Kaip 15min baigiantis praėjusiems metams pasakojo čia gyvenantis Mindaugas, šiose patalpose įsikūrę verslai įsirengę šildymo sistemas, o iš kaminų rūkstantys dūmai esą atsirita iki jų langų.
„Mes gyvename priešais Vytenio g. 50. Nuo jų iki mūsų langų yra 20 metrų. Mes su kaimynais gyvename ketvirtame, penktame, šeštame ir septintame – ant stogo – aukštuose. O kaminai dvigubai–trigubai žemiau, todėl dūmai skverbiasi į namus. Manau, kad kaminų aukštis turėtų būti 10–15 metrų, bet yra žemesni. Tas dūmų kvapas graužia gerklę, ima kosulys“, – pasakojo vyras.
Jo teigimu, dėl šios problemos neįmanoma nieko nė pasikviesti į svečius.
Kreipusis į Vilniaus savivaldybę, esą deramos reakcijos nesulaukta.
„Vilniaus savivaldybė labai paviršutiniškai priėmė šį klausimą. Tegia galinti svarstyti, ar šie garažai turi teisę šildytis, deginti krosnis. Absurdas. Problema ne čia. Reikia spręsti problemą, kad dūmai neitų į namus – galbūt paaukštinti kaminus ar kažkur juos nukreipti“, – dėstė Mindaugas, primindamas, kad pati savivaldybė šioje vietoje išdavė leidimus gyvenamosios paskirties patalpoms, tačiau nesirūpina čia gyvenančiais.
Kreipėsi į kitas atsakingas institucijas įvertinimo
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas anksčiau 15min teigė, kad patikrinimo metu minėtoje vietoje dūmai rūko iš trijų kaminų, tačiau kadangi sklype yra 9 statiniai ir 1 negyvenamoji patalpa, neturint pastatų išdėstymo schemos sklype, tuo metu nebuvo galimybės įvertinti, kuriems pastatams priskirti kaminai. Savivaldybė kreipėsi į Registrų centrą dėl schemos, kurią gavus galėtų patikrinti ir įvertinti, koks pastatų šildymo būdas ir kokiu pagrindu kaminai yra įrengti.
Dabar G.Grubinskas 15min informavo, kad patikrinus informaciją apie kaminus pagal iš Registrų centro gautus duomenis, nustatyta, kad 4 ten esantys kaminai priklauso 3 pastatams.
„Iš šių trijų pastatų dviem šildymo būdas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nėra numatytas, vienam – numatytas šildymas centrinio šildymo sistema“, – konstatavo G.Grubinskas.
Pasak jo, sklypas ir juose esantys statiniai pagal Šilumos ūkio specialųjį planą patenka į centralizuoto šilumos tiekimo zoną. Tai reiškia, kad šioje teritorijoje naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems pastatams šilumos tiekimas turi būti numatytas centralizuotu būdu.
„Šioje zonoje taip pat neleidžiama statyti ir įrengti lokalių kieto, skysto ir dujinio kuro katilinių arba dujinį kurą deginančių prietaisų, naudojamų patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti“, – aiškino G.Grubinskas.
Įvertinus šias faktines aplinkybes ir tai, kad savivaldybė nėra gavusi sklype esančių pastatų savininkų prašymų dėl šildymo būdo keitimo ar įrengimo, Vilniaus savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą bei Aplinkos apsaugos departamentą, kad šios institucijos pagal kompetenciją įvertintų situaciją: ar nėra statybos pažeidimų, ar statiniai eksploatuojami nepažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimų ir ar degimo proceso metu išsiskiriančios medžiagos nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų.
