tuo aspektu, kad kartais būna piktnaudžiaujama. Naikinamas automatinis pritarimas Infostatyboje. Privalu bus elektroniniu parašu kiekvienam asmeniui pasirašyti ir tik po to bus priimtas sprendimas“, – komentavo viceministras.
